Homo cultus. Tarp praeities ir ateities

Vienas naujausių kultūrinių ginčų, kuris iš tiesų visai nėra naujas, yra apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos kontrolės institucijų vaidmenį demokratinės Lietuvos gyvenime. Šį ginčą pakurstė didelio atgarsio sulaukęs rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tekstas portale lrt.lt. Į šį straipsnį aštriai reagavo kalbininkai, politikai, intelektualai, kultūros žmonės. Kaip visada, tokiais atvejais nori...

Lietuvoje jau kurį laiką stebime pastangas normalizuoti sovietmetį: kultūros lauke gajus įsitikinimas „ir tada dirbome Lietuvai“, kai kurie istorikai atvirai romantizuoja sovietinę kasdienybę ir netgi Lietuvos sovietinę nomenklatūrą, heroizuojami tokie tarybiniai rašytojai kaip J. Marcinkevičius, o represijų nepatyrusio jaunimo tarpe plinta sovietmečio egzotizavimo tendencija. Atrodo, kad šių nuos...

Po spalio 7 d. Hamas surengtų skerdynių Izraelyje nemažai Vakarų kairiųjų stojo Hamas pusėn, Europoje ženkliai išaugo antisemitinių išpuolių skaičius, žydų studentai nebesijaučia saugūs daugelyje Vakarų universitetų. Kodėl tiek daug kairiųjų Vakaruose palaiko ne tik palestiniečių civilius, bet ir Hamas? Kodėl teroristinės, ISIS ir Al-Qaeda giminingos Hamas ir Hezbollah organizacijos laikomos globa...

Vakarų valstybės šiuo metu susiduria su daugybe sudėtingų iššūkių: sekinantis Rusijos karas prieš Ukrainą, Hamas išpuolis prieš Izraelį ir aštrėjanti padėtis Artimuosiuose Rytuose, centro dešinės ir centro kairės partijų nuosmukis tokiose šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija, auganti visuomenės poliarizacija, agresyvėjanti Kinija ir kiti autoritariniai režimai. Negalima pamiršti ir klimato kaitos,...

Stebint Lietuvos viešosios erdvės diskusijas, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos katalikai gana skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą. ES paprastai siejama su modernybe ir sekuliarizacija, liberaliu arba kairuolišku požiūriu į seksualinę moralę, šeimos institutą ir lytiškumą, taip pat su prielankumu migrantams. Daliai katalikų šios tendencijos kelia nerimą ir jie jas sieja būtent su ES įtaka. Kita...

2023 m. mirė garsus čekų ir prancūzų rašytojas Milanas Kundera. Pastaruoju metu lietuvių kalba pasirodė keli nauji čekų literatūros kūriniai, o netrukus leidykla „Phi knygos“ išleis jau antrąjį čekų filosofo Jano Patočkos knygos vertimą: „Platonas ir Europa“. Vieną giliausių santykių su čekų kultūra ir intelektualine tradicija yra išvystęs lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas Almis Grybauskas. Į l...

Šį sykį Homo cultus klubo tema – ateitis. Kodėl mums taip sunku konstruktyviai ir vaisingai mąstyti apie ateitį? Kaip mūsų ateities suvokimą formuoja grėsmių horizontas, ypač klimato kaita? Kiek prie mūsų bejėgystės jausmo prisideda socialiniai tinklai ir žiniasklaida, nuolatos kurstantys mūsų neigiamas emocijas? Ar galima sakyti, kad dėl šių grėsmių prarandame ateities dimensiją ir vietoj to mėgi...

Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų – pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas...

Architektūra – viena jautriausių Lietuvos viešojo gyvenimo sričių, dėl kurios nuolat vyksta ginčai ir laužomos ietys. Kokia architektūros vieta mūsų kasdieniame gyvenime ir gyvybingoje demokratinėje visuomenėje? Kokia yra gera ir bloga architektūra? Ar įmanoma atrasti aukso vidurį tarp viešo ir privataus intereso, konservatyvumo ir modernumo, estetikos ir funkcionalumo? Kokiomis savybėmis turi pas...

Lietuvos intelektualinėje padangėje neseniai pasirodė nauja ir svarbi knyga. Vilniaus universiteto leidykla išleido šio universiteto mokslininko, VU TSPMI docento, idėjų istoriko Justino Dementavičiaus knygą „Tradicijos palikimas: centro dešinės ideologinė vaizduotė Lietuvoje“. Ši knyga turėtų būti svarbi ne tik centro dešinės vidinėms tapatybės refleksijoms, bet ir puikus pavyzdys su idėjomis ir...

Prieš 60 metų filosofė Hannah Arendt parašė knygą „Eichmannas Jeruzalėje: ataskaita apie blogio banalumą“. Knygoje autorė suformulavo naują blogio sampratą, kurią apibūdino kaip blogio banalumą. Ką reiškia blogio banalumas ir kiek Arendt samprotavimai aktualūs šiandien, mėginant suprasti Rusijos vykdomą ukrainiečių genocidą? Kaip įmanoma apsisaugoti nuo šio blogio? Laidoje taip pat apmąstomos Liet...

Aurimas Švedas – vienas nuosekliausių istorijos teoretikų Lietuvoje. Lyginant su daugeliu kitų istorikų, jis istoriją supranta žymiai plačiau, į istoriko teritoriją įtraukdamas filosofų, menininkų, antropologų, sociologų įžvalgas. Kas yra istorija šiandien? Kokiame istoriškumo režime gyvena nūdienos žmogus? Kur galime atrasti orientyrus, kurie leistų nepasimesti istorijos chaose? Kaip nepaskęsti d...

Tebesitęsiant brutaliam Rusijos karui prieš Ukrainą, vis mėginame suvokti rusų Ukrainoje sėjamą blogį. Kaip paaiškinti šį žiaurumą? Ar turime ko pasimokyti iš XX a. totalitarizmo, Holokausto patirčių? O gal susiduriame su visiškai nauja, beprecedente blogio forma, kurios dar negalime įvardyti žodžiais? Kiek šiame kontekste mums gali padėti XX a. ir šių dienų filosofija bei etinė mintis? Kokią pras...

Šiuo metu vyksta itin intensyvios diskusijos apie dirbtinį intelektą, jo teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius. Pozicijos išsiskiria kardinaliai: viena vertus, technoutopistai pranašauja, kad dirbtinio intelekto pažanga išlaisvins žmoniją nuo monotoniško darbo ir atvers neribotas galimybes, tuo tarpu katastrofistai žmonijai piešia niūrų scenarijų – jos esą laukia išnykimas. Kur slypi tiesa? Šio...

Mokslininkai, filosofai ir eiliniai piliečiai iki šiol nesutaria, kas yra politika. Kokiu būdu galėtume paaiškinti svarbiausius, nekintančius politiškumo elementus? Koks yra politikos santykis su kitomis gyvenimo sritimis – morale, menu, technika ir mokslu? Kodėl politikos neįmanoma paaiškinti vien moksliškai ir iš kur kyla jos artimumas estetikai? Kuo panašus politinis ir skonio sprendinys? Apie...

Apie Holokaustą Lietuvoje kalbama vis daugiau, bet dar labai mažai dėmesio skiriama žydų gelbėtojams. Akivaizdu, kad apie blogį žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje mes kalbame žymiai daugiau nei apie gėrį. Kodėl taip yra? Kodėl nenorime daugiau sužinoti apie žydų gelbėtojų gyvenimus ir kasdienybę? Viena iš priežasčių yra ta, kad patys gelbėtojai labai kukliai pasakoja apie savo poelgius. Jų likimu...

Kaip mes suvokiame tradiciją ir praeitį? Ar laiką suprantame kaip pastovumą ir amžinybę, ar kaip nuolatinę kaitą ir naujoves? Kodėl pamirštame kitą fundamentalią laiko dimensiją – kartotę? Ar pasinėrę į karštligiškas naujovių paieškas neužmirštame, kad tikrosios gyvenimo vertės – meilė, laimė, prasmė – patiriamos kaip pakartojimas? Kita pokalbio tema – negalia ir jos suvokimas mūsų visuomenėje. Ko...

Jubiliejinėje, šimtojoje „Tarp praeities ir ateities“ laidoje apie Lietuvos istoriją ir tapatybę diskutuojame su visiems puikiai pažįstamu istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku. Laidoje aptariama naujausia profesoriaus knyga „Lietuvos kryžkelės: istorijos etiudai“, kurią išleido leidykla „Naujasis Židinys-Aidai“. Taip pat prisimenama legendinė prof. Bu...

Mokslininkai šiandien vis dar nesutaria, kodėl dalis lietuvių jaučia nostalgiją sovietmečiui. Ją sąlygoja ne tai, kad ilgimasi represijų, tremčių ir okupacijų. Veikiau nostalgiją kelia sovietinės modernizacijos projektas ir pažadas – fabrikų ir įmonių statymas, socialinis stabilumas, „pramonės estetika“. Retas kuris anuomet tikėjo sovietine ideologija (marksizmu-leninizmu), tačiau svarbus buvo pat...

Kas yra ir kuo ypatinga analitinės filosofijos tradicija? Kokius klausimus sprendžia analitinės filosofijos atstovai ir kuo jų samprotavimo būdas skiriasi nuo kontinentinės filosofijos? Ar analitinės ir kontinentinės filosofijos perskyra vis dar aktuali šiandien, o gal tarp jų vertėtų ieškoti vaisingų sąlyčio taškų? Koks yra santykis tarp sąmonės ir kūno, tarp psichinių ir fizinių mūsų patirties a...

Neseniai leidykla „Apostrofa“ išleido į lietuvių kalbą išverstą estų intelektualo, filosofo, kultūrologo Reino Raudo knygą „Veikianti reikšmė: integralios kultūros teorijos metmenys“. Ši knyga siūlo naują kultūros reiškinių suvokimo būdą. Laidoje aptariamos pagrindinės šios knygos idėjos ir keliami klausimai: kokie yra šių dienų kultūros pamatiniai tekstai? Kiek kultūros tęstinumui svarbi tradicij...

Leidykla „Lapas“ neseniai išleido JAV gyvenančios antropologės, Browno universiteto profesorės ir Harvardo universiteto afilijuotosios mokslininkės Ievos Jusionytės knygą „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV-Meksikos pasienyje“. Tai įtraukianti, trilerio ir nuotykių romano prieskonių turinti knyga, kuri pasakoja apie iššūkius, su kuriais kasdien susiduria sieną kertantys migrantai ir pasienyje dirba...

Prieš maždaug 40 m. Vakaruose pradėjo formuotis nauja etikos kryptis – rūpesčio etika. Ji iškilo kaip alternatyva dominuojančioms moralinio mąstymo tradicijoms, o ją išplėtojo feminizmo atstovės. Kuo ypatinga ši nauja moralės filosofijos atšaka? Ką moraliniu požiūriu svarbaus atveria rūpesčio sąvoka ir kuo ji skiriasi nuo tokių tradicinių moralinių sąvokų kaip teisingumas, laisvė ar autonomija? Ka...

Jaunas žmogus šiandien patiria milžinišką spaudimą iš aplinkos pasiekti didelių dalykų, tapti protingiausiu ir gabiausiu, pelnyti didžiausią pripažinimą. Kaip jaunuolius veikia perfekcionizmas? Ar įmanoma iš pasiekimų kultūros pereiti į tarnystės etiką, kurios centre būtų ne individo ego ir pasiekimai, o anapus žmogaus esantys prasmės šaltiniai – bendruomenė, draugystė, meilė, tėvynė, Dievas? Kur...

Koks yra filosofijos ir politikos santykis? Kokia idėjų vieta politinių sprendimų priėmimo procese? Koks politikos vaizdinys atsiveria paragavus politiko duonos? Kokia yra šiuolaikinio konservatizmo būklė Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse? Kodėl pastaraisiais dešimtmečiais konservatyvūs mąstytojai vis labiau radikalėja? Kaip atrodė filosofijos studijos Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu? Apie vis...