Žaidžiam žmogų

Meninė akis pasaulį mato simboliškai. Marija Garnak savo magistro darbe tyrinėja gamtinius tikėjimus, apeigų svarbą, šaknis visomis prasmėmis. Jos pačios šaknys – ne iš vienos žemės. „Šiuo metu tūkstantį kartų sunkiau tapatintis su savo rusiškomis šaknimis“, – sako menininkė, kuri jau virš dešimtmečio gyvena senąja lietuvių tautosaka, mitologija, folkloru. Kaip taip nutiko? Kaip autoriniai rituala...

Prieš trejus metus Alius Avčininkas pasiekė ribą. Po dešimtmečio Užupio gimnazijoje jis uždarė klasės duris, išėjo iš darbo ir metams sustabdė įprastą ritmą. Keliavo, miegojo, ieškojo. Ne naujos profesijos, o naujo santykio su savimi. Alius – Meilės Lukšienės premijos laureatas, vadovėlių autorius, mokytojas ekspertas. Šiandien jis vėl mokykloje. Ką davė metai atsitraukimo? Kokių spalvų mokytojas...

Išgirsite legendą, kaip istoriškai susiklostė, kad moterys gimdo ant nugaros. Išgirsite, kas yra „mirusio kūdikio korta“. Sužinosite, kas yra bioenerginė analizė. Jums tai pasakos Lina Gabrijolavičienė – kūno psichoterapijos praktikė, ilgai dirbusi dula. Ved. Tautė Šumskė

Leliukas? Apdegęs kūnas? Vaikas prieš pat operaciją? Niekada nežinai, ką rasi už uždarytų palatos durų, pasakoja Justė Liaugaudė – šiuolaikinės klounados ir fizinio teatro menininkė bei organizacijos „Raudonos nosys“ meno plėtros vadovė. Klounai ligoninėse prieš 15 metų Lietuvoje buvo naujiena, šiandien jau įprasčiau. Justė dalinasi vaizdingomis istorijomis iš klounų patirčių palatose. Ved. Tautė...

Molis Moniką gundė jau vaikystėje, kai tėtis statė šeimos namus. Suaugusi ji šią paslaptingą medžiagą atrado iš naujo. Pamažu pažinus molį, pradėjo gimti žmonės – skulptūrėlės, atskleidžiančios įvairias žmogiškosios egzistencijos būsenas. Apie vidinius sodus, sėklas ir sodininkus – su keramikos menininke, tapytoja, dailės terapeute ir edukatore Monika Dombrauskyte. Ved. Tautė Šumskė

Su Auguste Dudutyte – lygių galimybių eksperte, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja jaunimo politikos klausimais – pakalbėjome apie darbo su jaunimu svarbą, augantį ideologinį atotrūkį tarp vaikinų ir merginų, šiek tiek apie vyrosferą ir metaforiškus lošimus gyvenime. Ved. Tautė Šumskė

„Kiek žmogaus mumyse telpa, tiek ir kito sutalpinsime“, – nuskambėjo pokalbyje. O kiek talpiname savo pačių trapumo? Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį per paradoksą – pokalbis su psichologe, jungiškosios krypties psichoanalitike ir poete Egidija Šeputyte. Kalbėjomės ir apie Karlo Gustavo Jungo žmogiškuosius ribotumus, neuroįvairovės vaidmenį šiandienos kolektyviniame gyvenime, taip pat – apie...

„Dabar galėsime eiti gerti arbatos“, – kartais užbaigus terapiją traukia ištarti klientus. Psichoterapijos kabinete gimstantis gilus ryšys – suprantamas, bet turi ypatumų. Pokalbyje su psichologe, jungiškosios krypties analitike, Vilniaus universiteto docente dr. Asta Adler aptariame perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenus: kaip seni santykiai persikelia į terapiją ir ką terapeutams sesijose kylant...

„Žalioji erdvė žmogui palanki tuomet, kai jis ten gali surengti iškylą“, – dalijasi japonų įžvalgomis apie žaliųjų erdvių ypatumus miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. Kodėl žaluma mieste – strateginis resursas? Kaip galime pritaikyti vietinį žinojimą ir pasirūpinti savo daugiabučių kiemų augalija, kad vietoj mylimo medžio vieną dieną ten nerastume tik kelmo? Ir kodėl pastaruoju metu gali n...

„Man patinka žvilgsniu provokuoti žiūrovus“, – sako choreografė, šokėja ir šokio mokytoja Miglė Dudavičiūtė. Ji augo mažame Dzūkijos kaimelyje – Punioje, o šiandien turi savo šokių studiją sostinėje ir moko šokio su aukštakulniais, bet dar labiau – drąsos. Ką žmogui duoda pastanga mokytis choreografijos, struktūros? Ved. Tautė Šumskė

„Kūnas yra nuolatinėse derybose su aplinka“, – pastebi Ieva Navickaitė, šiuolaikinio šokio ir striptizo menininkė. Profesionalų šokėjos kelią ji pradėjo baigusi „Idyllwild Arts Academy“ (JAV). Švedijoje Ievą pakerėjo tai, ką pamatė žymiame striptizo klube, ir jau 10 metų pati užsiima šia veikla. Ko žmonės iš tikro ieško striptizo klubuose? Kaip gali atrodyti santykiai su klientais ir kur čia femin...

Kiek skaitmeninėje erdvėje svarbus žmogiškumas ir kaip jį apibrėžtume būtent virtualybės kontekste? Kaip naviguoti soc. medijų chaose su savo žinute? Kokia pagrindinė emocinė grąža socialiniuose tinkluose? Pokalbis su Domantu Širvinsku – skaitmeninės rinkodaros ir socialinių tinklų komunikacijos specialistu, kuris pradėjo užsiimti šia veikla prieš 16 metų, kai daugelis dar nė žalio supratimo netur...

„Mane vėl paėmė juokas,“ – taip galima nusakyti šio epizodo pašnekovės, Vilniaus paveikslų galerijos gidės ir interneto veikėjos Dalios Elenos Kaladinskienės laikyseną. Nors rimtų temų ji nevengia – studijavo filologiją, semiotiką, filosofiją, teologiją, egzistencinę psichoterapiją ir sukasi tarp ryškių kultūrai bei mokslui nusipelniusių žmonių. Pavyzdžiui, yra viena iš filosofo Algio Mickūno reda...

„Jie išsitraukdavo iš maišiukų perukus, stringus ir norėdavo žaisti drauges. Neįsivaizdavau, kiek daug vyrų Lietuvoje slepia savo homoseksualumą,“ – ¬¬dalijasi Ofelija (vardas pakeistas). Moteris sako, kad nuo mažens jos seksualumas buvo smalsus ir negėdinamas. Vienu gyvenimo etapu Ofelija nutarė teikti intymias paslaugas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kas atveda žmones į šią sritį? Tiek tei...

Emocija nėra problema, tik dažnai ja tampa emocijos padariniai. Pavojingiausi – savižala ar savižudybė. Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) dar kartais vadinamas disreguliacijos sutrikimu arba – dialektikos klaida. Taip jį vadino dr. Marsha Linehan, kuri ir pasiūlė šiam sutrikimui taikyti dialektinę elgesio terapiją. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Jan Hilbig – patyręs šio metodo specialista...

Visą gyvenimą man teko apmąstyti save per kūną, dalijasi Giedrė Valavičiūtė, paskyros „Dydis nesvarbu“ kūrėja. Tai – viena pirmųjų paskyrų socialinėse medijose, prieš 10 metų pradėjusi nuosekliai komunikuoti kūno pozityvumo temomis. Kuo šiandien gyvena Giedrė? Pokalbis apie mergas, stilių, storumą, seksualumą, dideles lovas ir draugystes. Ved. Tautė Šumskė

Viktorija gyvena Izraelyje, 8 metus, ir turi ką papasakoti: nuo dramatiškų pirmųjų pažinčių, meilės istorijų, iki bėgimų į slėptuves su dar 40 žmonių. Ką apie skirtingų bendruomenių santykius fiksuoja Viktorijos akis? Kaip ji matė Jeruzalės turgų po spalio 7 d. tragedijos? „Jaučiu gilų liūdesį, kad negirdimi tie, kurie iš tikrųjų tą gyvenimą gyvena“, – sako Viktorija Einorė-Bechor, knygos „Devinta...

Herojė filme turi išsirėkti nuo to, kiek spaudimo ir pasimetimo patiria. „Renovacija“ – debiutinis scenaristės ir režisierės Gabrielės Urbonaitės ilgo metro filmas. Jau pelniusi 6 tarptautinius įvertinimus, juosta jautriai pasakoja jaunos poros bandymą rasti savo vietą tarp aplinkos lūkesčių. Su režisiere kalbamės apie jos patirtis gyvenant ir mokantis kino tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tie...

Vaikas iki dvejų metų patiria save tik per kūno pojūčius, sako somatinio judesio terapeutė Aurelija Jurgo. Suaugus kūno pojūčiai dažnai prieštarauja proto sumanymams. Pavyzdžiui, suvilioja populiari idėja nerti į ledo kubilą, bet kažkas kūne stabdo. Kas? Kodėl? Kodėl kyla proto ir kūno konfliktai? O gal nenaudinga atskirti kūno ir proto? Ir kodėl emocines žaizdas patiriame kaip gylį, net mistiką?...

Kaip nereligingam žmogui oriai gyventi religingoje visuomenėje? Nors Europa sekuliarėja, religija Lietuvoje vis dar daro įtaką politiniams sprendimams ir viešajam gyvenimui. Tradicinėms religinėms apeigoms daugėja humanistinių alternatyvų, kurias vis labiau pripažįsta visuomenė, bet dar ne valstybė. Organizacija HIA Lietuvoje atstovauja humanistinėms vertybėms ir kuria nereliginius ritualus – nuo...

Ar esate girdėję apie skirtingas charakterio struktūras, pavyzdžiui, rigidiška, isteriška, psichopatinė, oralinė ir panašias? Ar žinote, kuri artima jūsų prigimčiai? Ir kas įdomiausia – kaip kiekviena jų reiškiasi kūne? Kineziterapeutė ir kūno psichoterapijos praktikė, Integratyvios terapijos centro įkūrėja Rasa Skrabutėnas dalijasi žiniomis ir pasakoja apie kiekvieną tipą – kuriuo raidos laiku ji...

Koks ryšys tarp teisės į lytinę sveikatą ir psichiatrijos? Koks mokslas yra psichiatrija? Gydytojas, mokslininkas, vaikų ir paauglių psichiatras bei tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teisių gynėjas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Dainius Pūras epizode dalijasi įžvalgomis apie sistemines psichiatrijos lauko spragas, kurios dažnai neigiamai paveikia žmonių iš sudėtingų psichosocialinių k...

Didysis klausimas – kaip pilniau gyventi? Kaip prie to priartėti gali padėti įvairios kūrybos pagrindu taikomos terapijos? Jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė dalijasi patirtimi grįstu žvilgsniu apie meno terapijų poveikį žmogaus psichikai. Ved. Tautė Šumskė

„Ten balti kiškiai miestuose vaikšto kaip pas mus katės“, – apie kitokį pasaulį gyvenant Šiaurėje dalinasi pašvaisčių turų gidė Eglė Norvilytė. Kaip ji atsidūrė Švedijos mieste Kirunoje, kuris įsikūręs apie 200 km už poliarinio rato? Spalvingas pasakojimas apie gyvenimą pirštinių ir kepurių kasdienybėje. Ved. Tautė Šumskė

Kaip jūs mokėtės būti demokratinės visuomenės dalimi? Aha, turbūt, kad nelabai kas to dorai mokė. Ir atsiranda plyšys – moksleiviai porą metų prisiliečia prie pilietiškumo, tada kimba į baigiamuosius egzaminus ir iškeliauja į pasaulį, o ten – ir pirmieji rinkimai. Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė Gintė Marija Ivanauskienė tyrinėja, kaip ugdyti mokinių pilietiškumą dar mokyk...