Vakaras su knyga

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“. „Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literate...

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“. „Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literate...

aurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“. „Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literatei...

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“. „Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literate...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinausk...

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinausk...

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinausk...

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinausk...

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinausk...

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“. „Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta ke...

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“. „Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta ke...

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“. „Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta ke...

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“. „Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta ke...

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“. „Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta ke...

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“. Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo...

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“. Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo...

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“. Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo...