Už Vilniaus

„Tėvas nemylėjo manęs. Jis norėjo, kad aš mergytė būčiau. Jis pats neturėjo meilės. Ir mes su tėvu labai nesutarėme, nes aš tėve mačiau save, o jis matė many save“, – sako 60-metis Virginijus Šermukšnis, kuris nuo pat vaikystės vogė, gėrė, rūkė ir iš viso 4 kartus sėdėjo kalėjime. „Kai patekdavau į kalėjimą, aš jausdavausi savas. Ten jausdavausi žmogumi, nes ten visi tokie“, – prisimena. Tačiau Vi...

„Laisvo laiko turiu ir turiu užsiėmimą – kuriu riešines. O kas veikt tokio amžiaus bobutei? Telefonu, kai kalbame, mezgu kabliuku. Knygoje dukra va taip ir parašė – negaliu sėdėti be darbo“, – šypsosi Stefanija Čipienė, mezganti riešines, ir sertifikuota tautodailininkė Alė Gegelevičienė, kurianti tautinius kostiumus. Jos prekiauja Rokiškio dvare, kur vyksta Skaistaturgis – tik Šiaurės Lietuvai bū...

„Taip, gal šiek tiek rizikavau savo gyvybe“, – svarsto Gintaras Šeškevičius, kuris spalio 25 d., ryte, išgelbėjo moters gyvybę. Sustojęs prie geležinkelio pervažos Kėdainiuose Gintaras pastebėjo ant bėgių besiblaškančią moterį. Supratęs, kad iki tragedijos – tik vienas žingsnis, Gintaras iššoko iš savo automobilio ir nuvedė moterį nuo bėgių, į saugią vietą. „Važiavau su mama. Ji viską matė. Sakė,...

„Mano vaikai sako – mama, tu nuo valytojos iki direktorės. Aš nejaučiu gėdos. Aš galiu pasipuošti ir išeiti kaip ponia, o galiu užsidėti darbinius rūbus ir eiti tuos pačius bliūdus plauti, bulves valyti“, – sako Ina Grivačiauskienė, kaunietė verslininkė, daugiau kaip 10 metų Kaišiadorių rajone, netoli Migonių, turinti kaimo turizmo sodybą. „Vestuvių muzikantai ne visi priimtini. Kai kurie traukia...

„Oi, daug. Viens, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni… Kokie penkiolika galbūt, kitų neatsimenu“, – 90-metis Silvinas Kazlauskas, patyręs geležinkelio meistras, skaičiuoja, kiek jo pažįstamų yra pražudę traukiniai. Jo žmoną Nataliją taip pat pražudė traukinys – Baisogaloje, visiškai šalia jųdviejų sodybos. „Ėjo iš daržo ir pakliuvo po traukiniu. Čia ji žuvo, stoty. Perone stovė...

„Panevėžio rajone kultūros žmonėms nėra blogai gyventi. Jeigu tai yra sensacija, tai aš džiaugiuosi, kad taip yra“, – šypsosi Panevėžio rajono kultūros darbuotoja Aušra Sidorovienė. Aušra šiaip gyvena Panevėžyje, bet jau 10 metų dirbti važiuoja į kaimą – Upytę netoli miesto. Upytėje Aušra vadovauja Tradicinių amatų centrui, kuris jos bei kolegų dėka čia apskritai išdygo ir kuriame verda gyvenimas....

„Svajonė? Gal atsiras galimybė dar matyti… Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė“, – atsidūsta Radviliškyje gyvenanti Edita Vaitkutė, kuri nemato nuo 11 metų. Šiandien jai – 38-eri. „Sunku buvo susitaikyti, bet, kai pagalvoji, kitiems yra ir dar prasčiau. Pažinojau vieną žmogų, kuris nemato ir dar sunkiai girdi. Tai mano situacija dar nėra tokia bloga“, – aiškina. Edita labai mėgsta keliauti po Lie...

„Žmonės labai suirzę – neturime vandens jau kelinti metai. Neturime vandentiekio, tualetų tik vienas kitas, žmonės eina į mišką. Baisogala turi vandentiekį. Mes neturime, nors esame ta pati Baisogala“, – piktinasi Regina ir Rimantas Vaitkevičiai, aktyvūs Baisogalos gyventojai. XXI a. Lietuvoje, Baisogaloje – ne kokiam Lietuvos užkampy, – galimybės gauti kokybiško vandens iš gręžinio ir prisijungti...

Už Vilniaus. Ved. Edvardas Kubilius

„Nesirašau, kiek už ką mokėjau. Ramesnė galva, kai nežinai. Užmiršti ir neskauda. Visų pasaulio žirklių nesurinksi, bet stengtis reikia“, – juokiasi Kęstutis Mėlinis, savo sodyboje įkūręs Žirklių muziejų. „Pagalvojau, kažką reikia daryti tokio įdomesnio, netradiciško, kur mažai kas kolekcionuoja. Internete pažiūrėjau – daug įdomių žirklių. Taip ir prasidėjo prieš 9 metus“, – prisimena Kęstutis. Ži...

„Kai išvažiavau iš Druskininkų, jie buvo visiškai mirštantis miestas. Čia nieko nebuvo - tik narkomanai, muselės. Buvo labai liūdna. Ir gal mane sužavėjo tada pradėjusio dirbti mero pasakojimai, kaip mes čia atstatysim, kokie čia tie Druskininkai bus. Aš taip paklausiau ir galvojau – vau, čia iš tikro taip? Ir galvojau – na, laikinai grįšiu. Tai tas laikinai ir tebesitęsia“, – juokiasi Dovilė Ciūn...

„Kazimieras gražiai viską organizuoja, visur kviečia. Jis ir jo žmona Vitalija visuomet paklaus, kaip gyvename, ar reikia kokios pagalbos. Gyventi labai smagu, lektuvais paskraidina“, – džiaugiasi 86-erių Elzbieta Masiliūnienė, vyriausia Rokonių kaimo gyventoja. Ji, kaip ir dar kelios dešimtys nedidelio Radviliškio rajono Rokonių kaimo gyventojų, žodžių į vatą nevynioja – jeigu ne Masilionių šeima...

„Jaučiausi kaip būdama pasaulio centre. Turėjau labai didelį moralinį pasitenkinimą. Man buvo ten labai labai smagu dirbti“, – sako 79-erių Ona Maciulevičiūtė Ambrozevičienė, Rumšiškių gyventoja, 18 metų dirbusi kasininke čia pat esančiame Lietuvos liaudies buities muziejuje. „Nebuvo nė vieno lankytojo, kuriam būtų nepatikęs muziejus. Tarp kitko – iš viso pasaulio ėjo žmonės. Pasaulis mūsų muzieju...

„Kodėl keliamas klausimas, kad valdžia turi padėti? Tu pats kuri savo šeimą, savo gyvenimą ir prisiimi tą atsakomybę. Gimsta pas tave vaikai ne dėl to, kad čia yra kažkoks verslas tuos vaikus dauginti. Mano nuomone, pakanka tos pagalbos“, – rėžia Prienuose gyvenantys 44-erių Dainora ir Darius Kuliešos, kurie mūsų valstybei jau padovanojo 5 vaikus. „Aš gal dažniau susiduriu su tais stereotipais, ka...

„Tai mano gimtasis namas. Tai mano vienintelis, tai mano brangus namas. Taip susiklostė gyvenimas, kad kažkaip norėjau padėti mamai, prisitraukiau ją į Kauną. Ir va taip ta sodyba iš mūsų rankų išslydo. Ar aš nesigailiu? Gailiuosi, žinoma“, – pasakoja 60-metė kaunietė Inga Vaitiekūnė, kuri žiūri į savo pirmuosius namus Kurmaičių kaime – namus, kuriuose augo su tėvais, seserimis ir kurie jai jau da...

„Nuo jaunystės, kai pradėjau sportuoti krepšinį, man trūkdavo, kad būtų kažkokia fitneso salė, kur galėtum ruoštis fiziškai. Norisi, kad žmonės judėtų, kad mažiau vartotų visokių negerų dalykų“, – sako 34-erių Saulius Likša, krepšininkas, neseniai iš užsienio sugrįžęs į gimtąjį Subačių ir čia įkūręs sporto klubą. Klubas veikia kasdien, jis nemokamas, o išsilaiko iš gyventojų bei verslo aukojamų pi...

„Žmonės vis tiek kaimą kažkada pradės vertinti. Nereikės ten skrist į turkijas, galės tiesiog atvažiuot, atsirelaksuot ir važiuot namo. Kai pasnigs, važiuosime, vaikus į mokyklą vešime taip, kaip ir mus vežė, – nusistumdai kelią ir nuveži“, – sako jauna pora, 23-ejų Rima Rasimaitė ir 23-ejų Lukas Kuprys. Abu jie gimė kaime, ir abu jie nori toliau gyventi kaime. „Beveik metus gyvenau mieste, bet ma...

„Buvo įvykis čia toks. Moteriškė skendo. Kai išgelbėjom, sakė, kad nemokėjo plaukti. Aš, sako, atsimenu tik tiek, kad veidą pasišlaksčiau vandeniu. Aš ją ištraukiau jau netoli plūdurų, teko gaivinti“, – pasakoja gelbėtojas Ramūnas Valantavičius, kuris žiemą budi Elektrėnų baseine, o vasarą – prie Elektrėnų marių. Gelbėtoju Ramūnas dirba 7 metus, bet prieš tai jis 20 metų buvo profesionalus ugniage...

„Paskutiniu metu tai aš vartojau vienas. Kasdien. Gerdavau viskį, degtinę, alų – jei jis ir būdavo, tai tik pats stipriausias, ta vadinama saliarka. Kad nebeturiu šeimos, supratau, kai mane pamatę vaikai pereidavo į kitą gatvės pusę“, – sako 53-ejų elektrėniškis Eligijus Juchnevičius, kuris, smarkiai gėręs kelis dešimtmečius, jau penkerius metus nebegeria. „Džiaugiamės vienas kitu su žmona, džiaug...

„Reikia moterį laikyti griežtai savo rankose, į virtuvę neįleisti ir tada viskas bus tvarkoj. Mes tikrai džiaugiamės senatve, ir sveikata džiaugiamės kol kas. Bet pridėsiu. Yra tokios mergaitės, dvi sesės čia, kaime, tai jos mus vadina „saldžioji porelė“, – kvatojasi 81-erių Aldona ir 80-ies Algis Rožauskai. Jie kartu jau beveik 60 metų. „Vyrai, eikit į jūrą ir gyvensit ilgai ir gražiai, kadangi n...

Lynežeryje, Varėnos rajone, visą gyvenimą gyvenančiai Onai Mortūnienei – 82 metai. Onytės gyvenimas lengvas nebuvo – sulaukusi 19 metų ji ištekėjo už vyro, kuris netrukus susirgo. Kaip sako pati Onytė, nuo tos ligos kentėjo ir jos vyras, ir ji pati. Visą gyvenimą, priduria. Onytei užauginus 3 vaikus ir jau mirus jos vyrui, vaikų tėvui, moters gyvenime atsirado dar vienas vyras – tas, kurį ji irgi...

„Žmonėms iš tikrųjų buvo labai įdomu. Visi vaikščiojo, žiūrėjo. Man tai buvo tikrai toks atradimas, kad čia tiems žmonėms tiek įdomu", – sako 35-erių Anžela Gan-Kanapinskienė, kuri su vyru ir dukrele prieš trejus metus iš Kauno atsikraustė į vienkiemį Kaišiadorių rajone. Netrukus Anžela Vilūnų kaimo bendruomenės namuose įkūrė savo dirbtuves, kuriose iš odos siuva kokybiškas rankines, kuprines, kit...

„Jeigu tau blogai, tai pasidaryk, kad būtų gerai. Nelauk ir nestenėk, kad kažkas padarytų. Taigi žmonės viską padaro, ne marsiečiai ar iš užsienio kažkokie atvažiavę padaro“, – sako Kaišiadorių rajono Vilūnų kaimo bendruomenės pirmininkas Eugenijus Cikanavičius, kuris tikrai daro. Nedidelio kaimo bendruomenės namuose jau kelerius metus veikia grožio salonas. Netoli Vilūnų gyvenanti Jūratė Lazarevi...

„Tikriausiai taip, negyvenčiau“, – aiškina 66-erių Danguolė Morkūnaitė, aiškiai sakanti, kad jeigu nebūtų traukinio, ji Kaišiadoryse visąlaik greičiausiai ir nebūtų gyvenusi. „Yra tokių, kaip aš sakau, traukininių draugų, per tiek metų jų netrūksta. Ir dabar dar palaikome ryšį“, – tikina. Danguolė automobilio neturi ir niekada neturėjo. Bet jai tai labai netrukdo. Moteris ir po Lietuvą, ir po Euro...

„Liesti mirusį žmogų man nešlykštu. Mano darbo vaisiai yra išgelbėta gyvybė“, – sako medikė Veronika Šilinskaitė, kuri jau 10 vasarų budi Klaipėdos gelbėjimo stotyje Antrajame Melnragės paplūdimyje ir puola padėti žmonėms, kai jiems tos pagalbos reikia. „Jūra man – nuolatinis pavojus žmogui. Ne savo darbo metu, jei apsilankau pajūryje, negaliu atsipalaiduot“, – prisipažįsta. Veronika su gelbėtojai...