Performansas

„Mano kaip aktoriaus prigimtis ir siela yra rimtojoj dramoj, bet kaip balansą pasirenku lengvesnę komediją“, – sako Gytis Ivanauskas. „Performanse“ jis kalba apie saugumo ir provokacijų, sveiko balanso kūryboje paieškas – savęs išbandymą sudėtinguose draminiuose spektakliuose ir ne tokiose sudėtingose, lengvesnio pobūdžio komedijose. Kaip skirtingo žanro spektakliai gali tapti jo kaip žmogaus savi...

Prieš kelis mėnesius Lietuvos teatro bendruomenė aktyviai aptarinėjo lenkų kritiko Lukaszo Drewniako straipsnį „Vade, nevesk mūsų į Vilnių!“. Šiame tekste jis išsakė nerimą dėl dabartinės mūsų šalies teatro padėties – žymiųjų režisierių pasitraukimo, lenkų kūrėjų invazijos į Lietuvos sceną ir menkų jaunųjų režisierių galimybių konkuruoti su teatro milžinais. Jaunosios kartos teatralai, atsispirdam...

Inspiruota Davido Lyncho, Agathos Christie ir kitų detektyvų kine bei literatūroje kūrėjų, choreografė ir šokėja Inga Kuznecova nusprendė savo šiek tiek fanatišką pomėgį perkelti į sceną. Šią savaitę įvyksianti Šeiko šokio teatro premjera – spektaklis „Kill, Baby, Kill“ - pirmasis Lietuvoje šokio detektyvas. Įtraukti žiūrovus į spėliojimo, kas yra žudikas, žaidimą siekianti Inga Kuznecova, prisipa...

Monospektaklis – giliausias ir sudėtingiausias ar nuobodžiausias ir paprasčiausias teatro žanras? Kuo pasižymi stiprus, paveikus monospektaklis? Kodėl jie neretai yra vidutiniškos ar žemos kokybės, galintys ilgam nuo teatro atbaidyti žiūrovą? Ar žanro specifika apriboja režisieriaus kūrybines galias? Ar aktoriui monospektaklis iš tiesų yra milžiniškas iššūkis, galintis atskleisti jo meistrystę? O...

Režisieriaus Antano Obcarsko spektaklyje „Alisa“ sukurtas pagrindinis vaidmuo aktorei Aistei Zabotkaitei atnešė pirmąjį „Auksinį scenos kryžių“. Čia pastebėjęs aktorės talentą, dramaturgas Marius Ivaškevičius nusprendė, kad būtent jai turi atitekti ir kitas ne mažesnio kalibro Majos vaidmuo jo ir režisieriaus Oskaro Koršunovo distopijoje „Miegantys“. Pokalbis su Aiste Zabotkaite apie jos evoliucij...

Kokias kūrybiškumo ir menines išraiškas gali paskatinti žinios apie genų inžineriją ir neuro mokslus.? Sostinės Vokiečių gatvėje įsikūrusioje „Meno ir mokslo laboratorijos“ erdvėje kūrybinį eksperimentą pradeda pirmoji iš dviejų menininkų komandų. Kiekvienos iš šių grupių nariai savaitę vienoje erdvėje dirbs kartu, tačiau negalės susitikti – pasikeisdami vienas po kito drauge vystys dar jiems pati...

Šiuolaikinės intelektualios klounados teatras, bendradarbiaujantis su Oskaro Koršunovo teatru, neseniai pristatė tikriausiai pirmąjį Lietuvoje klounados vesterną – spektaklį „Odisėja“ pagal garsųjį Homero epą. Kokią naują, tiek Lietuvos kritikams, tiek žiūrovams dar mažai pažįstamą teatro kalbą pateikia sceninė klounada? Kaip klounados menininkai realizuoja save tiek kaip draminius, tiek kaip komi...

Šią vasarą „Naujojo Baltijos šokio“ festivalio programoje galėjome išvysti šiuolaikinio šokio šokėjo, choreografo Luko Karvelio darbą priklausomybių tema „Theo“. Po Europą gastroliuojantis Lukas neseniai ir vėl trumpam buvo grįžęs į Lietuvą ir festivalyje „Plartforma“ pristatė prieš dvejus metus sukurtą, debiutinį monospektkalį „Blank Spots“. Pokalbis apie lietuvišką gražų liūdesį, neatsiejamą nuo...

Vis daugėjant profesionalių scenos menininkų pasirodymų, kurtų kolektyviškai, į procesą ar patį meno kūrinį įtraukiant vienos ar kitos bendruomenės narius, laida „Performansas“ domisi, kodėl menininkai pasiryžta peržengti saugias repeticijų salės ribas ir dirbti drauge su neprofesionalais. Kaip tokios patirtys keičia juos kaip menininkus, kūrėjus? Kaip formuoja tolimesnes jų kūrybines ambicijas, p...

Režisieriaus Oliverio Frljićiaus spektaklis „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“ – tai apie kolektyvinę Europos ir europiečių atsakomybę dėl struktūrinio smurto kalbantis darbas, primenantis kolonialistinę žemyno praeitį ir ieškantis sąsajų su dabartine imigracijos politika. Prieš penkerius metus pastatytas darbas šiemet rodomas Lietuvos publikai teatro festivalyje „Sirenos“. Oliveris Frljićius būdamas...

Monikos Dirsytės performansas, kurio šūkis – „Neteršk gyvybės rato“ – neseniai baigė savo dvi savaites trukusias keliones po Lietuvą. Kasdien menininkė vis kitame mieste dvi valandas plūduriuodavo purvo vonioje ir gerdavo iš kolonėlės tekantį švarų vandenį. Anot kūrėjos, jos kūryba – tai nesibaigianti akistata su savimi, o edukacinių tikslų turėjęs paskutinis performansas – tai ir jos santykio su...

Du sostinės teatrai naujus sezonus pradėjo pagal literatūros kūrinius pastatytais spektakliais: Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Grzegorzas Jarzyna pristatė „Soliarį 4“ pagal S. Lemo romaną, o Jaunimo teatre Gintaras Varnas pakvietė į A. Houxley'io „Puikaus naujo pasaulio“ sceninę adaptaciją. Kodėl teatro kūrėjų neretai netenkina dramaturgijos fondai ir jie priima iššūkį statyti visai scenai...

Aktorius ir režisierius Rolandas Kazlas vasaros pabaigoje pristatė premjerą – šiuo metu po Lietuvą gastroliuojantį spektaklį „Pasivaikščiojimas“ pagal šveicarų rašytojo Roberto Walserio apsakymą. Anot kūrinio vertėjos Rūtos Jonynaitės, Pasivaikščiojimas iš tiesų vaizduoja patį Walserį, jo kaip rašytojo ir drovaus, nedrąsaus šio dažnai nedraugiško pasaulio gyventojo būtį. Pokalbis su R. Kazlu apie...

Lietuvos nacionalinis dramos teatras šį sezoną pristatė dviejų seksualinės prievartos kaltinimų sulaukusių režisierių premjeras – belgo Jano Fabre‘o „Nakties rašytojo“ eskizą ir Jono Vaitkaus spektaklį „Didysis kelias“. Kaip turi elgtis socialiai atsakingas teatras – suteikti kūrybinę erdvę abejotinos reputacijos menininkams, kuriems metami kaltinimai vis dėlto yra neįrodyti, ar jų spektaklių idėj...

Dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus kūryba pastaruoju metu yra ypač politiška, aktuali, kelianti aštrius klausimus, o paties menininko tvirta pilietiška pozicija ir drąsūs pasisakymai viešojoje erdvėje ne kartą yra sulaukę visuomenės pasipiktinimo. Laidoje „Performansas“ Marius Ivaškevičius pasakoja apie politiniams pokyčiams paskatinti pasitelkiamą teatro ginklą, kurį pastaruosius dvejus metus aktyv...

Performansas. Ved. Indrė Kaminckaitė

Po ilgos pertraukos atnaujinus gyvus pasirodymus nedidelei auditorijai, šiuolaikinio šokio kūrėjai vieni pirmųjų ėmė kviesti žiūrovus į premjeras. Apskritai, pastaruoju metu šiuolaikinio šokio ir vieno konkretaus šio lauko veikėjo aktyvumas ir žibėjimas negali būti nepastebėtas. Šeiko šokio teatro šokėjas Niels Claes kovo pabaigoje pelnė Auksinį scenos kryžių, neseniai sužinojo, kad Šiuolaikinio š...

Performansas. Kūryba „iš negalėjimo“: kodėl aktoriai ima režisuoti? Antrąjį režisūrinį darbą pristatantis Gediminas Rimeika sako, kad tarpdisciplininių ambicijų neturintys aktoriai jam kelia įtarimą. Ar gali aktorius būti tik aktoriumi? Kada kūrėjui nebeužtenka vien aktorystės? Ar kitų kūrybinių amplua išbandymą lemia nusivylimas teatru? Apie kūrybą „iš negalėjimo“ ir savęs išbandymą režisūroje be...

Scenos menų gerbėjai jau džiaugiasi pirmosiomis, po ilgos pertraukos paskelbtomis sudėtingai brandintų premjerų ar daugiau nei pusmetį gyvai auditorijai nerodytų spektaklių datomis. Tačiau dėl karantino alternatyviais, saugiais būdais plėtotas ar laikinai pristabdytas buvo ne tik profesionalių scenos menų kūrėjų darbas, bet ir šių programų studentų mokymo procesas. Kaip per karantiną organizuotas...

Kodėl ne itin kinematografiška teatro scena yra labai fotogeniška? Kaip įspūdingas ir paveikus kadras gali suklaidinti žiūrovą ir prikviesti į ne tokį įspūdingą spektaklį? Apie teatro meno istorijai itin svarbią fotografiją ir jos propagandinę galią pasakoja fotografas Dmitrijus Matvejevas ir menotyrininkas, scenos menų kritikas Helmutas Šabasevičius. Ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvoje reziduojanti „Kanta Company“ – Suomijoje studijų metu susipažinęs Kęsto Matusevičiaus, Aino Mäkipää ir Lylos Goldman trio – „Naujojo cirko savaitgalyje“ šiemet turi pristatyti psichologinį ir fizinį spaudimą kūrėjams nagrinėjantį projektą „Pressure“. Apie tai, kokias įtampas patiria šiuolaikinio cirko menininkai, kaip tą lemia geografinis kontekstas, apie situaciją paaštrinusią pandemiją...

Andrius Žebrauskas žiniasklaidoje neretai pristatomas kaip buvęs aktorius. Sukūręs bendravimo žaidimą „Godopoco“, jis vedai improvizacijos, viešojo kalbėjimo, kūno kalbos ir kitus mokymus, o vienintelis repertuare išlikęs spektaklis, kuriame dar iki karantino galėjome išvysti aktorių, – tai režisieriaus Rimo Tumino „Belaukiant Godo“. Vis dėlto, A. Žebrauskas sako teatro durų visiškai neuždarantis....

„Auksinių scenos kryžių“ tema šiemet pasirinktas džiazas – kaip nuoroda į improvizaciją ir scenos menininkų pastangas taikytis prie iš pradžių netikėtos, nestabilios karantininės realybės. Šįkart laidoje „Performansas“ menininkai pasakoja ne apie prisitaikymą, o nenorą taikytis. Ir ne prie karantininės, o įprastos teatro realybės. Apie savo pasirinkimą negyventi vien teatru ir apie teatrą, kuris j...

Performansas. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Ne gėlių, o teisių!“ Šis įvairiai perfrazuotas, daugybės visuomenininkų ištartas ar užrašytas reikalavimas Tarptautinę moters dieną plito socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. O laidoje „Performansas“ jis virsta fraze „Ne gėlių, o įdomių vaidmenų!“ Kokią moterį matome šių dienų Lietuvos teatre? Ar jos portretas adekvatus, šiuolaikiškas ir įvairus, o galbūt siaurai apibrėžtas ir įrėmintas soc...