Parodų rūmai

Antrame dviejų laidų ciklo epizode toliau aptariame dvi Šiuolaikinio meno centre Vilniuje veikiančias parodas – Augusto Serapino parodą „Kūno kultūra“ ir Anastasios Sosunovos parodą „Fandomas“. Lyg pagal seną posakį nuo sveiko kūno pokalbyje judame sveikos sielos link, tačiau vis labiau aiškėja, kad dabartinis pasaulis šias posakio sąlygas keičia ir transformuoja. Kaip šias dvi parodas jungia kapi...

Po įvairiapusiško atsinaujinimo Šiuolaikinio meno centras startuoja su stipriomis, drąsiai kuriančių ir aktyviai tarptautiniame meno lauke veikiančių Nepriklausomybės kartos menininkų solo parodomis. Augustas Serapinas didžiąją ŠMC salę pavertė tūkstančio kvadratinių metrų treniruoklių sale. Jų svarmenis čia atstoja gipsinių skulptūrų kopijos, kurias menininkas nuima nuo Nacionalinės M. K. Čiurlio...

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikia aktuali, išsami ir ambicinga paroda „Stebimi: cenzūra Lietuvos mene XX–XXI amžiuje“. Parodos kuratoriai – skirtingų sričių profesionalai ir tyrėjai dr. Arūnas Streikus, dr. Rūta Stanevičiūtė, dr. Lina Kaminskaitė, dr. Goda Dapšytė-Šlektavičienė ir šviesaus atminimo dr. Ieva Pleikienė (1971–2024) – ekspozicijoje pristato, kokie kūriniai pastarąjį ši...

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – Kauno paveikslų galerijoje veikia paroda „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Viena iš ekspozicinių salių skendi gelsvoje sapno šviesoje, o joje išrikiuotos lovelės primena apie neretai darželyje patirtą šiurkščią prievartą miegoti saldaus pietų miegelio. Vaikystė sovietmečiu – keistų paradoksų pilnas laikas, kai valgai le...

O jei legendoje apie geležinį vilką dėmesį nuo vilko nukreiptume į geležį? Tokios optikos imasi kuratorė Jurgita Ludavičienė, konstruodama LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikiančią parodą „Geležinis Vilnius“. Geležis čia pristatoma kaip miestą ir meną kurti, o kartais griauti padedanti materija. Tačiau ar nėra taip, kad kitos dvi tame pačiame muziejuje veikiančios parodos – VII-oji t...

Donato Jankausko-Duonio paroda „Metų laikai“ įrengta XVI amžių menančiuose požemiuose. Čia, nelyg klaidžiuose paleolito laikų urvuose, eksponuojami keisti, kažkur galbūt matyti objektai, masyvūs, savo prigimtinės medžiagos neišduodantys bareljefai, o ant jų – kone pirmykščiai piešinukai, stilizuoti šiandieninės kultūros motyvai ir menininko kūryboje pasikartojantis beždžionės atvaizdas. Vadinti ta...

Paskutinėje 2024-ųjų laidoje žvilgsnį metame per petį ir aptariame ne tik įsimintiniausias parodas, bet ir procesus bei įvykius, kurių fone šios parodos gimsta. Pastaruosius metus galima drąsiai vadinti Marijos Teresės Rožanskaitės metais, mat šiemet menininkės kūryba pristatyta ne tik keliose didelėse parodose Lietuvoje, bet ir šalies paviljone Venecijos bienalėje. Ko reikia tokiems reaktualizavi...

Meno konkursai dažnai laikomi įėjimo į meno lauką durimis. Šaltais savo terminais jie disciplinuoja menininkus pabaigti projektus arba kurti naujus, nustato vertės riboženklius ir palaiko konkurencinę „meno sporto“ įtampą. Tačiau net ir sėkmės atveju pro šias duris įžengus, nesuteikiama garantija, kad ir toliau pavyks būti matomu, aktyviu, taip pat originaliai kuriančiu. Kaip jaunųjų kūrėjų apdova...

Kol pasaulio mokslininkai nesutaria, ar žmogaus veiklos poveikis gamtai yra pakankamas, kad naujoji geologinė epocha būtų pavadinta antropocenu, menininkai ir menotyrininkai, filosofai ir antropologai šį terminą jau kelis dešimtmečius pasitelkia apmąstydami komplikuotus gamtos ir žmogaus santykius. Peržengdami šią modernistinę skirtį, mąstytojai kuria naujas rūšių sugyvenimo teorijas, o menininkai...

Ar žiūrėdami į kūrinį parodoje esate savęs klausę, kokius jausmus jis jums kelia? Kokias asmenines patirtis primena? Ar šioje parodoje jums ramu, nuobodu, o gal ji jus erzina? MO muziejuje veikiančioje parodoje „Iš vidaus“ kviečiama kelti tokius ir panašius klausimus, tačiau ir pati ekspozicija palieka nemažai klaustukų. Menotyrą ir psichologiją vienijanti ekspozicija – svarbus ir reikalingas foku...

„Lietuva prieš keletą metų laimėjo „Auksinį liūtą“, dėl to mes iš jūsų visada tikimės daugiau“, – sako Lietuvos paviljone sutikta lankytoja. Nuo 1895 m. rengiamoje, 60-ojoje Venecijos meno bienalėje Lietuva prisistato tryliktą kartą. Šįkart šalis prisistato su „Uždegimu“ – Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) tapybos darbų ir menininkų Neringos Černiauskaitės bei Ugniaus Gelgudos kolektyvo „Pa...

Vilniaus muziejuje dėmesys atgręžiamas į tuos, nuo kurių pagal apklausas linkstama nusigręžti. Tai – dėl savo tautybės, rasės, lytinės orientacijos, religijos, priklausomybių, skurdo, moralės normų neatitinkančių paslaugų teikimo, psichikos būklių ir fizinių susirgimų į socialines paraštes nustumiami miestiečiai. Tokių gyventojų sostinėje buvo ir yra, tačiau balsas jiems retai suteikiamas. Kiek ši...

Nuo tada, kai 1979 m. Vilniaus Dailės parodų rūmuose buvo surengta pirmoji Baltijos jaunųjų menininkų trienalė, šis kas trejus metus rengiamas vizualaus meno renginys prisidėjo prie Lietuvos šiuolaikinio meno lauko mito kūrimo, paskatino tarptautinę trauką ir užaugino ne vieną įdomiai kuriančių menininkų kartą. Šiemet jau 15-oji Baltijos trienalė kviečia į po rekonstrukcijos atsidariusį Šiuolaikin...

Ką pasakoja į Vakarų kultūrą patekę Japonijos popmeno atvaizdai, kurie net pačioje gimtinėje vertinami prieštaringai? Kaip ši po pasaulį pasklidusi tekančios saulės šalies popkultūra formavosi ir kiek ji pažini Lietuvos auditorijai? Apie tai, kaip sunku išvengti kitų kultūrų reprezentacijos paklaidų ir subjektyvumo, kalbame su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto japon...