Nenušaunami siužetai

Laidos vedėjai seniai domisi Japonija ir nors patys joje nėra buvę, tas visiškai jiems nesutrukdė prikaupti apie šią šalį įvairių stereotipų. Laidoje trumpai juos paminėję, netruks pereiti prie japoniškų detektyvų. Turėsite progą sužinoti, kaip japonai, perėmę vakarietiškus "aukso amžiaus” detektyvus, meistriškai išplėtojo detektyvo kaip galvosūkio (honkaku) žanrą, kodėl japoniškuose detektyvuose...

Nutarę plačiau pakalbėti apie itališkus detektyvus, laidos vedėjai iš pradžių mėgino juos klasifikuoti, bet netrukus pripažįsta, kad iš esmės itališkus detektyvus skaito ar žiūri tie, kurie myli Italiją. Net nelabai svarbu, ar tai komisaro Montalbano Sicilija, ar detektyvo Aurelijo Zeno Roma, ar Picofalkonės tyrimų skyriaus šunsnukių Neapolis. O prasidėjo beveik viskas nuo legendinio, visų laikų s...

Laidos vedėjai neria į kriminalinę dokumentiką ir kalba apie nusikaltimus meno srityje – vagystes, apgavystes ir falsifikavimus, pakeliui prisimindami ir apie tai rašiusius detektyvų autorius. Laidos pretekstu tapo liūdna priežastis – kovo mėnesį mirė Charlie Hillas, buvęs vienas pagrindinių Skotland Jardo meno kūrinių vagysčių skyriaus detektyvų, atgavęs Norvegijai pavogtą Edvardo Muncho „Šauksmą...

Praeitoje laidoje paskelbę privalomą perskaityti detektyvų kanoną, šįkart vedėjai sugalvojo suskirstyti detektyvus į kategorijas ir taip palengvinti gyvenimą ne tik sau, bet ir klausytojams. Kuo čia dėtas Jorge Luisas Borgesas, kokius detektyvus vadiname „žemės druska“, kokių niekada gyvenime neskaitysime, o kokius, priešingai, pulsime skaityti vos tik apie juos sužinoję, kokių detektyvų erdvės pa...

Šiandieninės „Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai klausytojams pateikė detektyvinės literatūros kanoną. Kiekvieno iš devynių į sąrašą patekusių tekstų (jame, šalia romanų, yra ir apsakymai) siužetą detektyvų mylėtojas turi atpasakoti neužsikirsdamas bet kokioje situacijoje, nes tik šitaip įmanoma susikurti savotišką referencijos lauką, tokį aukso pjūvį, su kuriuo galima lyginti visus kitus detekty...

Ar gali būti laikomas geru detektyvas, jei jame yra skaitytojui ne visai suprantamų detalių? Juo labiau – jei ne visai aiški jo atomazga? Tokie detektyvai kaip tyčia pasitaikė laidos vedėjams, ir jie, užuot kaip visad aptarinėję abiejų perskaitytas knygas, nutarė pasidalyti mintimis apie kiekvienam iš jų keistą, įspūdį palikusius detektyvus, pakeliui dar pažadėdami kitose laidose pateikti būtinų p...

„Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai kalba apie detektyvus, kuriuose įvairios rašytojų atrastos ir pateiktos detalės mus, skaitytojus džiugina, erzina, o kartais – ir siutina. Iš tų siutinančių knygų laidoje daugiausiai priekaištų susilaukė Thomo Harriso romanas „Hanibalas. Pradžia“. Beveik lietuvį Hanibalą Lekterį laidos autoriai prisiminė dėl kinematografinės priežasties – ką tik prasidėjo seria...

Detektyvas, kaip ir daug kas, kartais tiesiog turi sulaukti savo laiko, o tas laikas yra dabar. Šiandien laidoje bus kalbama apie detektyvus, kuriuos autoriai rašė ilgai, bet jau kai pasisekė, tai pasisekė. Įdomu, kad dviejų iš minimų naujų knygų herojai sekliai yra garbaus ir net labai garbaus amžiaus, o patys siužetai – gyvi ir smagūs. Užsikrėtę tokia nuotaika, laidos vedėjai nutaria sužaisti BB...

„Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai, išgirdę apsnigtų ir be eletros likusių žmonių dejones, prisimena hermetinius detektyvus, specialią detektyvų rūšį, kuriuose veiksmas vyksta kokioje nors nuo pasaulio atskirtoje vietoje – saloje, užsnigtame name ar dykumoje, sugedus transportui. Ir veiksmas ten ne bet koks, o daromos įvairiausios ir išradingiausios žmogžudystės. Laidoje su pasigėrėjimu aptariam...

Šioje laidoje aptariami detektyvai, kurių veiksmas vyksta kokių nors dramatiškų ar ekstremalių įvykių fone. Šiek tiek netikėtai šiame kontekste aptariamas Rimanto Kmitos romanas apie XX a. dešimtąjį dešimtmetį (irgi savotišką istorinį kataklizmą) „Remyga“, kurio žanrą Ernestas Parulskis pavadina „magine dokumentika“. Vėliau vedėjai, pradėję aptarinėti Peter May romaną „Visiškas užsidarymas“, kuria...

„Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai, pažiūrėję šviežio serialo „Liupenas“ (Lupin) pirmo sezono penkias serijas, prisimena romanus, kurių herojai yra detektyvai-sukčiai ir vagys-džentelmenai. Pats serialas vedėjams galiausiai patiko – kurį laiką (pirmos serijos pirmą pusę) jo kūrėjai žiūrovus gąsdino, kad avantiūrinį siužetą jie pavers socialine drama su keršto motyvais, bet taip neįvyko ir pasako...

Svarstydami šį ne tokį jau ir paprastą klausimą laidos vedėjai aptaria mūsų laukiančius naujus detektyvinius serialus (viename iš jų švedai ketina pasakoti apie Agathos Christie detektyvų herojės, rašytojos Ariadnės Oliver, detektyvų herojų Sveną Hjersoną ir jo nuotykius Stokholme; kitame seriale ir vėl nauju pavidalu bus pristatomas Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas (personažai, kurių autoria...

Laidos vedėjai kalba apie knygas (detektyvus, be abejo), kurias perskaitė per šventes. Patirtys buvo tiek pozityvios, kad beveik visi romanai tapo rekomendacijomis. Ernestas Parulskis perskaitė dar vieną, antrą Abiro Mukherjee pasakojimą „Neišvengimas blogis“ apie kapitono Semo Vindemas ir jo pagalbininko seržanto Banerdžio Surinkgranatas tyrimą ir šiek tiek pasipiktino, kad autorius teigiamai nei...

Laidos vedėjai sveikina visus su Naujaisiais metais ir, laikydamiesi metų pradžios tradicijos, aptaria lūkesčius bei tendencijas. Naujaisiais metais jie vis dar laukia lietuvių kalba parašyto detektyvo (nes tai, ką turime, yra vis ne tas). Numato, kad toliau plėtosis jau šiemet pastebėtos tendencijos: pramogų įdetektyvinimas, polinkis daug rašyti apie dingusias moteris, papratimas iki dugno išgrem...

Laidos vedėjai kalba apie 2020-uosius metus. Ir daro tai dėl dviejų priežasčių – pirma, metai už kelių dienų pasibaigs; antra – jie buvo blogi visiems, visur ir visaip, blogi universaliai, išskyrus detektyvų pasaulį. Šiais metais jų, gerų ir labai gerų, buvo išleista daug – beveik kiekvieną mėnesį kas nors džiugiai nustebindavo. Laidos vedėjai šią detektyvų gausą suskirstė į žanrines nominacijas i...

Artėjant Kalėdoms, laidos vedėjai nutarė šiais keistais metais negraudinti klausytojų jautriais saldžiais kalėdiniais detektyvais (nors nepažada, kad kada nors ir apie juos nepakalbės), o aptarti tokius detektyvus, kuriuose nusikaltimą tiria dvasininkas. Atiduodami didžiausią pagarbą Chestertono garsiajam tėvui Braunui (ir apsakymams apie jį, ir keistam Lietuvos kino studijos 1975 m. filmui „Veida...

Laidoje kalbama ne apie nusikaltimus įvykusius oro uostuose, o apie detektyvinius romanus, kurie nusiperkami oro uostuose ir be gailesčio paliekami atvykus į tikslą. Bekalbant paaiškėjo, kad oro uostų detektyvai turi vieną bendrą bruožą – juose dažniausiai pasakojamos keršto istorijos. Ir šio žanro virtuozai siužetą susuka taip, kad kartą Rasa Drazdauskienė nelipo iš jau nusileidusio lėktuvo, kol...

Detektyvai labai tinka norint pakalbėti apie socialines problemas, išryškinti įvairias negeroves, sujaudinti baisumais ir keistybėmis. Bet kartais – dažniausiai apytikriai šiuo metų laiku, o labai gali būti, kad ir būtent tokiomis kaip dabar sąlygomis – ima norėtis ne tokių kruvinų nusikaltimų ir ramių, draugiškų ar paprasčiausiai juokingų istorijų, kuriose vis dėlto išliktų intriga ir paslaptis....

Vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, kalbėdami apie Švedijos detektyvus, nutarė, kad šios šalies autoriai yra visos Skandinavijos kriminalinės literatūros šilumvežis. Liekant geležinkelio metaforų erdvėje, šioje laidoje kalbama apie vagonus – Danijos, Norvegijos, Islandijos ir Suomijos detektyvinių romanų pasiūlą. Daniškos apžvalgos lyderiu tapo ką tik lietuviškai pasirodęs Rydahl ir...

Atėjus niūriam rudeniui, atėjo ir laikas pakalbėti apie niūrius skandinaviškus detektyvus. Laidos vedėjai nutarė pradėti nuo Švedijos, nes daugeliui skaitytojų su vadinamuoju Scandi noir žanru siejasi kaip tik švedų autorių detektyvai. Kaip atsitiko, kad viskas prasidėjo nuo energingos ir linksmos Astridos Lindgren („Kalio Bliumkvisto nuotykiai“), ironiškųjų Maj Sjöwall ir Pero Wahlöö (dar sovieti...

Laidos vedėjai kalba apie detektyvus, kuriuose svarbų ar net pagrindinį vaidmenį vaidina psichiatrai, psichoanalitikai ir, be abejo, psichopatai. Laidoje diskutuojama (nagrinėjant naujus ir senesnius detektyvinius romanus) apie tai, ar psichologiniai detektyvai, nusikaltimo motyvus perkeldami į asmenybines patirtis ir traumas, nepažeidžia žanro kanono bei aptariama, kaip psichoanalitinis tyrimas p...

Šiais laikais bepigu būti detektyvų mėgėju ir net ekspertu – aplink pilna knygų, filmų ir serialų įvairiomis kalbomis, tik rinkis ir norėk. Bet ne visada taip buvo. Šioje laidoje ekspertai prisimena sunkų, socialistinių valstybių detektyvų paženklintą sovietmetį, padriką tiek pasirinkimo, tiek leidybos kokybės požiūriu laisvėjimo laikotarpį ir pirmuosius perskaitytus užsienietiškus detektyvinius k...

Šerlokas Holmsas visuomet, net ir pasibaigus originaliai Arthuro Conan Doylio apsakymų ir romanų serijai, buvo populiarus, bet herojaus paklausa tapo ypač didelė, kai prieš dešimt metų BBC į eterį paleido pirmas „Sherlocko“ serijas. Šios laidos“ vedėjai nesugebėjo susilaikyti nuo trumpo padejavimo apie greitai bėgantį laiką ir aptarė, kas dar gero atsirado naujausioje šerlokianoje – nuo rugsėjo pa...

Istoriniai detektyvai būna geresni ir blogesni. Geriausi tie, kuriuose autoriai, pasinaudoję istorinėmis detalėmis, atkuria praėjusių laikų paveikslą ir įtikina skaitytoją, kad būtent taip viskas ir galėjo vykti. Blogiau, kai detektyvo autorius kuria istorinę tikrovę, naudodamasis vien tik lengviausiai prieinama Vikipedijos informacija, arba ideologiškai sprendžia istorines problemas, apgyvendinda...

Klasikinių detektyvų herojų knyginiai gyvenimai prasideda nuo pirmosios bylos. Rašytojai nepasakojo jų priešistorijų, o skaitytojai to ir nereikalavo. Šiandien, kai tebekylanti serialų banga gerus siužetus paverčia deficitu, neaprašytas kultinių herojų gyvenimas tampa ir paklausiu, ir įdomiu. Šios „Nenušaunamų siužetų“ laidos katalizatoriumi tapo būtent toks serialas, vasarą parodytas labai simpat...