Įgarsintas vaizdas

1995 m. Kathryn Bigelow sukurtas filmas „Keistos dienos“ tik šiandien susilaukia daugiau kritikų ir žiūrovų dėmesio: galbūt jis šiandien aktualesnis nei tuomet? Pasitinkant trečiąjį tūkstantmetį žmonija gyvena visiškame chaose, kurį dar labiau išryškina muzika, skirtingų kultūrų susidūrimas. Tai pagirios nuo praeito amžiaus 9-ojo dešimtmečio, absitencijos priepolis, tęsiamas kultūroje su neartikul...

Karo atsiminimai, virtuali realybė, izoliacija, haliucinacijos ir praeities muziką cituojantis ambientas, vedantis į tikrovės atspindžius filmuose, nagrinėjančiuose vientavės, praradimo, santyko su praeitimi ir ateitimi temas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Ridley Scotto „Amerikos gangsterio“ – Franko Lucaso muzikinis portretas, kurtas net dviejų kompozitorių – Hanko Shocklee ir Marco Streitenfeldo, o 7-ojo dešimtmečio atmosfera atkurta to meto hitais, kurie šiandien tapo nuorodomis į afroamerikiečių vergovės problemtaiką, judėjimą už pilietines teises. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Kriminalinių trilerių herojų pokyčiai, perteikiami išskirtinėmis muzikinėmis temomis, kurios sušvelnina sudėtingą, dažnai su nusikaltimais susijusiį vyrų pasaulį. Muzika tampa jausmų moterims liudininke, dar herojams nežinant, ji pirmoji žiūrovams siunčia žinutę apie posūkį filme ir vidiniame personažo pasaulyje. Tai – grožis, paslėptas žiauriame, kupiname įtampos kriminalinio pasaulio vyrų šešėly...

Pasakojimas apie režisierių ir kompozitorių bendradarbiavimus, niekada netapusiais draugystėmis. Visi ilgėliau bendradarbiavę kompozitoriai dažnai kenčia nuo režisierių ego, nutraukia sutartis, tačiau, anot Danny Elfmano, kelis dešimtmečius kuriančio muziką Timo Burtono monstrų puotas primenantiems filmams, su režsisieriais sieja bendros idėjos, panaši estetika, o tai vėl traukia grįžti prie sudėt...

Įgarsintas vaizdas. Autovarijoje pražuvusi svajonė tapti šokėja, buvo iškeista į dainininkės ir aktorės karjerą

Bernardo Hermanno bendradarbiavimas su galingiausiais režisieriais kino industrijoje, baimės, siaubo sifmonijos A. Hitchcocko filmuose, skausmingas kūrybinis išssikyrimas, po kurio kompozitorius režisieriui nebeatleido ir pasikeitęs skambesys, kuriuo jis tarsi atkeršyjo A. Hitchcockui, sukurdamas savo paskutinįjį darbą dar tik įsibėgėjančiam M. Scorsesei. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Tradicines giesmes keičiantis džiazas, režisieriai, šiltas kalėdines juostas keičiantys į siaubo filmus, kūrybiniai sprendimai, perteikiantys šiuolaikinės kalėdinės muzikos iš kino filmų istoriją. Kino, pramogų pasaulis, siūlantis Šv. Kalėdas interpretuoti vis kitaip diktuoja žanrų įvairovę, o muzikos pasirinkimas iš dalies įtaką daro ir tikrovėje skambančiam šventiniam muzikiniam repertuarui. Ved...

Tautos didvyrio Mikio Theodorakio keistai herojiška muzika kino filmams, tarsi kičinis suvenyras iš Graikijos, ekpsortuojamas į visą pasaulį. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Pedro Almodóvaro ekstravagantiškos melodramos, Bernardo Bertoluccio rytietiškoji trilogija, Nagisos Ōshimos „Linksmų Kalėdų, pone Lorensai“ veda į kultūrų dialogus ar konfliktus, išryškėjančius per nomadiškojo japonų kompzoitoriaus Ryuichi Sakamoto garso takelių skambesį, patraukiantį egzotika, tačiau atitinkantį ir vakarietiškos muzikos standartus. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Manipuliatyvaus, atseit skaistaus, gundančio grožio ir vidutinio amžiaus krizės neurozių tikrovė atveriama per trumpus, įsimenančius, egzotiškus bei nuolat perspėjančius Thomo Newmano muzikinius motyvus, skaičiuojančius pagrindinio herojaus ir amerikietiškos svajonės laiką iki mirties. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Guillermo del Toro nebyli, bet muzikali fantazija „Vandens forma“, kurioje 5-ojo dešimtmečio dainomis režisierius perteikia nostalgiją klasikinio kino aukso amžiui ir jautriai žvelgia į to meto Holivudo žaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Apie kultūrinį ir politinį Italijos nuovargį, išsekimą, perteikiamą eklektišku muzikos rinkiniu Paolo Sorrentino filme „Didis grožis“. Sacrum ir profanum, vertybių skilimas ir liūdnas didžio gožio siekimas atskleidžiamas savotiškoje pustrečios valandos trunkančioje garsų ir vaizdų ekskursijoje, kurioje patirtis diktuoja muzikos ritmas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – Audiovizualiniai Woody Alleno psichonalizės seansai, lydimi nostalgiškų džiazo skambesių Woody Alleno kūryboje žiūrovai ir filmų herojų paguldomi ant pasichonalitiko kušetės. Atsipalaidavimą suteikia paties režisieriuas jaunystėje klausyta 4–5 dešimt. džiazo muzika, lengvinanti personažų kančias, jas paryškinanti ar suteikianti lengvumo sudėtingiems amerikiečių santy...

Muzika iš kelių brazilų režisieriaus Fernando Meirelleso filmų, kuriuose gan svabrų vaidmenį atlieka dainos, – estradinės, sambos, bosa novos, sukurtos vietiniame lūšnyne, niūniuojamos namų tvarkytojų, bylojančios apie vietas, kuriose gimsta Brazilijos muzikos skambesys, perteikiantis socialines, politines, kultūrines visuomenės problemas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Filmo „Ne paprastas vyras“ herojus – džiazo pianistas Billis Tiptonas, kuris „apgavo“ džiazo muzikos industriją tapęs vyru. Jis 4-is dešimtmečius muzikavo įvairiuose džiazo ansambliuose, subūrė savo vardo trio ir buvo vienas ryškiausių šiaurės vakarų regiono pramogų pasaulio veikėjų, be kurio neapsėjo naktinių klubų gyvenimas - taip pat kaip kino lankytojai be spragintų kukurūzų. Ved. Ieva Buinevi...

Bernardo Bertolucci „Rytietiškoji trilogija“, pradėta kurti praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, kupina egzotikos, klasikinio orkestro skambesio ir vietinės muzikos iš Kinijos, Butano, Sacharos dykumų, kuri žiūrovą nukelia vis toliau. Epiniai pasakojimai sodrinami vakarietišku ritmu, pasitelkiamos muzikos nomadų Ryuichi Sakamoto, Davido Byrne’o kūrybos pajėgos, o istorijų įvietinimui pasirenkamas...

Rinkdamas muziką savo meilės laiškams, Wong Kar-wai žaidžia mūsų jausmais, emocijomis kaip neištikimas, nepatikimas ar drovus mylimasis. Jo muzikiniai posūkiai nervingi ir kartais visiškai netikėti. Režisierius gali nuvesti į ankstensių kartų, atrodo niekuo nesiskiriančių svajonėmis nuo mūsų muziką, kuri atrodo, netgi banaliais dainų tekstais perteikia maištą prieš establišmentą, gali atverti madi...

Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Ar kada žaidėte ratelį „Sukamės rožės žiedu“? Žiūrėdami Fernando Meirelleso filmą „360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu”, žiūrovai įtraukiami į laisvą XIX-ojo amžiaus pabaigos Arthuro Schnitzlerio pjesės „La ronde“ interpretaciją. Tai nusižengiančių herojų moralinėms nuostatoms dainų ratelis, išsiplėčiantis geografiškai, paliečiantis skirtingų šalių, tikėjimų, socialinių sluoksnių atstovų likimus...