Homo cultus. Tarp praeities ir ateities

Lietuvoje šiuo metu stipriai išaugusi įtampa dėl vertybinių klausimų, tokių kaip mažumų teisės, šeima, tradicinės vertybės, istorinė atmintis, atsisakymas skiepytis. Piliečiams negebant susikalbėti ir susitarti, neišvengiamai kyla klausimas: koks apskritai yra viešųjų diskusijų tikslas ir prasmė? Ar nėra naivu be perstojo kartoti, kad turime išgirsti ir įsiklausyti į kitokias nuomones? Kiek realu...

Pastaruoju metu vis rimčiau svarstoma apie technologijų ir etikos santykį, moralines naujausių technologijų vystymo ir taikymo pasekmes. Ar verslo atstovai įsiklauso į moralės filosofų perspėjimus? Galbūt pelno siekimo ir moralaus veikimo logikos iš principo prasilenkia? Kas yra atsakingas už etišką technologijų plėtojimą ir naudojimą? Kaip, kuriant dirbtinį intelektą, įmanoma išvengti visuomenėje...

Kaip savo egzistenciją šiandien pateisina humanitarinių mokslų atstovai? Kodėl jie taip gynybiškai kalba apie savo veiklos prasmę? Kokiais argumentais humanitarai mėgina įtikinti visuomenę savo reikalingumu? Kuo skiriasi individualistinis ir kolektyvistinis humanitarinių mokslų pateisinimo būdai? Antroje pokalbio dalyje diskutuojama apie tokius mąstytojus kaip Karlas Marxas, Herbertas Marcuse ir Z...

Kaip mūsų visuomenėje konstruojamas laimės suvokimas ir kaip jis lemia mūsų savijautą? Ar nėra paradoksalu, kad laimės siekimas mus dažnai verčia jaustis nelaimingais? Su kuo pirmiausia siejame laimę: materialiniais ar dvasiniais dalykais, ilgalaikiu pasitenkinimu ar trumpalaikėmis euforijos būsenomis? Kodėl laimė dažniausiai suvokiama individualistiškai, kaip visiškai asmeninis reikalas? Ką prara...

Kokią užsienio politiką turėtų plėtoti Lietuva – realizmą ar idealistinę, vertybinę politika? Kaip elgtis, kai kyla įtampa tarp nacionalinių interesų ir universalių žmogaus teisių standartų? Šie klausimai vėl tapo aktualūs pastaraisiais mėnesiais, stebint labai energingą Lietuvos užsienio politiką. Lietuva atvirai parėmė Taivaną konflikte su Kinija, ėmė burti koalicijas Europos Sąjungoje, aktyviai...

Kokias išvadas apie Lietuvos politinius procesus galima padaryti žvelgiant iš 30 metų gyvenimo JAV perspektyvos? Kaip iš vidaus atrodo JAV demokratijos būklė ir kokią įtaką jai padarė Donaldo Trumpo prezidentavimas? Kokią pažangą per 30 metų Lietuva atliko demokratizacijos srityje ir su kokiais pagrindiniais iššūkiais šalis susiduria šiandien? Kuo skiriasi mažumų politika Lietuvoje, Latvijoje ir E...

Emocijos yra svarbi, bet mažai apmąstyta mūsų gyvenimo dalis. Kokių įžvalgų apie emocijas galima pasisemti iš filosofų? Kuo skiriasi filosofinis ir mokslinis požiūris į emocijas? Koks yra proto ir emocijų santykis? Šiuo metu visuomenėje stebime negatyvių emocijų suintensyvėjimą, jas ženkliai sustiprino pandemija ir karantinas. Galbūt politikoje ir viešajame gyvenime reikėtų mažiau emocijų? O gal n...

Skausmas yra mūsų kasdienybės dalis, tačiau retas mėgina giliau ją reflektuoti. Kaip skausmą galima apmąstyti iš filosofinės perspektyvos? Kokį santykį su pasauliu ir mums artimais žmonėmis kuria skausmo patirtis? Ar ją įmanoma kalbiškai įprasminti ir perteikti kitiems? Koks yra skausmo ir politikos santykis, ypač turint omenyje, kad kone didžiausią skausmą ir kankinimus sukelia autoritariniai bei...

Hannah Arendt – viena įžvalgiausių XX a. mąstytojų, įvairiapusiškai apmąsčiusių blogio problemą. Ji suformulavo garsiąją „blogio banalumo“ sąvoką, kuri išlieka kontroversiška ir dažnai nesuprasta iki šių dienų. Kodėl žmonėms taip sunku pripažinti, kad radikalų blogį gali sukelti visiškos vidutinybės, neturinčios jokių demoniškų ketinimų? Kas sukelia ekstremalų blogį, kuris paplinta žaibiškai tarsi...

Visuomenininkas, publicistas Kazys Preikšas užaugo tikrų komunistų šeimoje. Jo senelis – taip pat Kazys Preikšas – buvo įtakingas Tarybų Lietuvos nomenklatūros atstovas. Vis dėlto anūkas ilgainiui virto antikomunistu ir prisiekusiu Lietuvos patriotu, aktyviu Sąjūdžio dalyviu. Kaip vyko šie tapatybės virsmai? Ką moraliniu ir psichologiniu požiūriu reiškia viešas savo senelio klaidų ir nusikaltimų p...

Šiandien šeima yra vienas labiausiai poliarizuojančių klausimų Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Kam ir kodėl dabar prisireikė ginti tai, kas vadinama „tradicine šeima“? Kas ją puola? Kaip formuojasi tokie reiškiniai kaip šeimos gynimo maršai? Kokias tendencijas galima pastebėti pastarųjų 30 metų Lietuvos šeimų kasdienybėje? Ar Lietuva patiria demografinę krizę ir kaip reikėtų ją sp...

Fenomenologija – filosofijos kryptis, atverianti naują, kitokią socialinės tikrovės suvokimo perspektyvą. Ką fenomenologai gali pasakyti apie tokius nūdienos reiškinius kaip „didysis šeimos gynimo maršas“? Kaip kultūrinius karus padeda suprasti empatijos, Kito ir intersubjektyvumo sąvokos? Ar dar sugebame be didelio susipriešinimo kalbėti apie tradicijas, vertybes ir bendruomeniškumą? Kuo ydingas...

Intelektualai, ypač humanitarinių disciplinų atstovai, dažnai nuogąstauja dėl politikos „ekonomizacijos“ – tendencijos, kuomet pagrindiniai politikos klausimai virsta ekonominiais, taip susiaurinant politikos ir demokratinio atstovavimo suvokimą. Kiek pagrįstas šis nuogąstavimas? Koks iš tiesų yra politikos ir ekonomikos santykis? Ar politikoje viską galima paskaičiuoti? Klausimų kyla ir dėl šiuol...

Šiuo metu Lietuvoje aštriai diskutuojama apie vadinamąjį galimybių pasą. Kaip šią iniciatyvą reikėtų vertinti teisiniu požiūriu? Kaip Europos žmogaus teisių teismo sprendimas dėl privalomo vaikų skiepijimo Čekijoje paveiks europines diskusijas apie skiepus? Pokalbyje svarstomos ne tik šios aktualijos, bet ir bendresni klausimai apie teisės ir politikos santykį. Iš kur kyla „politikos juridifikacij...

Gegužės 3-osios Konstitucijos 230-ųjų metinių proga – pokalbis apie Lietuvos ir Lenkijos politinius, kultūrinius ir istorinius ryšius, abiejų valstybių tarpusavio santykių raidą per pastaruosius 30 metų ir jų dabartinę būklę. Su kokiais iššūkiais ir rūpesčiais šiandien susiduria Lietuvos lenkai? Ką pakeitė Lenkų diskusijų klubo įsteigimas ir veikla? Kas vyksta Lenkijos politikoje ir kaip buvo prie...

Kas yra universitetas ir koks jo santykis su visuomene? Kokią įtaką universiteto gyvenimui daro politiniai procesai ir tokios krizės kaip pandemija? Iš kur kyla piliečių nepasitikėjimas mokslu ir kaip būtų galima jį sumažinti? Ar elito ugdymo siekinys neprieštarauja demokratijos esmei? Kodėl istorija ir atminties politika Lietuvoje kelia tiek daug ginčų ir aistrų? Kodėl Europos Sąjungą derėtų vadi...

Lietuvoje nesiliauja „paminklų karai“. Visuomenė aistringai diskutuoja apie Petro Cvirkos skulptūros likimą, Lukiškių aikštės įamžinimą ir naujas Žaliojo tilto įpaminklinimo formas. Šios diskusijos ir ginčai – skirtingų visuomenės grupių politinės vaizduotės raiškos būdai. Kokias prasmes piliečiai projektuoja į paminklus ir viešąsias erdves? Kaip įmanoma sugyventi atminčių pliuralizmo sąlygomis? K...

Ekologija ir klimato kaita – vienas svarbiausių ir sudėtingiausių šių dienų iššūkių. Kaip turėtume pakeisti savo mąstymą, kad su juo susidorotume? Ar šiandien įmanoma kitaip pradėti žiūrėti į gamtą – ne kaip į išteklių, kurį reikia įvaldyti ir maksimaliai efektyviai išnaudoti, bet kaip į mūsų pačių būties sąlygą? Kodėl mums taip trūksta saiko pojūčio ir savo ribotumo pripažinimo? Kaip šiuos reiški...

Lietuvoje nesiliauja ginčai dėl istorijos ir atminties politikos, kurių epicentre labai dažnai atsiduria Holokaustas ir Lietuvos žydų istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) peripetijos – tik paskutinis ryškus epizodas šių dienų „mūšiuose dėl istorijos“. Kodėl ši tema kelia tiek daug aistrų? Kodėl, nepaisant įsimintinų pastarųjų metų iniciatyvų ir besimezganči...

Nerijus Milerius pirmiausia žinomas kaip filosofas, Vilniaus universiteto docentas, dėstytojas ir kino kūrėjas – režisierius, scenarijų autorius. Pastaruoju metu jis pasižymėjo ir kaip eseistas, apmąstantis sudėtingus visuomenės gyvenimo reiškinius ir procesus. Ypač daug dėmesio jis skyrė pandemijos ir karantino patirčių refleksijai. Koks šių apmąstymų ryšys su kitais N. Mileriaus interesais: apok...

Neseniai išleista naujausia filosofo, Lietuvos filosofijos istoriko, vertėjo, pedagogo, Vilniaus universiteto profesoriaus emerito Arūno Sverdiolo knyga „Kultūra čia ir dabar. Penkios esė“. Knygoje autorius kritiškai analizuoja Lietuvos viešosios sąmonės, žiniasklaidos, politinės ir intelektualinės kultūros būklę. Užklausdamas šiuolaikinės demokratijos prielaidas ir joje vyraujantį reliatyvizmą, A...

Diskusijos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą užaštrino svarbų klausimą: koks yra (ir turėtų būti) krikščionybės ir politikos, krikščionių ir kitaminčių santykis? Ar priešiškumas, neapykanta kitokiems suderinama su autentišku krikščioniškuoju etiniu mokymu? Kaip tradicionalistams pavyko šį mokymą paversti griežta, bekompromise, moralizuojančia ideologija? Kaip atviros visuomenės idėja padeda g...

Ką apie mūsų politinio mąstymo ir politinės vaizduotės būklę byloja šiuo metu vykstantys aštrūs ginčai dėl Stambulo konvencijos ir istorinės atminties? Kaip buvo nueitas kelias nuo įspūdingos Sąjūdžio laikų vienybės iki dabartinės poliarizacijos? Jei įvairovė yra nepaneigiamas socialinio gyvenimo faktas, ar vienybė apskritai yra siektinas idealas? Kodėl viešosiose diskusijose taip trūksta nuosaiku...

Pastaraisiais metais pasaulyje, ypač Vakarų valstybėse, ženkliai sustiprėjo liberalizmo kritikos balsai. Jų vis dažniau pasigirsta ir Lietuvoje. Šią tendenciją lemia ir konkretūs politiniai iššūkiai, kuriuos valstybių lyderiai sprendžia gana vangiai, ir teoriniai liberalizmo prieštaravimai, kurie daro įtaką praktiniam gyvenimui. Kur slypi šiuolaikinio liberalizmo problemos? Kiek prie jų prisideda...

Nuo 2016-ųjų visame pasaulyje daug kalbama apie populizmą, bet atrodo, kad žurnalistai, politikai ir teoretikai į šią sąvoką sudeda labai skirtingas prasmes. Viešojoje erdvėje ji neretai tampa patogiu politiniu ginklu, kuriuo puolami ir demonizuojami politiniai oponentai. Galbūt įmanoma tiksliau apibrėžti populizmą? Ar tai ideologija? Politinės retorikos stilius? Politinių judėjimų ir partijų „šei...