Homo cultus. Paribio pokalbiai

Lietuvoje baigėsi dar vieni prezidento rinkimai. Valstybės vadovo postas įkūnija savyje daug rinkėjų vilčių ir lūkesčių. Ką ši kampanija pasakė apie mūsų valstybę? Ar adekvačiai vertiname prezidento galimybes? Ką renkame: daugumos nuomonę transliuojantį tautos vadą ar politinę sistemą balansuojantį arbitrą? Pokalbis su politikos mokslininku, docentu daktaru Mažvydu Jastramskiu. Ved. Paulius Gritėn...

Visuomenėje vis garsiau kalbama apie psichinės sveikatos problemas ir psichologinius iššūkius. Psichologinės traumos ir nuolatinis stresas dažnai tampa jaunų žmonių kasdienybe. Ar įmanoma ištrūkti iš trauminio rato? Kodėl jauni žmonės patiria tiek daug psichologinių problemų? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto doktorante, psichologe Agniete Kairyte. Ved. Paulius Gritėnas ir Do...

Sušilus orams ir artėjant atostogų laikui, labiausiai lankomi Europos miestai ruošiasi turistų antplūdžiui. Vieni džiaugiasi, kad turistai populiarina šalį, atneša pinigus, kuria darbo vietas. Tačiau nestinga ir tų, kurie skundžiasi, kad masinis turizmas keičia tų miestų ekonominę struktūrą ir gausina menkaverčius suvenyrus pardavinėjančių taškų skaičių. Nuogąstaujama, kad senamiesčiuose mažėja vi...

Vakarų visuomenėse vis dažniau konstatuojamos susikalbėjimo ir vienybės paieškų problemos. Gyvenimas informaciniuose burbuluose, aido kambariuose – taip apibūdinama dabarties politinė ir kultūrinė būklė. Ar viešoji erdvė tapo visų karu prieš visus? Ar įmanoma kurti valstybę trūkinėjančių ryšių pasaulyje? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoju, daktaru Laurynu Peluričiu....

Nerimas dėl to, ar ginkluotės ir Vakarų paramos stokojančiai Ukrainai pavyks atlaikyti fronto liniją. Diskusijos dėl to, kas darytina stiprinant atgrasymą, kad Kremliui nekiltų pagunda išbandyti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus Baltijos valstybėse. Svarstymai kaip suvaldyti įtampą Vidurio Rytuose, ir ką daryti su Kinija, kuri neslepia, kad ilgalaikis jos tikslas yra radikaliai pakeisti da...

Daugelyje šiuolaikinių visuomenių yra savaime suprantama teisės ir įstatymo vertė. Teisingumo simboliu Vakaruose tapusi Temidė, vaizduojama užrištomis akimis laikanti svarstykles, simbolizuoja visų piliečių lygybę prieš nešališkai taikomą įstatymą. Kartu neabejotina vertybe ir vienu demokratijos ramsčių yra visuotinai laikomas teisės viršenybės principas, skelbiantis, kad visuomeninis gyvenimas tu...

Esame linkę tikėti, kad faktai yra demokratijos pamatas. Jie suteikia pagrindą reikalauti atskaitomybės ir kritikuoti valdžią, jie padeda apsispręsti, kurią politinę jėgą remti. Tad natūralu, kad kiekvieną kartą, kai susiduriame su melagienas platinančia dezinfromacija, manome, kad efektyviausias būdas visa tai įveikti – paneigti ją faktais pristatant juos tiems, kurie tapo melagienų aukomis. Tači...

Narkotikų dekriminalizavimo, alkoholio ar tabako vartojimo kontrolės klausimai nuolat patenka į politinę darbotvarkę ar visuomenės diskusijas. Nuomonių įvairovė šiuose klausimuose itin plati – nuo raginimų legalizuoti ir leisti apsispręsti pačiam žmogui iki griežtų draudimų. Kas geriau veikia: draudimai ar kontrolė? Kaip apsisprendžiame, ką leisti ir ką drausti? Ved. Donatas Puslys ir Paulius Grit...

Pradedant atnaujintomis bendrosiomis programomis ir baigiant įtraukiuoju ugdymu –kiekvieną permainą Lietuvos mokyklinio ugdymo sistemoje lydi karštos diskusijos ar net pasipriešinimas. Vieni skundžiasi, kad su atnaujintomis programomis skubotai startuota dar ne tik neturint tinkamų vadovėlių, tačiau prieš tai neištestavus programos apimčių. Kiti tuo tarpu pastebi, kad tarpiniai patikrinimai, kurie...

Geopolitinės aplinkybės verčia galvoti apie galimas grėsmes Lietuvai. Vis dažniau spėliojame ne, ar tai įmanoma, o kada tai nutiks. Kodėl pamiršome atgrasymo idėją ir pradėjome galvoti apie karo neišvengiamumą? Ar vis dar blaiviai mąstome apie karą? Pokalbis su VU TSPMI dėstytoju, karybos istoriku, daktaru Deividu Šlekiu. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Ilgą laiką Europoje po didinamuoju stiklu dėl teisės viršenybės ir valdžių atskyrimo principo pažeidimų buvusi Lenkija, šiandien Vakarų jau yra stebima dėl pastangų detoksikuotis po neliberalios demokratijos laikotarpio. Laikotarpį, kurį žymėjo Varšuvos ir Berlyno nesutarimai, keičia metas, leidžiantis tikėtis glaudesnės didžiųjų Europos valstybių vienybės. Vis tik viltis lydi ir nerimas dėl to, k...

Lietuva skaičiuoja jau trisdešimt ketvirtuosius nepriklausomybės atkūrimo metus. Į politiką, verslą, viešąją erdvę vis tvirčiau ateina laisvoje valstybėje užaugę žmonės. Kokie šių dešimtmečių Lietuvos laimėjimai ir kokios klaidos? Kokie uždaviniai ateičiai? Ar Kovo 11-oji buvo stebuklas, ar istorinė neišvengiamybė? Pokalbis su buvusiu ministru pirmininku, Kovo 11-osios akto signataru Aleksandru Ab...

Žmogaus gyvenimo ir kultūros pokyčius tyrinėjantys mokslininkai konstatuoja gyvenimo greitėjimą, protui nebeaprėpiamus informacijos kiekius ir didėjančią tikrovės fragmentaciją. Ar žmonės geba prisitaikyti prie technologinio ir kultūrinio progreso greičio? Ar greitėjantis gyvenimas veda mus link neišvengiamo perdegimo? Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Pasakyk, ko bijai, pasakysiu, kas esi. Tokia išvada peršasi susipažinus su nauju European Council on Foreign Relations tyrimu, teigiančiu, kad europiečių pasirinkimas už ką balsuoti artėjančiuose Europos parlamento rinkimuose didžiąja dalimi bus nulemtas to, kokią paskutinio metu krizę jie laiko pačia svarbiausia. O krizių Europa išgyveno ir patiria ne vieną – ekonomikos, migracijos, klimato kaito...

Politika – viena dažniausiai visuomenės aptarinėjamų temų, o politologai – itin dažnai cituojami mokslininkai. Ar žmonių susidomėjimas politika reiškia ir politinę kokybę? Ar politologija keičia politiką? Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto politologe Rima Urbonaite. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Tapatybės politika – nauja, bet jau didelę įtaką Vakarų visuomenėms padariusi politinių debatų tema. Ginčijamasi, ar tapatybių klausimas yra natūrali liberalių demokratijų progreso išdava, o gal pačios demokratijos pamatus griaunanti vidinė kova. Ar įmanoma pasiekti visų tapatybių lygybės? Ar tapatybių politika negriauna visuomenės? Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Žurnalui „Kultūros barai“ nutraukus veiklą iš naujo kilo diskusijos dėl kultūrinės žiniasklaidos finansavimo, jos kokybės ir valstybės požiūrio į kultūrą apskritai. Ar kultūra atsidūrė viešojo gyvenimo paraštėse? Kokia kultūros ateitis dabartinių ekonominių ir geopolitinių aplinkybių fone? Pokalbis su scenos menų kritike, kultūros apžvalgininke Aušra Kaminskaite. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas P...

Kinija – viena seniausių civilizacijų pasaulyje, ženkliai prisidėjusi prie technologinio ir intelektualinio žmonijos progreso. Šiuolaikybėje tai kapitalizme puikiai besijaučiantis komunistinis režimas, keliantis grėsmę Vakarų kurtai pasaulio tvarkai. Ar Kinija yra antivakarietiška? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto docentu daktaru Vyčiu Siliumi. Ved. Paulius Gritėnas ir Donat...

Šiandien dauguma naudojamės socialiniais tinklais, tačiau ne visada randame progą susimąstyti, kokia jų įtaka mūsų demokratijai, socialiniams procesams. Ar tai platformos, suteikiančios galimybę pasisakyti ir būti išgirstiems, atkreipti dėmesį į opias socialines problemas? O gal įaudrintų jausmų dominuojama erdvė, kurioje lengva sukurstyti Linčo teismą? Galimybė sutikti bendraminčių ir nesijausti...

Nors šiemet rinkimuose galės balsuoti daugiau nei pusė visų planetos gyventojų, tačiau entuziazmo dėl demokratijos ateities nėra daug. Dalis rinkimų nebus nei laisvi, nei sąžiningi. Be to, net demokratijose nerimaujama dėl vidinių problemų – populizmo, socialinės poliarizacijos ir radikalų įtakos augimo, skatinančio net ir tradicines partijas perimti dalį jų darbotvarkės ir taip išsaugoti savo įta...

Sausio 13-osios atminimas šių dienų kontekste verčia iš naujo kelti klausimą: kiek daug galime atiduoti dėl valstybingumo? Ar sugebėtume pakartoti tų dienų žmonių ryžtą ir valią aukoti individualius interesus, negalvoti apie savo likimą aukštesnių tikslų akivaizdoje? Ar prasminga aukotis dėl valstybės? Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Konkrečios knygos ne taip dažnai sukuria kontekstą svarbiems pokalbiams apie valstybės ir visų mūsų ateitį. Dar rečiau tokiais įvykiais tampa mokslinės studijos. „Paskutinė Lietuvos vasara“ tapo savotišku sukrėtimu visuomenei, susiduriančiai su pasikartojančiais istoriniais iššūkiais. Ar ši knyga tapo pranašyste? Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas laidoje kalbasi su Vilniaus Universiteto istoriku,...

Šv. Kalėdos ir Velykos yra tos šventės, kai bažnyčios dažnai sausakimšai užsipildo ar bent jau yra artipilnės. Visa tai skatina klausti, ko bažnyčioje ieško tie, kurie dažnai pavadinami tiesiog proginiais katalikais. Kokia Šv. Kalėdų prasmė sekuliarėjančioje visuomenėje? Ar šioje ir kitose krikščioniškose šventėse dar lieka metafizinis dėmuo, ar tai paprasčiausia proga skubioje kasdienybėje susiti...

Karas Ukrainoje užsitęsė ir tampa ilgalaikiu išbandymu Europos vienybei. Pasaulyje vis didesnius iššūkius patiria demokratija ir tradicinės partijos. Ar yra vietos politiniam optimizmui pesimizmo pasaulyje? Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys diskutuoja su užsienio reikalų viceministru Jonu Survila. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Knygų festivaliai, mugės, savaitinės apžvalgos ir rekomendacijos tapo svarbiais įvykiais viešojoje erdvėje. Bet ar iš tiesų knygų reklamos, jų pirkimas ir turėjimas yra skaitymo kultūros ženklai? Ar skaitymo kultūroje nebereikia skaityti? Pokalbis su literatūros kritike Jūrate Čerškute. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas