Homo cultus. Paribio pokalbiai

Paribio pokalbiai lankosi Druskininkų kultūros „Lelijoje“ ir kalbasi su šios meno bendruomenės atstovėmis - rašytoja Lina Simutyte ir daiktų dizainere, meninių instaliacijų kūrėja Justina Laukaityte. Apie „Lelijos“ atsiradimą, jos veiklą ir jų santykį su Druskininkų miestu. Ar pasaulį pažinusi naujoji karta grįžta keisti mažesnius miestus? Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Neseniai pasirodė nauja poeto, fotomenininko, biologo Alio Balbieriaus eilėraščių knyga „Lietaus hegzametras“. Ta proga su poetu Biržuose kalbamės apie tai, kaip gimsta eilės, kodėl studijose jis pasuko ne į filologiją, o į biologiją, kūrybą gyvenant toli nuo didmiesčio šurmulio, bohemiškų laikų prisiminimus ir bohemos nunykimą šiandienoje. Taip pat svarstome, kaip kinta žmogaus santykis su gamta...

„Paribio pokalbiai“ lankosi Biržuose ir su vietine gide Reda Kučinskaite miesto audinyje ieško ženklų, kurie leistų prakalbinti turtingą miesto istoriją nuo didikų Radvilų indėlio, reformacijos ir kontrreformacijos palikimo, iki viešųjų erdvių, kurias savais ženklais paženklino okupantai ir kurios šiandien vis dar kelia ginčų, o kartu ir padeda užčiupti ir kartų skirtumus. Kaip liudija Reda, miest...

Su Alytaus miesto teatro režisiere, aktore, „Auksinio scenos kryžiaus“ jaunajam kūrėjui laureate Andra Kavaliauskaite „Paribio pokalbiuose“ kalbamės apie socialinę teatro misiją, emocinį intensyvumą ir žiūrovų reakcijas teatre. Taip pat apie jos Ukrainoje kuriamus spektaklius, teatro nuplėšiamas kaukes ir atveriamus skausmus. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kas 1926 metais rūpėjo intelektualams dar prieš politinį perversmą? Kokios idėjos, įtampos ir visuomenės skirties linijos ryškėjo kultūros bei viešojo gyvenimo diskusijose? Specialioje laidoje „Paribio pokalbiai“ Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys su prof. Nerijumi Šepečiu atsivers senuosius žurnalo „Židinys“ numerius ir svarstys, kokios temos anuomet buvo svarbiausios Lietuvos intelektualams. Ką...

„Paribio pokalbiai“ lankosi Alytuje ir kalbasi su šio miesto garbės piliete, mokslininke, pedagoge, muzikos terapijos plėtotoja prof. dr. Aldona Vilkeliene. Kalbamės apie dar 1997-aisiais sukurtą pirmąją specialiųjų poreikių turinčius vaikus integruojančią klasę, muzikos poveikį, pedagogikos filosofiją ir siekį ugdyti ne tik talentus, bet ir padėti augti geriems žmonėms. Ved. Paulius Gritėnas ir D...

Baigėsi jau antrasis „Paribio pokalbių“ sezonas, kurio metu kalbėjomės apie geopolitines įtampas ir tektoninius pokyčius tarptautinių santykių lauke, apie mūsų kasdienybę formuojančias filosofines idėjas ir švietimo sistemos iššūkius bei vizijas, apie kasdienybės prozą ir poeziją. Kokie buvo šie metai ir ko išmokė dialogai su žmonėmis, kurių kiekvieną galime laikyti savo srities autoritetu? Ved. D...

Kultūros protestai sugrąžino visuomenę prie diskusijų, kas yra kultūra, kokia jos įtaka ir kokios galios. Ar galime pasakyti, kas yra kultūra, o kas ja nėra? Kaip apmąstome kultūra ir kaip ji plėtojasi? Kokioje kultūroje gyvename nuolat tekančiame dabarties pasaulyje? Apie tai diskutuojame su Vytauto Didžiojo universiteto filosofu, humanitarinių mokslų daktaru Daliumi Jonkumi. Ved. Paulius Gritėna...

Aukštoji kultūra įmanoma ir nesukūrus technikos stebuklų. Tačiau ji neįsivaizduojama be tokių dorybių kaip gailestingumas, teigė Nyderlandų istorikas Johanas Huizinga. Ar aukštosios kultūros sąvoka dar turi prasmę šiandien? Kokį vaidmenį kultūroje vaidina kvailybė? Šiuos klausimus narpliojame su J. Huizingos vertėjų, poetu Antanu Gailiumi. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Gilėjanti mūsų visuomenės poliarizacija tapo viena aktualiausių pastarojo meto temų. Ar iš tiesų vis labiau nesusikalbame ir tampame mažiau pakantūs vieni kitiems? Kaip augančio susipriešinimo akivaizdoje elgiasi tie, kuriuos pagrįstai galėtume laikyti autoritetais? Apie visa tai kalbamės su VU profesoriumi, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku Pauliumi Subačiumi. Ved. Paulius Gritėnas ir...

Gyvūnų teisės Lietuvoje vis dar laikomos antraeiliu politiniu klausimu. Neskubama spręsti ne tik su gyvūnų rūpyba, bet ir su smurtu ar verslo interesu masiškai gaminti ir naikinti susijusių skausmingų problemų. Ar sulauksime tuščių narvų Lietuvoje? Ar įmanoma pakeisti požiūrį į gyvūnų gerovę žmogaus dominuojamame pasaulyje? Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kokių esminių pokyčių reikia švietimo sistemai Lietuvoje, kad mokyklos ugdytų šiandieninio pasaulio iššūkius įveikti pajėgius jaunuolius? O gal kaip tik dera saugoti švietimą nuo dažnų pokyčių, kurie kelia sumaištį abitūros link artėjančių mokinių galvose? Apie tai kalbamės su Prezidento patarėja Jūrate Litvinaite. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Poezija dažnai vis dar tapatinama su pakylėtu tonu, romantizuotais kančios ar aukos vaizdiniais, iš poeto kai kurie dar tikisi pranašo ar net tautos šauklio laikysenos. Kokia yra dabarties poetinė kalba? Ar poezija turi ką pasakyti apie socialinę ir politinę tikrovę? Pokalbis su poetu Mantu Balakausku. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Nesiliaujant džiaugsmui dėl Vengrijos parlamento rinkimų rezultatų, po kurių – po 16 metų valdžioje – krito Kremliui palankus Viktoro Orbáno režimas, laikomas vadovėliniu demokratijos erozijos pavyzdžiu, kartu su publicistu, vertėju Nikodemu Szczyglowskiu analizuojame, ko galime pasimokyti iš Vengrijos atvejo siekdami apsaugoti savo demokratiją. Kodėl kai kuriose Vidurio Europos valstybėse įsišakn...

Valdančiųjų bandymas keisti LRT valdymo ir priežiūros tvarką tapo iššūkiu, vienijančiu visą žiniasklaidos lauką. Protestai sutraukia žmones, kurie baiminasi dėl žodžio laisvės padėties valstybėje. Ar Lietuvos žurnalistika turi tradiciją, pajėgią atlaikyti tokias intervencijas? Kas laimės politikų ir žurnalistų konflikte? Apie tai kalbėsimės „Paribio pokalbiuose“ su Vilniaus universiteto žurnalisti...

Peliukas Mauzeris, nepraustaburnis chuliganas Budulis, eilė personažų, sukurtų legendinėje juodojo humoro laidoje „Radioshow“. Už visų šių kaukių stovi Rimas Šapauskas, kuris daliai klausytojų dabar gali būti pažįstamas ir iš savo vedamos pokalbių laidos „Rimas piligrimas“, nagrinėjančios tikėjimo klausimus. Artėjant Šv. Velykoms, su Rimu kalbamės apie tai, kaip kasdienybę keičia gyvenimas ne tik...

Lietuvos žydų istorija vis dar priversta kautis dėl savo vietos Lietuvos istorijoje. Ar pakankamai įvertiname Lietuvos žydų kultūrinį indėlį į mūsų valstybę? Ar Lietuva – tik lietuviams? Ar atmintis gali padėti pakeisti dabartį? Kodėl reikia rūpintis mirusiaisiais, jei norime pasirūpinti gyvaisiais? Pokalbis su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovu, eseistu Sergejumi Kanovičiumi. . Ved. P...

Šiuolaikinis šokis gimė kaip pasipriešinimas griežtiems baleto kanonams. Didžiajai visuomenės daliai tai vis dar paslaptinga ir sunkiai perkandama meno forma. Kuo ypatinga ši šokio rūšis? Ar šiuolaikinis šokis gali papasakoti apie socialines ir politines dabarties įtampas? Apie tai kalbėsimės „Paribio pokalbiuose“ su Šokio informacijos centro vadove, viena Kultūros asamblėjos lyderių Gintare Maste...

36 Lietuvos nepriklausomybės metai beveik sutampa su Keistuolių teatro gyvavimo laikotarpiu. Išskirtiniu požiūriu į teatrą ir pasaulį pasižymintis reiškinys išaugino jau ne vieną keistuolių kartą. Kartu užaugo ir auditorija, galinti mintinai cituoti Keistuolių spektaklius ir dainas. Ar Keistuolių teatras sukūrė laisvės visuomenę? „Paribio pokalbis“ su režisieriumi, aktoriumi, dainų kūrėju ir atlik...

Dažnai kalbame apie visuomenės politinį, ekonominį raštingumą, rūpinamės dėl skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžių, bet ar turime pakankamai žinių, kad suvoktume mus supančią fizikinę tikrovę? Ką žinome apie fizikos mokslą ir ko mūsų neišmoko mokykla? Kodėl fizikinis pasaulio supratimas vis dažniau sulaukia sąmokslo teorijų iššūkių? Diskusija VU Fizikos fakulteto mokslininke dr. Mažena Mackoit-Sinke...

Kur dingo Molėtų rajono Čivylių kolchozo šiferis? Ar tikrai dėl to galime įtarti jauną tuometį Lietuvos valstybinės konservatorijos ir Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoją? Šį detektyvo vertą klausimą savo pirmojoje knygoje „Šiferio byla“ nagrinėja Vilniaus universiteto istorikas Antanas Terleckas. Su juo diskutuojame, kaip kolchozai pakeitė okupuotos Lietuvos kaimo veidą ir kodėl iki pat šian...

Pastarųjų metų demokratijos krizė Vakarų pasaulyje kelia klausimų ir dėl žmogaus teisių ateities. Pasipriešinimas socialiniam progresui paliečia tas grupes, kurios siekia istorinio išsilaisvinimo ir potencialaus lygiateisiškumo. Kas ginasi ir kas puola tradicinių vertybių naratyvu? Ar moterų teisės patiria regresą? Diskutuosime „Paribio pokalbiuose“ su politikos ir religijos antropologe, VU TSPMI...

Pastarąjį pusmetį viešumoje vyksta diskusijos apie kultūros vaidmenį Lietuvos valstybingumui. Bandome nubrėžti ribas tarp kultūrinės kritikos ir politinio aktyvizmo. Apmąstomi ne tik praėję valstybės dešimtmečiai, bet ir potencialūs jos ateities scenarijai, ne tik individų gyvenimai, bet ir visuomeninės tendencijos. Kokios šio proceso išvados? Ar kultūra atsakinga už valstybės likimą? Diskutuosime...

Lietuvos švietimo sistema išgyvena nuolatinius pokyčius ir bandymus reformuoti. Tačiau problemų atrodo nemąžta. Ir toliau vyksta ginčai dėl mokymo programų, egzaminų, mokinių akademinio paruošimo ir jų psichinės sveikatos, mokytojų pritraukimo, parengimo ir darbo sąlygų. Ar visų švietimo iššūkių akivaizdoje yra lengva į mokyklas prisivilioti jaunus, perspektyvius specialistus? Apie visa tai kalbam...

Šiandieninės geopolitinės prognozės dažnai neįkvepia, o dalis jų skamba net apokaliptiškai. Tačiau ar pesimizmas gali būti naudingas ir paskatinti veikti, siekiant užkirsti kelią blogiausiems scenarijams? Kada pesimizmas tampa nuodingas ir atima valią kurti bei priešintis? Koks mokslininkų vaidmuo atskiriant tikėtinus raidos scenarijus nuo lakios vaizduotės fantazijų? Apie visa tai – pokalbis su V...