Homo cultus. Paribio pokalbiai

Vaikystės išdaigos ir nuotykiai dažnai vaizduojami kaip kažkas, kas lieka suaugusio žmogaus praeityje. O gal vaikiškas išdykavimas ir vaizduotė tampa pamatu sėkmei? Kas atsiranda iš kaimiškos vasaros nuobodulio? Kokia riba tarp pokšto ir patyčios? Kaip gimsta išdaigos ir noras kurti bei keliauti? Apie tai LRT Klasikos laidoje „Homo cultus. Paribio pokalbiai“ – iš Anykščių su populiariausiu Lietuvo...

Klaipėda dažnai tapatinama su jūra. Visas Klaipėdos mąstymas miesto svečių galvose prasideda ir baigiasi jūrinėmis patirtimis. Bet kokia yra tikroji Klaipėdos miesto judėjimo kryptis ir su kokiomis vietomis tapatinasi jos miestiečiai? Ką apie miesto dabartį ir ateitį gali pasakyti humanitarinių mokslų atstovai ir kokia humanitarikos padėtis Lietuvoje apskritai? Kas yra miesto garsovaizdis ir ką ji...

Ar prieš porą metų minėtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis davė paskatą vaisingai apmąstyti tai, kokia šio regiono svarba buvo tarpukario nepriklausomai Lietuvai, neturėjusiai Vilniaus? Kas būtų laukę Lietuvos, jei Klaipėdos krašto prisijungimo planas būtų nepavykęs? Kaip šiandien aktualizuojame istoriją miesto, kuriame po Antrojo pasaulinio karo nebeliko vietinių gyventojų? „P...

Dažnai įsivaizduojama, kad persikėlimas gyventi į provinciją, siekiant pabėgti nuo didmiesčio šurmulio, šalia tokių privalumų kaip lengvesnis susisiekimas, arčiau esanti gamta, lėtesnis gyvenimo tempas, atneša ir nemenkų minusų. Pavyzdžiui, prastesnės kokybės kultūrinį gyvenimą. Tačiau ar iš tiesų taip yra?  Apsilankę Švenčionėliuose su ten įsikūrusios architektūros ir interjero dizaino studijos „...

Esame įpratę matyti skirtį tarp didžiųjų miestų, centrų ir provincijų, paribių kultūrinio gyvenimo. Bet gal ši skirtis yra tik mūsų pačių sukurta iliuzija? Galbūt kultūrinis impulsas nėra nulemtas konkrečios vietos ir gali būti toks pats stiprus už Vilniaus ar Kauno ribų? Apie rašytojo gyvenimą Ignalinoje, rašymą epochoje, kai raštą keičia kitos medijos ir vaikų literatūrą pasaulyje, kuriame vis m...

Kėdainiai – miestas, kuriame ilgą laiką sugyveno skirtingos tautos ir religijos. Kaip Kėdainiai tapo miestu, kurį lietuviai dalinosi su žydais, škotais, rusėnais, o katalikai savo tiesas įrodinėjo konkuruodami su liuteronais, kalvinistais ir arijonais? Kaip pavykdavo spręsti kylančias įtampas? Kokias istorines pamokas privalome išmokti, kad socialinės poliarizacijos laikais gebėtume susikalbėti ir...

Vasaros sezone „Paribio pokalbiai“ keliauja į Lietuvos regionus. Pirmoji stotelė – Kėdainiai, kur šešių tautų, šešių konfesijų ir šešių turgaus aikščių mieste susitinkame su Kėdainių krašto muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu. Kokia ta kėdainietiška tapatybė? Kaip miestui pavyksta reflektuoti ir spręsti sudėtingus istorinės atminties klausimus? Kaip Kėdainiai įprasmina bene žymiausią iš šio mi...

Teatras – viena seniausių ir tradiciškiausių meno formų. Keičiantis erdves, temas, kalbą, bet išlaikantis pamatinį gyvą santykį su žiūrovu. Kaip teatrą keičia šiuolaikybė ir kaip pats teatras prisideda prie jos formavimo? Ar teatras tapo viena paskutinių užuovėjų kalbėti apie tikrovės absurdą? Koks režisieriaus vaidmuo individualybę neigiančiame pasaulyje? Apie tai, apie karjeros kelius bei filoso...

Lietuvos politikai atsilieka nuo Estijos ir Latvijos tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo procese. Bet tuo pat metu visuomenėje vis daugiau palaikymo ar bent jau neutralių vertinimų kalbant apie LGBT bendruomenės teises. Eitynės už lygybę sutraukia vis daugiau žmonių ir sulaukia vis mažiau pasipriešinimo. Ar Baltic Pride eitynės pasiekia savo tikslų? Kada ateis laikas politiniams pokyčiams...

Gegužės 21-ąją pasaulį paliko vienas žymiausių mūsų laikų moralės ir politikos filosofų – Alasdairas MacIntyre'as. Savo filosofijoje jis siekė sugrąžinti aristotelišką kalbėjimą apie dorovę ir asmenines dorybes modernybės sąlygomis. Kokia šio filosofo įtaka? Ar dorovė dar turi reikšmę mūsų moralinėse diskusijose? Ar doras politikas įmanomas tarnybinės etikos pasaulyje? Pokalbis su VU TSPMI politik...

Švietimas istoriškai buvo žinių, patirčių ir gebėjimų perdavimo procesas. Naujausios informacijos perdavimo ir save kuriančio dirbtinio mąstymo mašinos kelia vis daugiau klausimų apie švietimo tikslus. Kokia moderniųjų technologijų ir jų progreso įtaka mokymui ir visai viešajai erdvei? Ko turėtume siekti švietime? Apie tai kalbamės su VU Filosofijos fakulteto filosofe Julija Tuleikyte. Ved. Pauliu...

Gegužės 18 dieną, Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje paskelbta 61-ojo „Poezijos pavasario“ pradžia. Festivalio laureatu už knygą „Antra dalis“ paskelbtas Mindaugas Nastaravičius. Su poetu LRT KLASIKOS laidoje „Homo cultus. Paribio pokalbiai“ kalbamės, ką „Poezijos pavasaris“ reiškia nepriklausomoje Lietuvoje subrendusios kartos žmogui? Kaip poezija padeda mums suvokti kalbos galimybes ir ribotumus?...

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje kasmet vidutiniškai sumažėdavo apie 25 tūkstančiai hektarų pievų ir ganyklų. Per 23 metus mūsų šalyje išnyko net 55 procentai kaimo kraštovaizdžio paukščių. Lietuvos kraštovaizdyje pamažu įsivyrauja arimai, pakeičiantys miškus ir žolynus. Kaip išsaugoti gamtą pasaulyje, kuriame įsigali ūkinis santykis su tikrove? Ar ateities kartos dar braidys po pievas? Pokalbis su...

Jau netrukus viso pasaulio katalikų, o ir daugybės kitų žmonių akys nukryps į kaminą Vatikano Šv. Petro aikštėje. Balti dūmai anksčiau ar vėliau paskelbs, kad kardinolų Konklavai pavyko išrinkti naują Šv. Petro įpėdinį. Apie tai, kokių naujovių į Bažnyčios socialinį mokymą įnešė neseniai miręs popiežius Pranciškus ir kokie didžiausi iššūkiai pasitinka jo įpėdinį, LRT Klasikos laidoje „Homo cultus....

Gegužės 1-ąją minime Tarptautinę darbo dieną, skirtą pagerbti darbininkų teises ir jų indėlį į visuomenę. Kaip šios dienos prasmę keičia kintantis darbo pobūdis ir mūsų santykis su darbu? Ar vis dar prasminga ją minėti? Kokios politinės kairės idėjos reikšmingos dabartyje ir ar jos pakankamai suprantamos ir atstovaujamos Lietuvos visuomenėje? Pokalbis su Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pirmini...

Šv. Velykos mums primena, kad kelias į prisikėlimą, naują gyvenimą gali eiti per kančią. Jos kalba apie tai, kad kančia nebūtinai yra beprasmė, tik kliūtis mūsų gyvenime, tačiau gali mus išmokyti kažko svarbaus, paskatinti dvasiniam augimui. Kaip šiandieninis pasaulis priima kančią? Kaip galime išgyventi savąją kančią ir palydėti artimą jo kančioje? Apie visa tai laidoje „Homo cultus. Paribio poka...

Viešojoje erdvėje vis iškyla diskusijos apie nesustojančią nekilnojamojo turto projektų plėtrą, erdvių žalumą ir patogumą žmogui. Spartus urbanizacijos procesas mūsų pasaulį vis labiau verčia miestų pasauliu, kuriame net puspenkto milijardo žmonių gyvena būtent miestuose. Kaip jie vystosi? Ar plečiasi ir kinta atsižvelgiant į žmogiškąją būtį? Ar miestas patogi vieta gyventi žmogui? Pokalbis su mie...

Žodžio laisvė - pamatinė demokratijos sąlyga. Valstybėse, kuriose pradedama kurti modernias tironijas, būtent žiniasklaida tampa vienu pirmųjų taikinių. Bet žurnalistams grasina ne tik politikos ar verslo lyderių ambicijos, o ir sparčiai kintanti viešoji erdvė. Kas kelia didžiausią grėsmę žiniasklaidai? Pokalbis su Žurnalistų profesionalų asociacijos vadove, kanalo „Redakcija“ žurnaliste Birute Da...

Atnaujinta istorijos viduriniojo ugdymo programa vis dar kelia diskusijas švietimo bendruomenėje. Koks uždavinys formuluojamas istorijos dalykui mokykloje? Kaip kinta šio dalyko svarba į Europos žemyną sugrįžus karui? Ar istorija geba ugdyti kritinį mąstymą, įgūdį suvokti ir palyginti skirtingas perspektyvas? Apie visa tai kalbamės su istoriku, Vilniaus Valdorfo ir Pažinimo medžio mokyklų mokytoju...

Tolerancija tampa vis rečiau vartojamu žodžiu pasaulyje, kuriame stebime ardomą aštuoniasdešimt metų kurtą tvarką. Kodėl politikoje įsivyravo kvailystė, chamizmas ir oportunizmas? Ar dar turime jautrumą tam, ką vadiname istorine atmintimi? Ką turėtume labiau vertinti ir ko negalime toleruoti? Pokalbis su Metų tolerancijos žmogumi, Klaipėdos universiteto daktaru, istoriku Zigmu Vitkumi. Ved. Pauliu...

Kalbą esame įpratę naudoti kaip instrumentą, nesureikšmindami jos įtakos mūsų mąstymui ir pasaulio riboms. Filosofija padeda atverti naujas kalbos perspektyvas ir parodo, kaip ji formuoja metafizikos, epistemologijos ir sąmonės filosofijos įtampas. Kartu - pasiūlo šioms įtampoms sprendimo būdus. Ką kalbos filosofija kalba apie mūsų pasaulio tikrumą? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fa...

Homo cultus. Paribio pokalbiai. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Ar žvalgybos tarnybos gali kelti grėsmę valstybei ir jos konstitucijai? Ar jos gali būti paverstos politiniu įrankiu? Šiuos ir kitus klausimus savo naujoje knygoje „Žvalgyba Vakaruose: Istorija ir kultūra“ kelia istorikas, rašytojas Bernardas Gailius. Laidoje su juo diskutuojame apie tai, kaip kūrėsi ir evoliucionavo Vakarų žvalgybos tarnybos ir kokia užduotis joms tenka šiandien, kai vis garsiau...

Ukraina jau trejus metus herojiškai kovoja prieš Rusijos pilno masto karinę invaziją. Ar karui vykstant mūzos tyli? Kaip kurti, kai tavo šalį niokoja brutalus okupantas? Ar menas gali padėti įveikti baimę, neviltį ir kartu Vakarams priminti idealus bei būtinybę remti užpultą valstybę? Ar šiandien mes patys čia, Lietuvoje, geriau pažįstame ukrainiečių kultūrą? O gal pernelyg daug laiko švaistome di...

Vasario 17-ąją Lietuvoje minima Nacionalinė emancipacijos diena. Kokios šio minėjimo istorinės ištakos ir kaip jis atrodo dabarties kontekste? Kokių iššūkių moterys patyrė ir patiria siekdamos lygiateisiškumo? Ar lyčių lygybės idėjai šiuolaikybėje kyla naujos grėsmės? Pokalbis su dailėtyrininke, poete, Vilniaus dailės akademijos docente, dr. Laima Kreivyte. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys