Homo cultus. Istoriko teritorija

Šiandien kalbėsime apie chazarų imperijos princesę, švedų mokslininką ir mistiką, krikščionių šventąją ir kankinę, prancūzų antropologą, rusų anarchistą bei daugelį kitų asmenybių, kurių biografijos atsiskleidžia trumpų istorijų knygoje „Schizmatikai“, sulydančioje istorinius faktus ir vaizduotę. Kodėl svarbu suteikti balsą kažkada gyvenusiems, tačiau nutildytiems, neišgirstiems, nesuprastiems, nu...

Kokius laiškus mes dažniausiai rašome įprastinę 2020-ųjų dieną? O kaip laiškas buvo suprantamas lietuvių visuomenės elito XIX-XX amžių sandūroje? Laidos metu sklaidydami Juozo Tumo-Vaižganto korespondenciją (šis asmuo gausiai susirašinėjo su XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės kultūros ir literatūros veikėjais) pabandysime atsakyti į šiuos klausimus: kada laiškas gali atlikti savistabos ir savikū...

Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas Švedas

Ar ne per drąsu teigti, jog karas žmonijos istorijoje atsiskleidžia ne tik kaip įteisintas žmonių žudymas, bet ir kaip tam tikra kultūros forma? Ar Lietuvos karybos istorijoje išryškėja bent viena (ar kelios figūros), kurioms būtų galima priskirti epitetą „karybos genijus“? Koks mūšis Lietuvos istorijoje (jeigu jį būtume laimėję arba pralaimėję) galėjo mūsų valstybės ir tautos likimą pakreipti 180...

Kas yra muziejininkas XXI-ajame amžiuje? Tai – praeities lobių saugotojas, egzotiškų dalykų žinovas, akimirkos įspūdžius medžiojančios visuomenės įkaitas ar drąsus vizionierius bei eksperimentatorius? Kiek muziejininkui yra svarbi istorinė vaizduotė? Kam šiandienos visuomenėms reikalingos naujos materialios, „sunkiasvorės“ atminties vietos, tokios kaip Valdovų rūmai? Kokią pagrindinę idėją teigia...

Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas Švedas

Šiais metais švenčiame ypatingą sukaktį. Prieš šimtą metų pirmuosiuose demokratiniuose Lietuvos Seimo rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas (pirmą kartą posėdžiavęs Kaune 1920 m. gegužės 15 d.), paskelbė Lietuvos valstybę Respublika ir įgyvendino daug kitų, labai svarbių Lietuvos visuomenei sumanymų. Kokios politinės jėgos tarpusavyje grūmėsi tarpusavyje ir ką žadėjo to meto rinkėjams bandydamo...

Šios dienos pokalbio tema – gyvenimo istorija kaip kelionė ir šios kelionės virsmas pasakojimu. Paskata pokalbiui tapo debiutinis Rugilės Audenienės romanas „Vojago“ (2019), pasakojantis apie tris keliones. Pirmoji – mergaitės, su mama besistengiančios išgyventi Antrąjį pasaulinį karą Kupiškio apylinkėse. Antroji – jos tėčio, išvežto į Vokietiją priverstinių darbų, o pasibaigus karui – į Kazachsta...

Šios dienos pokalbio tema – įvairialypis modernybės reiškinys Lietuvos istorijoje bei įvairių disciplinų mokslininkų bandymai šį reiškinį tyrinėti. Paskata pokalbiui tapo Lietuvos mokslo taryboje nuo 2016 iki 2019 metų sėkmingai įgyvendinta nauja nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“. Kaip šioje programoje įgyvendinti tyrimai atsakė į klausimą, kas yra modernybė Lietuvoje ir kaip ji pa...

2019-aisiais minėjome 450-ųjų Liublino unijos sudarymo metų sukaktį. Ką ši data reiškia mums XXI-ąjame amžiuje? Kokios aplinkybės lėmė tai, kad Lenkijos ir Lietuvos visuomenių atmintyje susiklostė tokie skirtingi Liublino unijos vaizdiniai? Ką ir kodėl turėtume prisiminti mąstydami apie Liublino unijos sudarymo prielaidas ir šio svarbaus dokumento priėmimo aplinkybes? Kokios priežąstys privertė Le...

Ką apie Lietuvos sostinės gyventojų būtį ir būvį įvairiais amžiais mums gali papasakoti archeologiniai radiniai? Kaip šiuos radinius interpretuoja mokslininkai, kurių kruopštaus darbo dėka iš nebūties sugrąžinami senai dingusios realybės fragmentai? Šiuos ir kitus klausimus šiandien aptarsime su „Istoriko teritorijos“ svečiais archeologais iš Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto ir...

Šios dienos pokalbio tema – moters, gyvenusios Biržų krašte ir 73 metus rašiusios dienoraštį, pasakojimas apie save ir ją supantį pasaulį. Pastarasis dienoraštis virto knyga „Emilijos dienoraštis: 1942-2015 m. Vienos epochos liudijimas”. Kiek mes žinome moterų balsų, pasakojančių apie gyvenimą Lietuvoje kraštutinumų amžiuje? Kaip Emilijos pasakojimas suskamba tokių balsų kontekste? Ką mums pasakoj...

Filosofas Karlas Raimundas Popperis tekste „Ar istorija turi prasmę?“ suformulavo tezę, jog kiekviena karta turi teisę į savo istorijos interpretaciją. Štai ką K.R.Popperis rašo: „Maža to, ji turi ne tik teisę, bet ir pareigą sukurti savąją istorijos interpretaciją, nes tam tikri atsakymai į aktualius klausimus tiesiog reikalauja šito.“ Pastarąją mintį galima išplėtoti pasakant, jog kiekviena isto...

Šiandien apie kavą galima kalbėti ne tik kaip apie iš kavamedžio krūmo sėklų (kavos pupelių) pagamintą gėrimą, bet ir kaip apie svarbų šiandieninio pasaulio reiškinį, atliekantį nemažą vaidmenį visuomenės gyvenime. Mums kavos prisireikia ne tik mėginant išsibudinti ryte arba susikuriant penkias pertraukos minutes intensyvios darbo dienos metu. Kava ir kavos gėrimo vietos padeda atlikti įvairius so...

Šiandien pamėginsime prisiminti Gardino miestą, apie kurį sakoma, jog tai – vienas garsiausių istorinės Lietuvos miestų. Jis įsikūręs šiandieninės Baltarusijos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante, į rytus nuo Gardynės upelio žiočių. Pirmą kartą paminėtas 1127 m. Į Lietuvos įtaką pakliuvo XIII a. viduryje. Įvairiais laikais tai buvo svarbus gynybinis punktas, vėliau – prekybinis centras, dar vė...

Kaip gimsta lėti, ilgi įdomūs pokalbiai? Kada verta šiems pokalbiams nuosekliai ruoštis, o kada geriau pasikliauti intuicija bei improvizacija? Kas yra svarbesnis, turintis lemiamą žodį, pokalbio metu: klausinėtojas ar pasakotojas? Kaip galima apibūdinti, kas yra geras klausimas? Kiek procentų autorystės pokalbio knygose priklauso klausinėtojui, o gal jis tėra pasakojančio šešėlis? Šiuos ir kitus...

Iš pirmo žvilgsnio laidos pavadinime suformuluotas klausimas gali pasirodyti neįdomus, nes daug kartų svarstytas. Tačiau jo vertę atskleidžia ką tik pasirodžiusi knyga „Debatai dėl praeities Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje“ (Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2020). Kokie klausimai, susiję su istorijos ir atminties temomis, įnirtingiausiai svarstyti internetinėje erdvėje Nepriklausomybės...

Kaip istoriją suvokia vaikas? Kokiu būdu apie sudėtingus praeities įvykius, reiškinius ir procesus kalbėtis su žmogumi, kuris žaidžia su lėlėmis, piešia, važinėja dviračiu, derasi su tėvais, kad jie gimtadienio proga nupirktų Playstation? Istorikams vis dar atrodo, kad svarbiausias dalykas pasakojime apie praeitį yra datos, o kas svarbiausia vaikui, žengiančiam į praeities teritoriją – paslaptys,...

Kokios krizės paskatino europiečius vienytis po Antrojo pasaulinio karo? Kokias sąsajas galima įžvelgti tarp 1949 m. vasario 16 d. Minaičiuose pasirašytos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos ir 1950 m. gegužės 9 d. paskelbtos Šumano deklaracijos? Ko galime pasimokyti iš Europos Lietuviškųjų studijų savaičių (pirmą kartą surengtų 1954 m. Vokietijoje, Ludwigshafene) organizatorių ir dalyvių...

Ar mes jau gyvename ateityje? Šį klausimą pastaruosius kelis mėnesius nuolat užduoda mokslininkai, žurnalistai, rašytojai bei politikos apžvalgininkai, stebintys dramatiškai pakitusį pasaulį. Kokie argumentai leidžia samprotauti apie įvykusį dabarties ir ateities teritorijų suartėjimą ar net persidengimą? Ar šis persidengimas yra laikinas korona viruso sukeltas šalutinis efektas, o gal reikėtų kal...

Kada sienos ir ribos leidžia gimti svarbiems dalykams bei sudaro galimybes atsiskleisti mūsų savitumui? Kaip įvairūs riboženkliai bei užtvaros XXI amžiuje yra panaudojamos slepiant tikrovę, kiršinant žmones bei juos valdant? Kokios sienos ir ribos sunyko mūsų gyvenimuose po Geležinės uždangos suirimo XX a. pabaigoje? Kaip ir kada naujas barikadas bando statyti liberaliosios demokratijos ir globala...

Kodėl humanitarai, kaip taisyklė, gyvena jausdamiesi besantys nuolatinės krizės epicentre? Ką ši savijauta leidžia pasakyti apie tikras ir menamas krizes humanitarų ceche? Ar galima bent kai kurias iš jų įveikti arba bent jau sumažinti jų griaunamąjį poveikį? Šiuos ir kitus klausimus svarstysime su dviem filosofais - Vilniaus universiteto docentu Kęstu Kirtikliu ir Klaipėdos uni...

Kaip istorikai, antropologai, politologai ir kitų mokslų atstovai tyrinėja baimės jausmą? Kokią funkciją baimė atlieka mūsų gyvenime kai emocija, mentaliteto struktūra ar politinė idėja? Kaip kito baimės objektai Vakarų civilizacijos istorijoje, nuo Viduramžių iki Naujausiųjų laikų amžiaus? Kokie mūsų portretai išryškėja įsižiūrėjus į baimės veidrodį? Ką baimė daro su mūsų gyvenimais XXI-amžiuje?...

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną „Istoriko teritorijoje“ apsilankę svečiai leisis į svarbių klausimų svarstybas. Kokias naujas idėjas apie save ir pasaulį mums pavyko sukonstruoti per 30 laisvės metų? Su kokiais iššūkiais, kaip taisyklė, susiduriame kai mums tenka kurti pasakojimus apie Kovo 11-osios epochą ir mūsų patirtis joje? Šiuos ir kitus klausimus laidoje nagrinėsime su istoriku Aur...

Kada Vilnius tampa ne tik verslo, pramonės ir modernizacijos, bet ir stiprios ideologijos raiškos erdve arba - ideologiniu valdžios veidrodžiu? Kokiose Vilniaus vietose įvairūs politiniai režimai visų pirma stengėsi pademonstruoti savo buvimą, galią ir kartu – išsakyti tam tikrus teiginius? Ar Vilniuje egzistuoja erdvės, kurios visokeriopai priešinasi įvairių politinių režimų ir atminčių bendruome...