Homo cultus. Istoriko teritorija

Jungtinės Karalystės valdovės karalienės Elžbietos II-osios gimtadienis (1926 m. balandžio 21 d.) tapo paskata pasikalbėti apie Didžiąją Britaniją, juos visuomenę, britiškąją akademinę bei politinę kultūrą ir jos reikšmę Lietuvai bei visai žemyninei Europai. Kam XXI amžiaus žmogui reikia tokių dalykų, kaip monarchijos institutas? Ar egzistuoja kokie nors sektini pavyzdžiai britiškosios politinės k...

Kodėl apie italų žurnalistą ir rašytoją C. Malaparte yra sakoma, jog pastarojo žmogaus „labai patogu neapkęsti“? Kaip būtų galima nusakyti santykį tarp dviejų svarbiausių C. Malaparte romanų „Kaput“ ir „Oda“ ? Kokiais būdais romane „Oda“ kuriamas ryšį tarp kalbos ir smurto, kurį patyrė Antrojo pasaulinio karo metu Europos bei Italijos visuomenė? Ar pasakodamas mums apie sudėtingus, skaudžius, ribi...

Kaip ir kodėl žmonės pasirenka archeologo amatą bei gyvenimo būdą? Kas yra sunkiau archeologo darbe: ieškoti praeities reliktų ar juos prakalbinti ir interpretuoti? Kaip buvo atrastas kapinynas Vilniuje, Bokšto gatvėje? Kuo šis kapinynas yra išskirtinis ir net unikalus vėlyvųjų viduramžių epochos ir Vilniaus istorijos kontekste? Pokalbis su Lietuvos istorijos institute dirbančiais archeologais dr....

Pokalbio tema – sovietmečiu Lietuvos regionuose veikę kino teatrai ir jų likimas Nepriklausomybės epochoje. Kokią funkciją visuomenės gyvenime atliko kino teatras regione sovietmečiu? Kiek jų išliko iki mūsų dienų nepakeitę savosios veiklos profilio? Ar Nepriklausomybės epochoje buvo įmanoma išsaugoti daugiau kino kultūrai svarbių erdvių, nei buvo padaryta? Kodėl mums turi rūpėti, kaip ir kur žmon...

Pokalbio metu bus aptariamos dvi MO muziejuje atidaromos parodos, apjungiamos bendro pavadinimo „Sunkus amžius“, ypatingą dėmesį sutelkiant į mažojoje muziejaus salėje eksponuojamą parodą. Mažoji paroda mums pasakoja apie Vilniaus ir jo gyventojų dramatišką būtį 1939–1949 metais, o taip pat – apie istorinius kataklizmus bei žmogiškąsias dramas atspindinčią to meto kūrybą. Kokias sąsajas galima įžv...

Ko rašytojai ieško ir ką suranda 90-ųjų epochoje? Kaip vaizduotė ir istoriniai faktai susilydo į išties intriguojančius pasakojimus apie laiko ir erdvės sampyną, savotišką magiško realizmo teritoriją, egzistuojančią visai šalia mūsų? Kodėl reikia kalbėti apie „mažuosius istorijos veikėjus“ ir jų patirtą blogį tuo metu kai iš naujo kūrėme savo pasaulį nestokodami optimizmo? Kokių pasakojimų apie Ko...

Kaip ir kada socialiniai bei humanitariniai mokslai prabilo apie emocijų svarbą mėginant paaiškinti politinius, socialinius, o taip pat ir ekonominius procesus, vykstančius konkrečios visuomenės gyvenime? Kokios emocijos ir kokiomis aplinkybėmis dažniausiai panaudojamos XXI amžiuje įvairių Lietuvos valstybės institucijų, siekiant inicijuoti ir valdyti politinius procesus? Kodėl bjaurūs jausmai dom...

Pokalbis apie Klaipėdos miesto istoriją, svarbiausius šios istorijos įvykius bei procesus, kurie lėmė Klaipėdos likimą ir suformavo šio miesto veidą. Kodėl Klaipėdos istoriją mes atrandame tik dabar? Kaip pastarieji atradimai keičia mūsų santykį su Lietuvos vartais į jūrą? Diskusija su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriumi, profesoriumi Vasilijum...

Kokį vaidmenį atliko komunistų partijos antrųjų sekretorių institutas sovietinių respublikų ir Maskvos santykiuose? Ar įmanoma nupiešti kolektyvinį tokio sekretoriaus portretą? Ved. Aurimas Švedas

Kaip grafiniai romanai išplečia šiandienos žmogaus galimybes mąstyti ir pasakoti apie jam svarbias istorijos bei atminties temas? Kokie šio žanro kūriniai turėtų būti paminėti, kaip esmingai praturtinę mūsų istorinę kultūrą ir, galbūt, netgi atlikę svarbų vaidmenį aktualinant bei permąstant tam tikras istorijos ir atminties temas? Kuo įdomus ir vertingas yra leidyklos „Aukso žuvys“ išleistas Noros...

Pokalbis apie archeologę, kuri keitė Lietuvos ir pasaulio visuomenės požiūrį į senosios Europos istoriją ir padovanojo mums įspūdingą taikingos, kūrybiškos, moterišku pradu besiremiančios civilizacijos, vaizdinį. Kokie klausimai liko neužduoti arba iki galo neatsakyti minint Marijos Alseikaitės – Gimbutienės (1921 01 23 -1994 02 02) šimtąsias gimimo metines? Pokalbis su Lietuvos istorijos institut...

Kokie įmanomi, tikėtini, lauktini arba visokeriopai vengtini Lietuvos ateities scenarijai gali atsiskleisti šimtmečio perspektyvoje? Kodėl verta užsiimti tokiomis su realiu gyvenimu atrodytų mažai ką bendro turinčiomis svarstybomis? Kokias instrumentais galime pasinaudoti tyrinėdami ateities plotus? Ką bandymai įsivaizduoti mūsų visuomenės ir valstybės ateitį pasako apie mus ir laikmetį kuriame gy...

Šiandien minėdami Sausio 13-osios trisdešimtmetį „Istoriko teritorijoje“ kalbame apie savojo santykio su istorija paieškas. Istorinio įvykio prasmė ir reikšmė nuolat kinta, ji neatsiskleidžia prieš istorikų bei visuomenės akis kaip baigtinė, negrįžtama realybė. Tad neatsitiktinai šiandien svarstysime klausimą: ką, kaip ir kodėl mes prisimename, mąstome bei pasakojame kitiems apie vieną...

Šiandien kalbėsime apie mokslinę fantastiką. Kodėl XXI amžiaus žmonės skaito tokio pobūdžio knygas? Kuo kinų rašytojo Liu Cixin trilogija „Žemės praeities prisiminimui“ išsiskiria iš science fiction tekstų jūros? Kokią svarbiausią idėją kinų rašytojas nori mums išsakyti pasakodamas apie žmonijos žutbūtinę kovą su Trisoliario civilizacija? Kodėl Liu Cixin knygos mums gali praversti ne tik mąstant a...

Kaip reikėtų apibūdinti fantasy arba magiškos fantastikos žanrą? Kodėl mes, technologijų pasaulio vaikai, skaitome knygas apie burtininkus ir drakonus, gyvenančius pseudoviduramžiuose? Ar tai yra pabėgimo durys nuo intensyvaus gyvenimo pervargusiems šiuolaikybės žmonėms? Kaip gimė lenkų rašytojo Andrzej Sapkowki „Raganiaus“ ciklas? Kokią svarbiausią įdėją šiame cikle apie raganių Geraltą iš Rivijo...

Kodėl Lietuvos visuomenei vertėtų leistis į intriguojančią kelionę laiko mašina ir iš naujo atrasti XVIII amžių? Kaip šios epochos pažinimas padeda mums geriau suvokti Naujųjų ir Naujausiųjų laikų Lietuvos istoriją? Kokiu būdu pastaruoju metu suintensyvėję XVIII amžiaus tyrimai keičia visuomenėje susiklosčiusius vaizdinius apie Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją, valstybės reformavimo ir mo...

Šiandien laidoje „Istoriko teritorija“ kalbėsime apie muziką kaip laikmečio balsą. Muzika sugeria, išreiškia, formuoja visuomenės nuotaikas, skatina mąstyti, maištauti, veikti, kurti. Kaip visuomenė paveikia muzikos kūrėją, o šis visuomenę? Kas gimsta šios sąveikos akimirkose? Kaip muzika padeda mums kurti santykį su praeities, dabarties ir ateities dimensijomis? Pokalbis su muzikologe, Lietuvos m...

Kaip šiandien reikėtų skaityti bei interpretuoti istoriografijos klasikos kategorijai priskirtiną „Annales“ mokyklos atstovo Fernand Braudel veikalą „Civilizacijų gramatika“? Kodėl apie F. Braudelį kartais sakoma, kad šis mokslininkas iš naujo išrado istoriją ir kiek šie „išradimai“ matomi minėtoje knygoje? Kaip F.Braudelis mus moko žvelgti į laiką ir erdvę? Ką reiškia sąvoka „ilgosios trukmės“? A...

Kodėl istorikai mokosi smurtą interpretuoti kaip analitinę kategoriją? Kokias svarbiausias smurto bangų kilsmo priežastis įvardina tyrinėtojai, analizuodami procesus, vykusius Vidurio Rytų Europoje ir Lietuvoje XX a. pradžioje? Ką smurto siužetai pasakoja mums apie jį naudojusius žmones ir bendruomenes, jų baimes, lūkesčius ir tikslus? Pokalbis su istoriku, Lietuvos istorijos instituto vyresniuoju...

Kokį rinkėjo portretą galima sukurti paanalizavus procesus, vykstančius Lietuvoje, Vidurio Rytų Europoje, Europos Sąjungoje arba JAV? Ko šiandienos „vidutinis statistinis“ rinkėjas nori, bijo, ką jis ar ji, kaip taisyklė, nori pasakyti apie savuosius lūkesčius atėjęs prie balsadėžės? Kada ir dėl kokių priežasčių XXI a. gyventojai tampa populistinių idėjų bei jas skelbiančių asmenų ir politinių idė...

Kokią vietą kinematografas užėmė vidutinio statistinio tarpukario Lietuvos Respublikos piliečio, visų pirma miesto gyventojo, kasdienybėje? Ar prezidentui Antanui Smetonai rūpėjo kinas? Nuo kokių vaizdų kino cenzoriai, mojuodami žirklėmis, stengėsi apginti kino lankytojų ideologinę nekaltybę tarpukario epochoje? Kokį kino filmą šiame laikmetyje galėtume pavadinti megahitu? Kodėl šios epochos žmonė...

Kaip sovietmečiu keitėsi architektūros atliekamas vaidmuo ir reikšmė visuomenės gyvenime? Kas buvo tuometinė architektų brolija – kultūriniai rezistentai ar maištaujantys oportunistai? Kokias idėjas siekė išsakyti bei realizuoti lietuvių architektų modernistų karta? Ką šiai kartai pavyko sukurti ir kaip mes šiandien prisimenam jų darbus? Paskata imtis šių ir kitų klausimų svarstymų „Istoriko terit...

Kodėl mokslininkai kalba apie Holokausto traumos išskirtinumą? Kaip keitėsi Holokaustą patiriančių asmenų tapatumas karo metu? Kokie dalykai žmonėms padeda išgyventi radikalias, ribines situacijas ir suteikia stiprybės nepalūžti, išgyventi, eiti į priekį? Kaip visuomenė gali padėti žmonėms, kurių gyvenimus vis dar dengia Holokausto šešėlis? Šių ir kitų klausimų svarstyboms paskata tapo ka tik leid...

Šiandien kalbėsime apie mokslininkus maištininkus, anarchistinę antropologiją ir pavienių svajotojų bei aktyvių visuomenės grupių galimybes keisti mūsų pasaulį. Paskata imtis tokių klausimų svarstymų tapo lietuviškai ką tik pasirodžiusi amerikiečių antropologo David Graeber knyga „Anarchistinės antropologijos fragmentai“, kurioje galima rasti tokią mintį:„ ... kadangi niekas negali žinoti, kad rad...

Kalbamės apie realybę, kurioje šeimininkauja kompiuteriai, arbatinukai, rašikliai, kilimai ir paveikslai. Koks yra XXI amžiaus žmogaus, gyvenančio suplanuoto senėjimo procesui paklūstančių daiktų pasaulyje, santykis su pastaraisiais? Ar įmanoma išmokti dėmesingumo ir jautrumo dalykams, kurie tyliai egzistuoja šalia mūsų tam, kad mūsų gyvenimus padarytų patogesnius ir saugesnius? Kada ir kaip daikt...