Homo cultus. Iš balkono

Koks Petro Repšio kūrybos pasaulis atsiskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje? Kas svarbu, rengiant kontekstualias dailės parodas? Kada ir kas atrado Art Deco Lietuvoje ir kodėl Kauno paroda įvyko anksčiau už Londono? Apie parodas, jų katalogus ir kitas menotyros įdomybes kalbamės su dailės istorike ir parodų kuratore prof. dr. Giedre Jankevičiūte. Ved. Laima Kreivytė

Dr. Erika Grigoravičienė – dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė. Jos knygos ir parodos jau keletą dešimtmečių formuoja Lietuvos meno lauką – išryškina svarbiausias šiuolaikinės vizualios kultūros tendencijas (paroda Gyvūnas – žmogus – robotas MO muziejuje) ir naujai interpretuoja modernią Lietuvos dailės istoriją (Lietuvos grafika nuo 1960 metų). Šalia reikšmingų dailės istorijos ir teorijos...

Prasideda Vilniaus galerijų savaitgalis – vyks diskusijos, filmų peržiūros, edukaciniai užsiėmimai. Kuo šis galerijų renginys skiriasi nuo ankstesnių ir kokio formato reikėtų Vilniui? Kokia šiandien klostosi sostinės parodinių erdvių dinamika? Kasmet atsiranda vis po naują projektų erdvę – ką naujo tai atneša į meno lauką? Apie tai kalbasi meno tyrėjos, kuratorės ir menininkės Akvilė Anglickaitė,...

Vilniaus Rotušėje iki spalio 19 d., pirmadienio, veikia menininkės Aurelijos Maknytės paroda „Gamtos kabinetai“. Kaip biologijos mokslininke svajojusi tapti autorė pasirinko meno studijas? Ką rotušėje veikia dirbtinai užauginta natūrali žolė, šuns kaukolė, gyvūnų kaulai ir iš kur jie atsirado? Kas sukūrė medžio skulptūras ir kaip ridikėlius paversti lemputėmis? Apie tai ir kolekcionavimą, degančia...

Vilniaus galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21) veikia menininko Mindaugo Gapševičiaus paroda „Mikroorganizmai ir jų šeimininkai“. Tai gyva instaliacija, kurioje specialiai sukurtuose stiklo induose šeimininkauja jogurto bakterijos. Ar jos ir yra pagrindinės kūrinio veikėjos? Apie meną tarp žmonių ir mikroorganizmų kalbamės su parodos autoriumi. Ved. Laima Kreivytė

Šiandien prasideda „Lenkų kino festivalis. Tęsinys“, kurį atidaro Maciejaus Pieprzycos filmas „Ikaras“. Tai biografinis filmas apie aklą džiazo muzikantą, 2019 m. Gdynės kino festivalyje pelnęs šešis apdovanojimus. Ne mažiau intriguoja ir kiti Lenkų instituto atrinkti filmai: Małgorzatos Szumowskos „Nešventas avinėlis“, Paweło Pawlikowskio „Šaltasis karas“, Krzysztofo Zanussi „Eteris“, Andrzejaus...

Vieni iš įdomiausių ir aktualiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų yra Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda, kartu dirbantys nuo 2014 m. kaip Pakui Hardware. Ką reiškia šis vardas ir kaip rašytoja, kuratorė ir fotografas bei videomenininkas tapo sėkmingai tarptautinėje meno scenoje veikiančiu duetu? Ką suteikė studijos Niujorke ir darbas su skirtingais kuratoriais, architektais? Apie tai ir an...

Kaip žlugusių politinių režimų fotografija apmąstoma šiuolaikiniame dokumentiniame kine? Ką ir kaip pasakoja nuotraukos iš šeimos albumo ir vaizdai, užfiksuoti represinių struktūrų? Kaip archyvai aktualizuojami šiuolaikiniame mene ir kine? Kokie galios santykiai konstruojami žvelgiant į kūnus fotografijose ir dainų šventėse? Apie tai ir naują dr. Natalijos Arlauskaitės knygą „Nuožmi taika: žlugusi...

Penki įvairių sričių profesionalai pradeda rengti autorines laidas, kiekvienas autorius mums pateikia subjektyvų žvilgsnį ne tik į mūsų kultūrą, bet ir į pasaulį. Ką naujo patiems autoriams atvėrė laidų kūrimas? Ar nauja patirtis atvėrė neatrastų dalykų savo veiklos srityje? Ką žiniasklaida, ar konkrečiai radijas, galėtų suteikti visuomenei daugiau, negu tai daro šiandien? Taip pat labai svarbu su...

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“, kuri 2018 m. buvo atidaryta Paryžiaus Orsė muziejuje (Musée d‘Orsay), minint Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės šimtmetį. Jos kuratorius – simbolizmo dailės specialistas iš Prancūzijos Rodolphe‘as Rapetti, parodą Nacionalinei dailės galerijai adaptavo dr. Algė Andriulytė ir Eglė Mikalajūnė...

Penkta diena tęsiasi protestai dėl nesąžiningų rinkimų ir jėgos panaudojimo prieš taikius demonstrantus Baltarusijoje. Šiandien į gatves išėjo moterys su gėlėmis, medikai sustojo į protesto prieš prievartą grandinę. Apie situaciją Baltarusijoje kalbamės su politikos apžvalgininku ir vertėju Vadzimu Vileita, politologe Dovile Jakniūnaite ir rinkimų stebėtoja Marija Piatačenka. Ved. Laima Kreivytė

Agnės Žagrakalytės poezijos knyga „Bu bu itis (Alisa Meler išeina pro duris)“ šiemet apdovanota Antano Miškinio literatūrine premija. Neseniai pasirodė ir Ievos Toleikytės m. knyga „Raudonas slidus rūmas“. Su poetėmis kalbamės apie gyvenimą daugiakalbėje aplinkoje, vertimus ir šeštą daną, poezijos ir prozos sampynas, balsą ir riksmą. Ved. Laima Kreivytė

Vaiva Grainytė 2019 m. išleido poezijos knygą „Gorilos archyvai“. Neseniai pasirodė ir Tomo Petrulio poezijos knyga „Sterili“ (abi išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Ar, be knygos dailininko Jurgio Griškevičiaus, jas kas nors sieja? Su poetais kalbamės apie insektariumą balkone ir ekologiją, darbą archyve ir muziejuje, operos „Saulė ir jūra“ keliones, kasdienybės estetiką ir pornografij...

Kas yra kuratorystė? Koks yra ir gali būti šiuolaikinio meno kuratorius? Kaip pasikeitė kuravimo strategijos ir taktikos? Kuo skiriasi kuratoriaus darbas bienalėje, meno centre ir alternatyviose erdvėse? Pokalbis su kuratoriais ir rašytojais Anders Kreuger ir Valentinu Klimašausku apie jų kuruotas ir įdomiausias matytas parodas, šiuolaikybės iššūkius, teksto meną, daugiabriaunį kurtatoriaus identi...

Poezijos pavasaris šiemet prasidės liepos pabaigoje. Metų laikai poetams keičiasi kitaip nei geografams – tačiau yra ne mažiau svarbūs. Ne veltui literatūros pamokose kartojam „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“. Apie poezijos pavasarius, rudenis ir vidinį eilėraščio laiką kalbamės su 2019-ųjų Poezijos pavasario Maironio premijos laureatu Mariumi Buroku ir ką tik pirmąją poezijos knygą išlei...

Balkonas teatre – prabangi ložė ir palubėj susibūrusių studentų lakta. Tai svarbi teatro architektūros dalis. Įdomus ir balkoniškas šiuolaikinio teatro būvis – buvimas tarp: vidaus ir išorės, pastato ir gatvės, vizualių ir akustinių patirčių. Apie tai ir „Balkono“ teatrą bei spektaklį „Balkonas“ kalbėsime su teatrologe Daiva Šabasevičiene ir šiuolaikinės operos prodiusere Ana Ablamonova. Ved. Laim...

Reta šiuolaikinė rašytoja yra tik rašytoja – prie rašomojo stalo ar kompiuterio palinkusi vieniša svajotoja, nieko daugiau neveikianti, tik rašanti. Rašytoja yra sudėtinga, taki tapatybė – ji gali būti ir kritikė, filosofė, vertėja, mokslininkė, dėstytoja, politikė, aktyvistė, aktorė, NASA stažuotoja. O kur dar mamos ir dukros, žmonos ir mylimosios vaidmenys ir su jais susiję lūkesčiai. Apie rašyt...

Kūryba tarp meno ir mokslo, tekstilės ir socialinio projekto. Su menininke, Vilniaus dailės akademijos profesore Egle Ganda Bogdaniene kalbamės apie karantino kaukių kūrimą, bakterijų paveikslus, antras odas ir siuvinėjimą ant biurokratinių raštų. Ved. Laima Kreivytė

Balkonas literatūroje – vieta, motyvas, refleksijos erdvė, tarpas? Ką iš balkono matė Konstantinas Kavafis, Josifas Brodskis ir Orhanas Pamukas? Kodėl pirmasis Elizabeth Bishop biografijos skyrius pavadintas „Balkonas“? Su literatūrologe dr. Dalia Satkauskyte ir rašytoju bei literatūros tyrinėtoju Sauliumi Vasiliausku kalbamės apie balkonišką būvį: buvimą tarp (profesijų, žanrų, teksto ir vaizdo)...

Laidoje žvalgomės į balkonus – renesansinius ir modernius, įstiklintus ir nugriautus, įtvirtinančius galią ir tapusius šiltnamiais. Nuo sovietinių daugiabučių iki Vatikano, nuo Vilniaus iki Tel Avivo. Apie balkonus kaip viešą ir privačią erdvę, kuri karantino metu tapo dar svarbesnė, kalbamės su architektūros tyrinėtoja dr. Marija Drėmaite ir architekte, „Rupert“ meno ir edukacijos centro vadove d...

Režisierė Giedrė Beinoriūtė pirmoji atvėrė balkoną Lietuvos kine: 2008 metais ji sukūrė filmą „Balkonas“. Savo filmuose ji randa netikėtus rakursus ir filmavimo vietas, pastebėdama ne tik kas vyksta „Troleibusų mieste“ (2002), bet ir kas lieka po filmavimų (Vulkanovka. Po Didžiojo kino, 2005). Apie tai ir naujausius filmus kalbamės su režisiere Giedre Beinoriūte ir kino tyrinėtoja, kritike, žurnal...

Jurga Tumasonytė parašė naują romaną apie 1990-ųjų kartos gyvenimą. Apie knygą, ryškius veikėjus ir daugiabučių detektyvą kalbamės su knygos autore rašytoja Jurga Tumasonyte ir literatūros tyrinėtoja bei vertėja Gabriele Gailiūte-Bernotiene. Ved. Laima Kreivytė

Kino teatras – svarbi vieta miesto kultūros žemėlapyje. Eina garsas iš Panevėžio, kad savąjį „Garsą“ – kino teatrą, iš tiesų garsinantį miestą, jie ruošiasi griauti. Vietoje jo numatytas Stasio Eidrigevičiaus meno centras. Jis tikrai pagyvintų kultūrinį miesto gyvenimą, bet ar prieš statant būtina griauti ir ar parinkta tinkamiausia vieta? Kalbamės su kino istorike, LMTA docente dr. Lina Kaminskai...

Šiandien mus labiausiai gąsdina du dalykai, kurie reiškia beveik tą patį – skiriasi tik mastelis. Tai liga, patiriama asmeniškai, ir civilizacijos saulėlydis, kurio baimė kamuoja pasauliniu mastu. Menininkės Ona Grigaitė ir Dalia Mikonytė sugeba pažvelgti į tai estetiškai, ironiškai ir konceptualiai. Radijo parodoje – pokalbis su menininkėmis apie musmires, saulėlydžio pragare skęstančias undines,...

Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivyte Veronikos Šleivytes (1906–1998) gyvenimo filmai.