Homo cultus. Iš balkono

Kelias į Nidos meno koloniją veda pro Eduardo Jonušo (1932–2014) namą – unikalią vietą, Neringos atminties šaltinį. Neatsitiktinai gatvė pavadinta menininko, grąžinusio šiam kraštui krikštus, vėtrunges ir kurėną vardu. Šiame savitai įrengtame name-muziejuje susitikau su Vitalija Jonušiene – istorike, muziejininke, ilgamete Thomo Manno kultūros centro ir muziejaus direktore, Eduardo Jonušo žmona ir...

Emilija Škarnulytė – nomadiška šiuolaikinė menininkė ir kino kūrėja. 2019 m. ji laimėjo prestižinį „Ateities kartos meno apdovanojimą“ (Future Generation Art Prize). Savo kūryboje ji nagrinėja žmogaus ir Žemės atminties temą, skirtingų erdvių ir laiko patyrimus. Nacionalinėje dailės galerijoje veikia įspūdinga Emilijos Škarnulytės audiovizualinė instaliacija „Daugdara“, dedikuota Aleksandrai Kašub...

Pokalbis su menotyrininke ir dailės parodų kuratore dr. Elona Lubyte apie jos parengtą Aleksandros Kašubos (1923–2019) parodą Nacionalinėje dailės galerijoje ir kartu su bendraautoriais išleistą menininkės kūrybos katalogą. Ved. Laima Kreivytė Tomo Kapočiaus fotografijoje menotyrininkė Elona Lubytė

Jurga Barilaitė – vienintelė lietuvių meno šamanė, turinti transfigūracijos galių. Ji yra žmogus-orkestras: tapo, filmuoja, rašo, piešia, dainuoja, groja, įkūnija (performansas – ne vaidyba). Neretai ji savo kūrinius susapnuoja: tai legendinius laikus menantis kūrybos būdas, legitimuotas iš sapno atsiradusiame mieste. Vaikščiodama po Vilnių su ryškiai raudonų plaukų kupeta Barilaitė artrodo kaip r...

Kaip šiuolaikinis menas apibrėžia erdvę, garsą, spalvą? Kur prasideda ir baigiasi paroda? Kaip bendradarbiauja menininkai ir kuratoriai? Apie tai ir Šiuolaikinio meno centre veikiančias dvi išskirtines parodas – Lauros Kaminskaitės „Double double“ ir Jurgio Paškevičiaus „Kintantčią srovę“ kalbamės su menininkais. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė

Radijo balkone svečiuojasi literatūros tyrinėtoja, kritikė, vertėja, ilgametė Lituanistikos katedros Ilinojaus universitete Čikagoje vedėja profesorė Violeta Kelertas. Daugelis ją žino kaip feministinės literatūros kritikos ir postkolonijinio diskurso pradininkę Lietuvoje, Ričardo Gavelio, Valdo Papievio ir kitų rašytojų tyrinėtoja ir vertėja. 2020 m. pasirodė Violetos sudaryta ir kartu su Maryte...

Algimantas Kunčius – šviesos ir šešėlių poetas, kurio fotografijų knygos „Senojo Vilniaus vaizdai“ (1969), „Susitikimai“ (1984), „Reminiscencijos“ (2012) įaugo į mūsų kultūrinę vaizduotę kaip buvusių sodybų vietoje tebežydinčios miesto obelys. Naujausi A. Kunčiaus albumai „Fotografuota Vilniuje 1960–1970“, „Fotorefleksijos. Vilnius, 1990–2019“ vėl žavi urbanistine poezija, netikėtomis jungtimis ir...

Rokas Dovydėnas – tarpdisciplininis menininkas, vienas iš konceptualiosios keramikos pradininkų Lietuvoje. 1999 m. jis su kolegomis suorganizavo meno troleibusuose projektą „Identifikacija“, kur važinėjosi ir apie miestą pasakojo Roko pakviesta pirmųjų troleibusų maršrutų vairuotoja. Tais pačiais metais R. Dovydėnas eksponavo fotografijas su ugnyje liepsnojančia gotika (Šv. Onos bažnyčia), Televiz...

Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė

Radijo balkone svečiuojasi antropologė dr. Rima Praspaliauskiene, Berklio universiteto Kalifornijoje vizituojanti mokslininkė (UC Berkeley Institute for Study of Societal Issues). Rima studijavo istoriją ir apgynė disertaciją, kurios pagrindu išleista knyga „Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmosios puses elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje“ (Vilnius: Žara, 2000). O išvyk...

Radijo balkone svečiuojasi menininkė, kuratorė, rašytoja, galeristė ir VDA menų doktorantė Aistė Kisarauskaitė. Jos daugiakryptė veikla atitinka hibridinį balkono personažų identitetą: tarp vaizdo ir teksto, mokslo ir meno, viešos ir privačios erdvės. Aistė savo namuose įsteigė galeriją „Trivium“, kuri vėliau persikėlė į kultūros kompleksą SODAS 2123, išleido knygą 39 salto mortale: noveletės (Vil...

Prieš šešerius metus Nacionalinė emancipacijos diena pradėta minėti kaip atsvara vienavyriam kalbėjimui, kuris dominuoja viešojoje erdvėje ir hierarchiškai projektuoja patriarchalinę ateitį. Konferencijose, parodose, kalbose iš balkono feministės aiškiai pasakė, kad lyčių lygybės reikia DABAR. Atėjo laikas į ateitį pažvelgti moterų akimis ir įsiklausyti į jų žodžius. Vasario 17-oji – Nacionalinė e...

Kodėl reikalinga kino kritika? Ar galime kalbėti apie lietuvišką kino kritikos mokyklą? Kaip apie kiną rašo britų, prancūzų, vokiečių, amerikiečių, lenkų, rusų kritikai? Ar tai vis dar aktualu, kai per karantiną negalime nueiti į kino teatrą ir patirti to visaapimančio kino poveikio? Apie tai ir kaip filmus bei serialus mato Piktos kino kritikės kalbamės su Santa Lingevičiūte, žuranlo „Kinas“ reda...

Kaip apibrėžti meninį tyrimą? Kuo jis skiriasi nuo mokslinio ir tiesiog nuo meno? Ką studijuoja Vilniaus dailės akademijos menų ir dizaino doktorantūros studentai ir kuo jų tyrimai gali būti įdomūs su menu nesusijusiems žmonėms? Apie meninio tyrimo ištakas, istoriją ir šiandienos iššūkius kalbamės su kuratoriumi, tyrėju, VDA Fotografijos ir medijos meno katedros bei Meno doktorantūros (dailės) pro...

Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė

Daina Urbanavičienė nuo įkūrimo 2013 m. vadovavo Lietuvos kultūros tarybai – subūrė komandą, sukūrė struktūrą, subrandino projektinio finansavimo modelį. Naujoje vyriausybėje jai patikėtos Kultūros viceministrės pareigos. Jos veiklos sritys – profesionalusis menas, kultūrinė edukacija, e. kultūra, menininko statusas, valstybinė kalba, nacionalinės kultūros sklaida užsienyje ir tarptautinis bendrad...

Menininkę Severiją Inčirauskaitę-Kriaunevičienę plačioji visuomenė geriausiai žino kaip siuvinėjančią kryžiuku ant metalo. Daugelis prisimena prie MO muziejaus eksponuotą išsiuvinėtą automobilį. O netoliese – šalia senosios Vingrių vandenvietės (seniausių Vingrių šaltinių), stovi Severijos išsiuvinėta milžiniška cisterna „Vandens lelijos“. Autorė pasakoja, kaip ši skulptūra siejasi su impresionist...

„Lewben art foudation“ – meno fondas, administruojantis apie 2000 kūrinių kolekciją, kurią sudaro XX a. Lietuvos modernizmo dailės ir Lietuvos bei tarpukario šiuolaikinio meno nuo 1990 m. iki šių dienų darbai. Apie performansų ir šiuolaikinio meno kolekcionavimą, parodų rengimo bei rėmimo principus, fondo parengtus leidinius kalbamės su menotyrininke, Lewben art foundation direktore Ugne Bužinskai...

Kritikės ir kuratorės Agnė Narušytė ir Laima Kreivytė apžvelgia 2020-ųjų dailės ir fotografijos įvykius – svarbiausias parodas, ryškiausias asmenybes, įsimintiniausius tekstus. Kartu dirbusios 7md redakcijoje menotyrininkės vėlė kalėdinius kritikos kaltūnus – auksinių minčių citatas, surankiotas vartant visų metų laikraščius. Dabar kritikos kaltūnas veliamas radijuje. Ved. Laima Kreivytė.

Šiandien minime Tarptautinę Žmogaus teisių dieną. 1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje, Jungtinių tautų organizacijos Generalinėje Asamblėjoje buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Deklaracijos ruošimo komitetui vadovavo Eleanora Roosevelt. Deklaracija kviečia valstybes laikytis žmogaus teisių ir laisvių (teisės į gyvenimą, laisvę, asmens neliečiamybę), pilietinių ir politinių teisių ir l...

Ona Lozuraitytė ir Petras Išora – architektai, kuriantys tiltus. Tikrus ir metaforiškus. Tai ir garsusis ekologinis tiltas Seule, Pietų Korėjoje, tarsi miško kelias, 2017 m. tarptautinio konkurso laureatas, ir naujai statomas Užvingio salos tiltas Vilniuje, tarp Vingio parko ir Litexpo, kurį projektuojant galvota ne tik apie pėsčiuosius ir dviratininkus, bet ir apie varles. Ona ir Petras buvo vien...

Kultūros kompleksas SODAS 2123 (Vitebsko g. 21 ir 23, Vilnius) – tai Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) inicijuojama bei kuruojama bendruomeniškumo ir savivaldos principais veikianti visuomenei atvira erdvė. Joje buriasi per keliasdešimt įvairių sričių kultūros kūrėjų ir tyrėjų, kurie savo praktikose eksperimentuoja, ieško netikėtų formatų ir reaguoja į naujausias kultūrines,...

1991 m. tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute Karla Gruodis pradėjo skaityti feminizmo teorijos paskaitų kursą. Jo dalyvės kartu vertė svarbiausius Simone de Beauvoir, Julijos Kristevos, Hélène Cixous, Luce Irigray, Lauros Mulvey ir kitų autorių tekstus, kurie sudarė 1995 m. Atviros Lietuvos fondo leidybos programoje išleistą antologiją „Feminizmo ekskursai: moters samprata nuo antikos iki...

Literatūrologė dr. Solveiga Daugirdaitė viena iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo tyrinėti moterų literatūrą pro feministinės teorijos prizmę. Jos disertacijos pagrindu išleista knyga „Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000), kurioje analizuojama Birutės Baltrušaitytės, Bitės Vilimaitės, Vidmantės Jasukaitytės, Emos Mikulėnaitės, Vandos Juknaitės, Dalios...