Gamta – visų namai

Tik Vento regioniniame parke rasime 300 milijonų metų radinių ir kur apie juos viską taip aiškiai papasakos bei parodys. Tiesa, viskas – jau tik iškasenos, radiniai. Ornitologas Vytautas Jusys pasakoja, kaip atpažinti laumžirgius? Juk kai kurios rūšys labai panašios. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Susipažinsime su žymiausiais geologiniais ir geomorfologiniais objektais - Pustlaukio duobe, kuri yra gili lašo formos duobė - mena paskutinį praslinkusį ledyną, bei vienais didžiausių ir įspūdingiausių šaltinių Lietuvoje – Svilės šaltiniais. Seniau žmonės tikėjo, kad šaltinių vanduo turi ypatingų galių ir padeda žmonėms pasveikti. Biologas Eugenijus Tijušas – apie stirnų populiaciją, kuri kasmet...

Ornitologas Marius Karlonas pasakoja, kaip vyko tiesioginės transliacijos iš erelių žuvininkų namų – kas buvo netikėta, kaip reagavo į paukščių lizdo reikalus transliacijų stebėtojai? Šiomis dienomis VDU Botanikos sode vyksta kvapų šventė, tačiau ne apie augalų kvapus pasakoja Kauno botanikos kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. „Ateina šventa Ona, neša šviežią duoną“ : nuo šventos Onos pras...

Žagarės regioninis parkas - vienas mažiausių Lietuvoje pagal užimamą plotą. Jame saugomas Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdis. Kartu su regioninio parko lankytojų centro darbuotoja Modesta Bielskiene aplankysime Žvelgaičio piliakalnio archeologinį kompleksą, pasidomėsime, kaip buvo kasamas dolomitas, ir dar daugiau. Čepkelių valstybinio rezervato ekologė Onutė Grigaitė sako, kad Dzūkijo...

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Laikraščio „Žaliasis pasaulis“ redaktorius Augustas Uktveris sako, kad svarbiausia laikraštyje atskleisti mąstymus apie gamtą, ekologiją, žmonijos ateitį. Prasidėjo liepa, tačiau gamtoje nėra vasaros ramybės, veikiau didysis rūpesčių metas, prasidėjęs gegužės gale. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Dar žėruoja Joninių laužų žarijos, dar plaukia upėm vainikai ir nuo rasos svyra žolynai. Kažkur tarp jų turėtų būti pasimetęs paparčio žiedas, nes jo ir vėl niekas nerado. O gal kažkam pavyko? Kęstutis Obelevičius, Vytauto Didžiojo Botanikos sodo kolekcijų kuratorius pasakoja apie Joninių meto ir šio meto augalus, kaip į sausrą reaguoja laukiniai augalai? Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, kad bu...

Sartų regioninio parko ekologė Daiva Norkūnienė pasakoja, kad Sartų ežere buvo įrengti plaustai upinėms žuvėdroms, į juos žuvėdros sugrįžo, apsigyveno, tačiau...visos žuvėdros žuvo, todėl net nežinoma populiacijos ateitis. Kažkada čiurliai mūsų krašte perėdavo medžių drevėse, tačiau šiais laikais čiurliai seka paskui žmones. Bet vyksta renovacija, namai sandarinami, čiurlių perimvietės sunaikinamo...

Birželį, prasidada šienapjūtė ir staiga pamatome, kiek šienapjovės pražudo, sumala pievose perinčių paukščių, kiek sužeidžia gyvūnų. Ramūnas Buinauskas iš Lazdijų, pasakoja, kaip rado šienapjovės papjautą stirniuką, o medžioklėtyrininkas Petras Adeikis pataria, kokie šiuolaikiniai techniniai sprendimai padėtų aptikti pievose pasispėpusius gyvūnus. Lietuvos zoologijos sodo direktore Gintare Stankev...

Paukštis griciukas verkšlena, nes neranda sau vietų perėti ir jauniklius auginti. VDU botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius pasakoja, jog pieva – be galo sudėtingas ekologinis darinys. Kuo skiriasi natūralios pievos nuo kitų jų tipų? Ką laimime ir prarandame šienaudami? Dienom svilina saulė ir šilta, o mes kalbame apie šalnas. Klimatologė Audronė Galvonaitė st...

Šikšnosparniai - kaimynai su kuriais verčiau sugyventi. Jie mėgsta įsikurti palėpėse, pastogėse, inkiluose, drevėse. O vasarą per vakarą suėda tūkstančius uodų. Gyvena kartai iki 40 metų. Gamtininkas Bronius Šablevičius pasakoja, kaip atrodo vasara Rytų Aukštaitijoje, ką veikia girių paukščiai? Kas laimi mūšyje dėl inkilo? Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Po kelių dienų gamtoje tikrai prasidės vasara. Tai labai atsakingas virsmo metas, kai gyvūnija rūpinsi savo palikuonimis. Apie gamtos vaikus, kuriems vasaros pradžia galėtų būti palaimos metas, pasakoja biologas Eugenijus Tijušas. Kažkada netoli Šilutės esančiose Aukštamalės bei Žalgirių pelkėse vyko aktyvus gyvenimas. Mažosios Lietuvos pelkininkai apibūdinami, kaip savita grupė, neturėjusi analog...

Lietuvoje - lakštingalų ir sodų žydėjimo metas. Pakruojo Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mingaila Saulevičius pamokys, kaip teisingai genėti medžius ir kitus želdinius, kaip elgtis su invaziniais augalais - baltažiede robinija ar uosialapiais, platanalapiais klevais ir kitais medžiais. Saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė primena, kur šiemet galima apsilankyti, kuo ypa...

Gamtos tyrimų centro jaunieji mokslininkai pradeda tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti koks pakelių vaidmuo Lietuvos kraštovaizdyje. Ar tai - vienas iš svetimžemių rūšių plitimo kelių, ar tai vieta kur telkiasi erkės? Mokslininkai žada išsiaiškinti, ar pagrįstas visuomenės nerimas dėl erkių gausos padidėjimo, kai pakelės šienaujamos rečiau. Kokių rezultatų ir kokių atsakymų laukiama, pasakoja dr....

Bet jau baigia žydėti paprastieji rūteniai, vištapienės, vėjalandės šilagėlės, pavasarinės ankstyvės. Net šalpusniai jau nulinko ant pailgėjusių savo kotų, tačiau pakilo dilgėlės, garšvos, kiaulpienės, kurios turi daugybę naudingų savybių. Šlutiškė Virginija Rudienė be kitų augalų skatina auginti žinomą, bet pamirštą augalą gėlę - miškinę dedešvą. Protingai žoliaudami, mes nepadarysime žalos gamta...

Iš Nemuno deltos potvynių metraščio: pamario krašto potvyniai dažniausiai vyksta pavasarį, kai didžiausia Lietuvos upė Nemunas išsilieja iš krantų. Šiemet potvynio gal ir nebus, svarsto Šlutės turizmo informacijos centro gidė Živilė Skirkevičienė. Per Nemuno deltos regioninį parką eina Arktikos- Europos- Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Šiuo metu ten tūkstančiai migruojančių žąsų, kurias s...

Po Velykų praplyšusi šiluma, retkarčiais pagardinama lietučio, beregint pažadino žalumą, vabzdžius ir namo kviečia vis naujus ir naujus paukščius. Apie gamtos ir žmogaus ryšį, apie „organų“ santuoką pasakoja vaistininkas, žolininkas Virginijus Skirkevičius. Taip pat siūlo pavasarį gerti beržų sulą, pakramtyti kiškio kopūstų, o arbatą ruošti iš serbentų ūglių, aviečių stagarų ir žemuogių lapelių. Į...

Velykų nuotaikom gyvename ne pirmą savaitę, o gamtoje jos būna visokios – kartais labai pavasariškos, kai kada – dar žiemiškos. Kas žydi anksčiausiai? Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė "šišioniškių" tarme pasakoja Mažosios Lietuvos Velykų tradicijas. Etnografė Onutė Drobelienė pasakoja, kaip dzūkai ruošiasi Velykoms, kas margučiuose vaizduojama? Ką dzūkai dirbs po švenčių...

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas, ornitologas Saulius Rumbutis aiškina, kodėl ir kur pavasarį daugiausia paukščių žūsta, o ornitologas Marius Karlonas aiškina, ar įmanoma, kad sugyventų katės ir paukščiai? Pievinės varlės išneršė, paprastosios rupūžės jau keliavo, kol joms kelią pastojo asfaltas ir nors Vingio parke Vilniuje uždraustas eismas, daug kur yra prasčiau, - vis dar...

Prieš porą savaičių miškininkas aptiko negyvą, plėšrių žvėrių sudraskytą jūrinį erelį. Paukštis buvo žieduotas. Sužinota, kad šios rūšies paukštis buvo amžiaus rekordininkas. Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius sako, kad atvejų, kai randami negyvi paukščiai, nereta. O kiek paukščių turi būti paženklinta, kad būtų gauti nors kokie duomenys? Kasmet susiduriama su žolės i...

Žemaitijos saugomų teritorijų direktorius Mindaugas Balčiūnas vaizdžiai pasakoja, kodėl elniai jau meta ragus, kur elniai meta ragus, ar žmonės juos renka, ar tą gali daryti visi? Prieš savaitę krito sniegas, pustė, o kaip tuomet elgėsi paukščiai? Slėpėsi? Pasitraukė? Vištyčio regioninio parko ekologas Vaidas Leonavičius pasakoja, kiek svarbus Vištyčio ežeras vandens paukščiams? Neseniai Kaune apl...

Juodojo strazdo Čipuliuko istorija - iIš lizdo iškritusį jauniklį ėmė globoti klausytoja Stasė, kuri jį maitino, slaugė sužeistą. Tiesa, atėjus rudeniui, juodaisis strazdas išskrido. Ar sugrįš namo? Iki Gandrinių lieka 2 savaitės, tačiau rytų Lietuvoje baltuojantis sniegas neramina – kaip jie sugrįš, jei žiema? Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys pasakoja...

Dzūkijos nacionaliniame parke, Dainavos girios glūdumoje atidarytas naujas stumbrynas. Stumbrininkas Rytas Papšys pasakoja, kad per daugiau kaip 50 metų Lietuvoje iš kelių stumbrų radosi gyvybinga populiacija. Gal greitai miškuose sutiksime stumbrus ir tuo nesistebėsime? Apie kovus daugiau kalbame tada, kai jie sugrįžta į savo kolonijas. Kovų kolonijos visada glaudėsi prie žmogaus. Kaip elgtis, ka...

Pirmoji pavasario šventė - vieversio pasveikinimo, sutikimo diena. Ar jau tikrai atėjo metas grįžti vieversiams? Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad pavasaris į Žuvintą visada ateina anksčiausiai. Kodėl? Negi tokios sąlygos sukurtos paukščiams? Vilniuje, LITEXPO parodų rūmuose vyksta knygų mugė. Joje - gausybė knygų apie gamtą. Broniaus Šablevičiaus knygoje apie Lietuvo...

Naminės pelėdos jau užėmė perimvietes ir apie tai kas vakarą paskelbia savo ūkavimu. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas Saulius Rumbutis sako, kad būtent naminė pelėda – žmogaus ūkio veiklos palydovas. Ar ją galime vadinti rūšimi, kuri liudija aplinkos kokybę? Norint padėti laukiniams gyvūnams reikalinga atitinka kvalifikacija, nes gyvūnų biologija - įvairi. Aplinkos ministerijo...