Gamta – visų namai

Kada vilkai pradeda maitintis naminiais gyvuliais ir kodėl? Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis aiškina, kaip jis skaičiuoja ir veda vilkų apskaitą, koks yra „probleminis“ vilkas, taip pat koks geriausias būdas sugyventi su vilkais? Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys pasakoja, kurios žuvys šiuo metu aktyvios, o kurios prisnūdusios? Pusiaužiemio dieną Vilniuje buv...

Dar jaunas stirninas atėjo prie žmonių ir nieko nebijo, niekur nekeliauja. Kas galėjo jam nutikti? Gali būti, kad tai yra ne laukinis žvėris, o žmonių užaugintas stirniukas. Jei jau suklydote paimdami iš gamtos mažą stiriuką, neleiskite jam grįžti į gamtą. Kuršių nerijos nacionalinio parko parko direktorė Lina Dikšaitė pasakoja, kaip žiemą atrodo Kuršių Nerija, kokie didžiausi darbai parko laukia...

Šią žiemą daug kur prie lesyklų matomi juodieji strazdai. Jei norite juos lesinti - geriausiai tinka lukštentos saulėgražos, o dar geriau - obuoliai. Atsidėkodamas Juodasis strazdas patinėlis per atlydį, net nesulaukęs Pusiaužiemio, ima ir užgieda. Gamtoje pavojingiausi yra dažnai besikartojantys atlydžiai ir po jų vėl stojantis šaltis. Tačiau, net šalčiausia žiema neturi įtakos uodams ir kitiems...

Šiais laikais jau suprantama, kad nebereikia papildomai šerti laukinių žvėrių. Tuo tarpu, biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kaip prieš daugybę metų „baltojo bado“ metu buvo šeriami miško žvėrys – maišai daržovių, grūdų, net šaldytų žuvų. Lietuvos atviro kraštovaizdžio paukščiai nyksta, nors ganymas galėtų išspręsti daugelio gamtos teritorijų tvarkymą, pastebi ornitologas Liutauras Raudonikis ir...

Ornitologė Gintarė Grašytė pasakoja, kad plėšrieji paukščiai, kurie yra pažymėti siųstuvėliais, jau žiemoja Afrikoje. Tiesa, ne visi grįžta į Lietuvą, nes tūkstančiai jų žūsta pakeliui, grįždami namo. Tuo tarpu, Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys stebėdamas paukščių migraciją, pastebi, kad šie metai paukščiams gimtinėje buvo sėkmingi, jie gausiai augino jaunikliu...

Kiekviena šventė turi daugybę materialių gamtos dalykų: kalėdinė eglutė - iš miško, spanguolės kisieliui - iš pelkės, grybai virtiniams - iš girios, kitkas – iš sodo, daržo. Daugelis Kūčių vakarą susirinks prie bendro šeimos stalo ir tikrai, ne patiekalų gausa šį vakarą svarbi ant stalo – svarbiausia, su kokia nuotaika, ko palinkėsime vieni kitiems, apie ką galvosime, nutilę minutei. O kur linkėji...

Lietuvos generalinis miškų urėdas Valdas Kaubrė dalijasi patirtimi, kuo skiriasi kėniai nuo eglių, kokias ir kur eglutes miškininkai kerta specialiai pardavimui, kada miškininkai nemokamai dalija eglučių šakas. Kauno Zoologijos sodas, bene paskutinė profesoriaus Tado Ivanausko, kartu su kitais šviesiais žmonėmis įkurta įstaiga. Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė pasakoja, kad Zo...

Žvejai laukia, kol sustiprės ežerėlių ledas, nes ten, kur vandens telkiniai pratakūs, kur yra iš dugno kylančių srovių, ant ledo eiti nerekomenduojama. O ką šiomis dienomis gaudo žvejai, kas neršia, kaip žvejojamos stintos? Atsako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Vilmantas Graičiūnas. Ir dar - koks yra žvejų ir medžiotojų „svoris“ visuomenėje, ką žmonės labiau supra...

Kvietkų medžiotojų būrelio narys Julius Daunys pasakoja, kaip jo draugas, žvejodamas ant Nemunėlio kranto, neseniai sulaukė viešnios - užsižiopsojusi meška pati išsigando sutikusi žmogų. Kas bėgo pirmas - žvejys ar meška? O šiaip, sakoma, jei sutikai mešką miške - garsiai rėk ar dainuok. . VDU Miškų fakulteto Medžioklėtyros vadovas Artūras Kibiša sako, kad gamtoje esančių gyvūnų biologijos, ekolog...

Prieš kelias dienas Lietuvoje kai kur pripustė keliolika centimetrų sniego, o netrukus jis ištirpo. Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė vardija 4 faktorius, dėl kurių beveik neįmanoma prognozuoti artėjančių orų, ir pataria dažniau kelti akis į dangų – žiedai aplink mėnulį rodo, kad ateina orų permanos. Mokslininkas biologas, gamtininkas Bronius Šablevičius pasakoja, kaip Lietuvą atrado Viduržemio j...

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologinio rinkinio kuratoriaus Romas Ferenca pasakoja, kad aktyvios boružės yra invazinė rūšis, kuri skiriasi nuo įprastos boružės septyntaškės, raštų ir spalvų įvairove bei dydžiu. Gamtos fotografas Kęstutis Čepulėnas pristato savo knygą „Raiba tyla“ apie pelėdas, kurių Lietuvoje yra net 13 rūšių. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Po beveik dvejus metus trukusios renovacijos, savaitgalį atidaromas Lietuvos zoologijos sodas. Lapkričio 13-18 dienomis organizuojamoje atidarymo savaitėje numatyta daug edukacinių veiklų visai šeimai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Minime Šv. Huberto, Medžiotojų dieną. Biologas Eugenijus Tijušas lygina Lietuvos ir kitų šalių medžioklės ir švenčių tradicijas. Ornitologas, fotografas Eugenijus Drobelis aiškina, kodėl kaimynai lenkai briedžių nemedžioja, o džiaugasi jų artumu giriose. Džiaugsimės dar nenukritusiais lapais. Jie, nukritę po medžiais, saugos nuo šalčio jų šaknis, maitins dirvožemyje esančius sliekus, o žvėrims jie...

Ką šiandien rasime gamtoje? Jau matėme pirmąsias snaiges, kurios krito ir tirpo, tuo labiau nieko neišgąsdino – iki šiol dar svirpia žiogai giesmininkai, dar pranešama apie stebėtus nemiegančius žalčius ir angis. Biologas, herpetologas, taigi – roplių specialistas Gerardas Paškevičius sako, kad angis - vienintelė Lietuvoje nuodinga gyvatė, kuri kanda tik ekstremaliu atveju, nes nuodus – tausoja. D...

Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas aiškina, kodėl kukutis, žalvarnis yra tie retieji paukščiai, kurių populiacijos pas mus vos rusena. Sakoma, kad šių paukščių populiacijos sumenko tada, kai išnyko miškuose ganomos galvijų bandos. Ar tai galėjo turėti įtakos? Kuršių nerija gyva visą rudenį, tačiau joje kaip reta svarbu matyti orų permainas ir ypač – vėjo kryptį ir stiprumą. Pa...

Šiais laikais su vilku reikalų tiesiogiai turi labai maža visuomenės dalis – gyvulius auginantys ūkininkai, medžiotojai, mokslininkai. Miškininkas, biologas Andrejus Gaidamavičius, save vadinantis Labanoro vilku aiškina, kodėl sunkiai sugyvena žmogus ir vilkas. O medžioklėtyrininkas Petras Adeikis primena, kad vilkas kaip ėdė mėsą ir toliau ją ės, tačiau tai nebūtinai turi būti avys ar veršeliai –...

Arklių slėnyje, ypatingoje prieglaudoje, arkliai sulaukia užtarnautos padėkos. Arklių slėnio vadovė Olga Choroškova pasakoja, kodėl ir kada arkliai tampa nebereikalingi žmogui ir kodėl, atvykus į Arklių slėnį, negalėsite jodinėti jais. Arklių slėnis – pakeliui iš Vilniaus į Kernavę, už Dūkštų ąžuolyno. Šiandien kalbame apie gyvūnų ir žmonių santykius; jie tikrai nėra idealūs. Antra vertus – pasiek...

Renkame Lietuvos medį, kuris varžysis su Europos medžiais. Biologas, arboristas Algis Davenis pasakoja apie Estijos ąžuolą, kuris auga vidury futbolo stadiono ar Britanijoje augančius bukus, kurie simbolizuoja meilės istorjią. Rugsėjo pabaigoje ir spalį Novaraistyje skamba gervių giesmės – prieš išskrisdamos į pietus jos būriuojasi raiste. Novaraistį ir išgarsino migruojančios gervės ir žąsys. Miš...

Kauno rajone, šalia Tado Ivanausko Obelynės, įsikūręs bitininkas, sodininkas mokslų daktaras Algirdas Amšiejus. Apie tvarų bitininkavimą ir medaus poveikį sveikatai, kokią žiemą prognozuoja bitės, pasakoja žinomas bitininkas. Šiandien - rudens lygiadienis. Astronominio rudens pradžia, tačiau, kai kur prašydo kaštonai. Tiesa, kaštonų – nebus, kaip ir obuolių ar kriaušių iš žydinčių vaismedžių. Ved....

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė pristato naują leidinį apie invazines rūšis, ką mokslininkai daro, kad jos neplistų ir kiek kiekvienas mūsų galime prisidėti. Vasara užsibuvo ir neskuba išeiti, beveik kiekvieną rytą mus pasveikina saulė, tad daugelyje miškų labai sausa, per sausa. Varėnos miškuose grybautojų čempionato dalyviai bendrai s...

Ne kasmet turime laimės matyti tokią pirmąją rugsėjo dekadą - šiluma, saulė, balti debesys, kartais lietutis, žydintys jurginai, plazdantys drugiai, skrendantys paukščiai. Sausra kamuoja Žuvintą ir jo apylinkes. Rezervato biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja, apie pelkių atkūrimas, atgaivinimas. Lietuvoje pagal bendras ES gaires teks atkurti daug pelkėtų kraštovaizdžių. Ichtiolog...

Taurieji elniai gyvena beveik kiekviename miške. Dar visai neseniai mūsų miškininkai organizuodavo jų vestuvių pasiklausymus. Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kad būtent rugsėjo pradžioje tauriesiems elniamas prasideda ruja, žvėrys keliauja į savo vestuvių vietas. Kas kėkštams nutiko? Visą vasarą nei jų matėme, nei girdėjome, o dabar plazda visur, pešasi, kažkuo nepasidalina. Kėkštai visą dien...

Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įtrauktos trys rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė, aukštoji rykštenė ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė. Visos šios rūšys yra kilusios iš Šiaurės Amerikos ir kaip svetimžemiai augalai yra plačiai paplitusios Europoje, plinta Azijoje ir kituose žemynuose. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkas Zigmantas Gudžinskas aiškina, kodėl gražiu lietuvišku vardu...

Šiemet Lietuvos ornitologų draugija vykdo baltųjų gandrų apskaitą. Lietuvos Ornitologų Draugijos vadovas Liutauras Raudonikis pasakoja, kas tapo aišku iš gautų pranešimų, kaip škvalo metu nukentėjo gandralizdžiai ir kodėl Kuršių Nerijoje neapsistoja gandrai? Žemaitijos saugomų teritorijų direktorius Mindaugas Balčiūnas skaičiuoja nuostolius, kuriuos pridarė prieš savaitės praūžęs škvalas? Ved. Sel...

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė