Dešimt balų

Dar visai neseniai frazė „einu į profkę“ skambėjo kaip pripažinimas, kad mokslai nelimpa ir ateitis neaiški. Šiandien profesinės mokyklos nebėra užribis, o ir kai kurių kvalifikacijų profesinių mokyklų mokiniai įsidarbina dar mokymosi metu, kai tuo tarpu jaunuoliai su aukštojo mokslo diplomu ne visada randa darbo vietą pagal įgytą specialybę. Kiek turime vadybininkų, kurie verda kavą kavinėje ar v...

2026 m. sausio 1 d. įsigaliosianti naujoji Karo prievolės įstatymo redakcija bei su ja įsigaliosianti šaukimo reforma kelia daugybę klausimų šiųmečių dešimtokų bei jaunesnių vaikinų tėvams. Ar tikrai šie jaunuoliai, vos tik jiems sukaks 18 metų ir jie baigs gimnazijas ar profesines mokyklas, bus pašaukti atlikti devynių mėnesių trukmės privalomosios karo tarnybos? Ar tikrai jie po gimnazijos iš ka...

Kovo 15-oji Lietuvoje taps istorine diena – pirmą kartą į vieną erdvę susirinks Tarptautinio bakalaureato (TB) atstovai, mokyklų vadovai, politikai ir švietimo vizionieriai. „IB Open Day 2025 Vilnius" - tai ne šiaip formalus renginys – jis rodo sparčią TB plėtrą mūsų šalyje. Ir kuo daugiau kyla skandalų dėl nacionalinės programos: per plačių programų, mokytojų nespėjimo išdėstyti mokiniams temų, v...

Kaip paaugliams išgyventi kaltę ir neleisti jai tapti našta visam gyvenimui? Šis klausimas svarbus kiekvienam, kas augina paauglius, juos moko, ar pats yra paauglys. Ar kaltė gali tapti augimo dalimi, ar ji tik skaudina? Ką daryti, jei atrodo, kad niekas nesupranta? Ir ar paauglių maištas visada reiškia prieštaravimą, ar tai tiesiog neišgirsto žmogaus balsas? Kaip mokytojai gali padėti mokiniams s...

Šią savaitę visi šalies aštuntokai buvo išbandyti matematika – laikė matematikos Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP). Beje, šiemet pirmą kartą aštuntokai galėjo išbandyti NMPP užduotis, kad galėtų geriau pasiruošti šiam patikrinimui. Ar šis pasibandymas iš tiesų padėjo aštuntokams, ar, priešingai, sukėlė tik daugiau streso ir nerimo, laukiant NMPP laikymo dienos? Tiesa, nors NMPP rezu...

Ar kada susimąstėte, kodėl mažiems vaikams viskas įdomu? Jie nuolat klausinėja, tyrinėja, bando suprasti pasaulį. Bet kažkur mokyklos suole dalis šio smalsumo dingsta. Kodėl? Nes mokymasis dažnai tampa ne atradimu, o prievole. „Išmok, nes kitaip gausi blogą pažymį“ – tokie žodžiai slopina vidinį norą suprasti. Pamažu vaikas mokosi ne tam, kad sužinotų, o tam, kad nepatirtų nesėkmės. O juk žinios n...

Ar šiandien įmanoma išmokti ir sėkmingai išlaikyti egzaminus bei pasiruošti studijoms be vadovėlių ir korepetitorių? Šis klausimas tampa vis aktualesnis, ypač kai mokyklose trūksta naujoms programoms pritaikytų mokymo priemonių, o mokytojai neturi laiko ir galimybių skirti individualaus dėmesio atsiliekantiems, o ir daugėja atvejų, kai mokytojais tampa „vakarykščiai abiturientai” ar tiesiog žmonės...

Lietuvos aukštosios mokyklos stoja į aršiausią išlikimo kovą. Per pastarąjį dešimtmetį universitetai ir kolegijos neteko dešimčių tūkstančių studentų, o ateitis - dar niūresnė. Valstybės duomenų agentūros išankstiniai duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje gimė vos 18 979 naujagimiai, užpernai – 20 008, o 1994 m. šis skaičius siekė net 42 376. Tai reiškia viena – stojančiųjų bus vis mažiau, o kova dė...

„Direktoriau, nieko nebenoriu: jokios auklėjamosios klasės, jokių būrelių, jokių pavadavimų, perdegiau dirbdama(-as) pusantro etato ir pereisiu į Jūsų mokyklą dirbti, tik jei galėsiu dirbti ne daugiau nei vienu etatu.“ Tokius mokytojų prašymus girdi vis daugiau mokyklų vadovų. Ir nors mokinių kasmet mažėja, dar sparčiau mažėja mokytojų, ypač didmiesčiuose bei rajonų centruose. Tad daugelyje didmie...

Lietuvoje gimstamumo krizė tyliai, bet užtikrintai perrašo švietimo tikrovę. Kai tuštėjančios mokyklų klasės ima atrodyti kaip įprastas vaizdas, o regionų mokyklos uždaromos viena po kitos, kyla klausimas – ar iš viso įmanoma spręsti švietimo problemas, nesprendžiant gimstamumo klausimo? Štai 1991 m. Lietuvoje gimė daugiau nei 51 tūkst. vaikų., 2015 m. - 31 tūkst., 2023 m. - vos 20 tūkst., o perna...

Ar žinote, kiek trunka Jūsų vaiko ar anūko mokymosi savaitė? Oficialiai, kaip apibrėžia higienos normos, vyresniųjų klasių mokiniai negali turėti daugiau nei 35 pamokų. Bet patys moksleiviai pastebi, kad šis skaičius - tik ledkalnio viršūnė. Mokymasis tęsiasi ir po mokyklos. Namuose moksleivių laukia nesibaigiantys namų darbai, projektai, prezentacijos, pasiruošimas kontroliniams. O kadangi antrus...

Konkursinis balas, kurį studentas surinko stodamas į aukštąją mokyklą, veik neturi įtakos studento iškritimui. Tiesa, mokslo literatūroje paprastai yra itin akcentuojama stojamojo balo įtaka studijų sėkmei. O ir stojamasis balas mažai turi įtakos pirmojo semestro rezultatams. Kaip, beje, ir studento kilmės vieta neturi įtakos studijų rezultatams ar iškritimui iš universiteto. Tad kas vis dėlto lem...

Kas mes tokie? Ar išmanome skaičius, kaip jie kalba? Ar galime nerti į tekstų gelmes? O kaip mums sekasi spręsti gyvenimo galvosūkius? Atsakymus į šiuos klausimus atskleidė gruodžio 11-ąją pristatyto tarptautinio EBPO suaugusiųjų kompetencijų tyrimo (PIAAC) rezultatai. Ir jie rodo, kad Lietuvos 16-65-erių metų amžiaus suaugusiųjų skaitymo, matematikos ir problemų sprendimo gebėjimai, palyginti su...

Kokius slaptus kodus slepia Lietuvos švietimo rezultatai? Ką mums pasako TIMSS – tarptautinis mokinių matematikos ir gamtos mokslų tyrimas? Ar Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP), Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) bei valstybiniai brandos egzaminai (VBE) tikrai atskleidžia, ką iš tiesų moka mūsų vaikai? Kodėl, remiantis autoritetingu TIMSS tyrimu, mūsų penkiolikmečių...

Švietimo sistema atsidūrė ant griūties ribos? Lietuvos mokytojų asociacijų vadovų taryba paskelbė viešą kreipimąsi, kuriame atskleidžiamos giluminės švietimo problemos, su kuriomis šiandien susiduria mokytojai: mokytojo profesijos prestižo nuosmukis, biurokratijos perteklius ir netolygus darbo krūvis – tai tik kelios iš daugybės sisteminių bėdų. Kur dar paties mokyklų tinklo pertvarka, vadovėlių i...

Po to, kai pirmadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija oficialiai paskelbė, kaip kitąmet bus sudaroma stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinė eilė, Lietuvos universitetų rektoriai atvirai prakalbo, kad abiturientai, pasirinkę laikyti matematikos ir ar lietuvių kalbos bei literatūros valstybinius brandos egzaminus B lygiu, greičiausiai, netaps universitetų studentais. Mat nustačius vadin...

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvą sukrėtė net keletas paauglių savižudybių. Ar šia tema reikia kalbėti? Kaip tėvams ir mokytojams tinkamai reaguoti? Kada pokalbis gali padėti, o kada pakenkti? Kartu su psichologu nagrinėsime, kaip atpažinti pavojaus ženklus ir rasti tinkamus žodžius padėti paaugliui. Tai tema, kuriai nėra lengvų atsakymų, bet dialogas – pirmas žingsnis. LRT radijuje dalyvauja Vilnia...

Tik šešiose šalies savivaldybėse vidutinis mokytojų amžius yra nuo 45-erių iki 49-erių metų. Visose likusiose Lietuvos savivaldybėse mokytojų amžius yra seniai perkopęs 50-ies metų slenkstį. Apie 9 procentai visų mokyklose mokiniams dėstančių mokytojų yra pensinio amžiaus. Bet yra savivaldybių, kuriose net iki 15 proc. visų mokytojų jau yra pensininkai. Taigi, artėja katastrofiška mokytojų krizė....

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pasiūlė regionų moksleiviams, ketinantiems studijuoti sveikatos ir gyvybės mokslus, ruoštis brandos egzaminams bei būsimoms studijoms nuotoliu. Nuo spalio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija atvėrė virtualią mokyklą vyresniųjų klasių gimnazistams. Jie kviečiami nuotoliu mokytis biologijos, chemijos ir matematikos. Kaip vyksta mokymasis? Ir kiek...

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacija ir Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą bei Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas dėl Vaiko dienos centrų finansavimo. Kreipimesi į kadenciją baigiančius, bet lemiamos įtakos kitų metų biudž...

Į mokyklas grįžta sovietinė tvarka: dalis sostinės mokyklų nuo šio rugsėjo apsisprendė nebeleisti mokiniams perrašyti kontrolinių; net jei šie gavo neigiamą kontrolinio darbo pažymį, taigi, nesuprato temos. O jei mokinys susirgo ar dėl kitų priežasčių nebuvo mokykloje, jam rašomas vienetas iki kol šis grįš po ligos į mokyklą ir parašys kontrolinį, kurio nerašė kartu su bendraklasiais. Be to, daugė...

Besikeičianti visuomenė keičia ir švietimą: laikai, kai išsilavinimas baigdavosi diplomo įteikimu, baigiasi. Šiandien išsilavinimas tampa nuolatine gyvenimo dalimi. Vis labiau plinta vadinama mikrokreditų sistema, kai darbe prireikus naujų įgūdžių, jų įgyti galima tik trumpam - keletui mėnesių ar tik keliolikai paskaitų grįžus į universitetą ar kolegiją išmokti to, ko reikia greitai, be ilgų studi...

Šį rugsėjį ir spalį dar padaugėjo savivaldybių ir valstybinių mokyklų, kurios uždraudė savo mokiniams tiek pamokų, tiek pertraukų metu naudotis mobiliaisiais telefonais. Vienose mokyklose mokiniai turi palikti telefonus, vos tik įėję į mokyklą, vadinamame telefonų viešbutyje, kitose - klasės auklėtojo kabinete ar rakinamose drabužių spintelėse. Kai kurių mokyklų, kuriose neleidžiama naudotis mobil...

Artėjančią Mokytojo dieną turėtume pasitikti su optimizmu, kad mokytojo profesija yra tokia pat patraukli, vertinama ir apmokama kaip Suomijoje, Norvegijoje, Pietų Korėjoje ar Singapūre. Mat to siekti buvo užsibrėžta dar 2020-aisiais. Bet to vis dar nenutiko. Mokytojų vis labiau trūksta. O ir, jei, kaip rodo oficialūs šaltiniai, Suomijoje mokytojų atlyginimai, priklausomai nuo patirties bei mokomų...

Šį rugsėjį kai kurios mokyklos pradėjo be tradicinių pamokų ir be pažymių. Be to, plinta naratyvas, kad mokytis ir išmokti galima taip pat mokantis ir ne mokykloje, o įvairiose kitose miesto erdvėse. Tiesa, dar pernai valstybiniu lygiu buvo sugriežtintas pamokų lankomumas. Mat Lietuvos moksleiviai, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, yra tarp bene didžiausių pamokų praleidinėtojų pasaulyje, o tai ken...