Dešimt balų

Europos Sąjunga akcentuoja daugiakalbystės svarbą. Tačiau Lietuvos mokyklose šis siekinys yra dažniau deklaracija, o ne realybė. Mat daugybė mokinių ne tik negali dėl Europos kalbų pasiūlos nebuvimo pasirinkti mokytis norimos antrosios užsienio kalbos, o ir pamokų, reikalingų antrosioms užsienio kalboms išmokti, skaičius nepakankamas. Kaip rodo oficialioji švietimo statistika, 2024–2025 mokslo met...

Šiemet Vilniaus mokyklos priėmė rekordinį mokinių skaičių. Atrodytų, augantis vaikų skaičius turėtų reikšti didesnį finansavimą ir papildomus etatus mokytojams. Tačiau realybė yra priešinga – finansavimas mažėja, etatų nedaugėja, o klasės - perpildytos. Dažnos sostinės mokyklos penktose-dešimtose klasėse po 30 ir daugiau mokinių. Skandalingiausia situacija Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje....

Lietuvos moksleiviai trečius metus mokysis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, bet dalies reikiamų vadovėlių jie vis dar nesulauks net ir iki šių, 2025–2026 mokslo metų, galo. Mat trūksta ne tik apie 50 mln. eurų papildomų lėšų (neįskaitant jau skirtų 50 mln. EUR), bet ir dalis vadovėlių net nepradėti rašyti, nes stinga autorių, galinčių arba norinčių juos rengti. Arba štai – vadovėlis ja...

Lietuvoje šiuo metu studijuoja daugiau kaip 9 tūkst. trečiųjų šalių studentų. Daugiausia jų atvykę iš Indijos (1 465), Pakistano (1 045) ir Baltarusijos (924). Beje, per pastaruosius pustrečių metų studentų iš Indijos skaičius padidėjo 3 kartus, Pakistano – 10 kartų, Bangladešo – 17 kartų, o Maroko – net 18 kartų. Kai kurių šalių, kaip antai Pakistano ar Bangladešo, studentų atvykimas į Lietuvą iš...

Naujieji 2025–2026 mokslo metai prasideda su galingu startu – ir su ne vienu iššūkiu, apie kurį jau kalba mokyklų bendruomenės. Pirmiausia – namų darbų revoliucija: pagaliau aiškiai įtvirtinta, kiek laiko mokiniai gali praleisti namuose prie užduočių. Pradinukams – iki 40 minučių, penktokams–aštuntokams – iki valandos, o vyresniems – ne daugiau kaip dvi valandos. Taigi, mokytojams dalykininkams te...

Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metais, valstybinių brandos egzaminų apeliacijų skaičius, ypač matematikos, išaugo. Bet pervertinimų mokiniams palankia linkme beveik nestebima. Ir tai tarsi turėtų būti žinia tiek valstybinių brandos egzaminų pirmąją dalį laikiusiems vienuoliktokams, tiek antrąją egzaminų dalį laikiusiems abiturientams, kad vertinimo si...

Šiemet po visų valstybinių brandos egzaminų balų korekcijų teisę stoti į aukštąsias mokyklas įgijo net 23,3 tūkst. asmenų – daugiausia per pastarąjį dešimtmetį. Į valstybės finansuojamas vietas pretenduoja net 19 tūkst. jaunuolių, nors vietų – tik 12,9 tūkstančio. Pridėjus po 10 papildomų taškų prie VBE rezultatų, konkurencija į kai kurias programas išaugo iki 12 kandidatų į vieną vietą. Daugiau a...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas „įlieti“ po 10 taškų į visų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzaminų rezultatus sukėlė tikrą audrą. Vieniems abiturientams – tai šansas išlipti iš neišlaikiusiųjų liūno. Kitiems – smūgis: tikrieji šimtukininkai, tarptautinio bakalaureato klasių absolventai ir net ankstesnių metų abiturientai jaučiasi išstumti iš sąžini...

Švietimo ministrės retorika, neva abiturientai, neišlaikę matematikos egzamino, be papildomų 10 taškų „būtų palikti likimo valiai“ ir galėtų stoti tik į profesines mokyklas, bei premjero antrinimas, esą sprendimas pridėti taškus neleidžia visai kartai „keliauti į profesines mokyklas“, sukėlė audrą. Profesinių mokyklų bendruomenė pasijuto pažeminta, girdi, tokia retorika paverčia jų įstaigas „nevyk...

Po daugiau nei 25 metų stabilios veiklos kolegijoms Lietuvoje kyla egzistencinių klausimų – vis dažniau viešojoje erdvėje girdime svarstymus, ar tokio tipo aukštosios mokyklos dar reikalingos, ar jų misija aiški, o sukuriama vertė pakankama. Apie kolegijų vietą Lietuvos aukštajame moksle, jų kuriamą pridėtinę vertę, regionų poreikius, finansavimo netolygumus, darbdavių nuomonę ir būsimos reformos...

Valstybinio matematikos B lygio, tai yra bendrojo kurso, egzamino neišlaikė beveik 43 proc. mokinių. Išplėstinio arba A lygio matematikos kurso neišlaikė dar 15,5 proc. abiturientų. Ir tai jau po vadinamo rezultatų indeksavimo, kai kiekvienam laikiusiam buvo pridėta 10 taškų. Jei ne šis sprendimas, privalomo matematikos brandos egzamino būtų neišlaikę ir praradę teisę studijuoti tiek universitetuo...

Slaugos profesija, anksčiau buvusi viena populiariausių, šiandien jaunuolių beveik nebesirenkama. O ir tik 16 proc. patyrusių slaugytojų yra patenkinti savo darbu. Tad jau po penkerių metų Lietuva patirs ypač rimtą slaugytojų krizę - Vyriausybės strateginės analizės centro ir Valstybės kontrolės tyrimai rodo, kad po penkerių metų ligoninėse ir poliklinikose stigs daugiau nei 3 tūkstančių slaugytoj...

Šiemet Lietuvoje tik 4,6 proc. visų šalies dešimtokų gavo 9-10 balų įvertinimą lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP). Pernai aukščiausiais balais – devintukais ir dešimtukais buvo įvertinta tris kartus daugiau dešimtokų, tai yra 15 procentų. Palyginti šių metų dešimtokų matematikos PUPP pasiekimus su pernai, jie veik nepakito. Ir pernai, ir šiemet apie 12 p...

Seimas valdančiosios daugumos balsais atmetė opozicijos siūlytas Švietimo įstatymo pataisas stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė nuo pat darželio ugdyti vaikus valstybine lietuvių kalba, o mokykloje – didinti valstybinės kalbos pamokų skaičių, be to, istoriją, geografiją, pilietiškumą mokyti tik lietuv...

2010-aisiais – vadinamaisiais gimstamumo bumo metais – Vilniuje gimė 6681 vaikas. Panašiai tiek vietų devintokams šiemet ir suplanavo sostinės savivaldybės taryba – 6691. Bet realus būsimų devintokų skaičius keliais šimtais didesnis: pastaraisiais metais į Vilnių atvyko keli šimtai penkiolikmečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano. Tad nuo rugsėjo į...

Valstybiniai brandos egzaminai (VBE) virsta nusirašinėjimo čempionatu. Apie tai po šią savaitę vykusios pirmosios matematikos VBE dalies, kurią laikė vienuoliktokai, prakalbo elitinių šalies gimnazijų matematikos mokytojai. Vienuoliktokai atvirai liudija matematikos mokytojams, esą atsakymų nusirašymas nuo šalia sėdinčių geriau besimokančių bendramokslių, išmaniųjų laikrodžių ar telefonų, taip pat...

Namų darbų tradicija remiasi prielaida, kad mokinys turi savarankiškai įtvirtinti mokykloje įgytas žinias po pamokų. Tačiau šiandien, kai dirbtinis intelektas (DI) tampa vis prieinamesnis ir sumanesnis, vis dažniau kyla klausimas – ar tradiciniai namų darbai dar turi prasmę? Mokiniai gali pasinaudoti įvairiomis DI priemonėmis, kurios pateikia atsakymus, išsprendžia uždavinius, parašo tekstus, suku...

Tuo metu, kai anglų kalba žygiuoja pergalingai per visas klases, senieji favoritai tyliai traukiasi. 2024–2025 m. net 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kaip pirmąją užsienio kalbą. Kitaip sakant, kone visi Lietuvos moksleiviai pirmąja užsienio kalba pasirenka anglų kalbą! Prieš penkerius metus anglų kalbą pirmąja užsienio kalba pasirinko 291 tūkst. moksleivių. Vokiečių ir prancūzų kalbos, kadaise...

Kai švietimo sistema bando priimti visus, vis dar yra paauglių, kurie į ją neįsilieja. Lietuvoje veikia dvi jaunimo mokyklos, į kurias perkeliami mokymosi ar elgesio sunkumų turintys jaunuoliai. Jų amžius nuo 12-os iki 21-erių metų. Jose mokosi 219 paauglių ir jaunuolių. Kai kurie socialiniai darbuotojai, dirbantys su gatvės vaikais ir paaugliais, įsitikinę, esą tokių vaikų koncentravimas vienoje...

Kitą savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priims sprendimą dėl mokslo metų trumpinimo. Ši tema kelia diskusijas tiek tarp pedagogų, tiek tarp tėvų ir mokinių. Šiuo metu mokslo metai trunka iki birželio vidurio ar net pabaigos – pradinukai šiemet mokysis iki birželio 9 d., o 5–10 klasių mokiniai net iki birželio 23 d. Tuo pat metu, nuo gegužės 30 d., prasideda valstybinių brandos egzaminų...

Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausius skurdo rizikos rodiklius. Kelerius metus mažėjęs, pernai vaikų skurdo rizikos lygis šoktelėjo 2 proc. Ir dabar siekia 19 proc. Kitaip sakant, skursta kas penktas vaikas. Bet vaikų skurdas – tai ne tik tuščios lėkštės ar senas paltas žiemą. Tai ir nepakankamas pasiruošimas gyvenimui: trūksta mokymosi priemonių, vietos namų darbams atlikti, o kartais ne...

DešimSeime detektyvas – dingo kolegijų mokslo veiklai žadėti pinigai. Bet reikalavimai kurti mokslo produkciją ne mažiau konkurencingą nei universitetų liko. Istorija prasidėjo praėjusio Seimo kadenciją, kai tuometės švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės komanda iškėlė reikalavimus kolegijų mokslo veiklai. Aukštesnių rezultatų moksle kolegijos turi pasiekti iki 2028 m. pabaig...

Didysis ketvirtadienis – ta diena, kai Jėzus ne kalbėjo iš aukštai, o nusižemino ir plovė savo mokiniams kojas. Ką šiandien reiškia tarnauti vieni kitiems – ne tik bažnyčioje, bet ir gyvenime? Kaip tai išgyvena šiandien jauni žmonės – studentai, moksleiviai? Ir ką daryti, kai bažnyčia atrodo tolima, o gyvenimas – pilnas klausimų? Bet Didysis ketvirtadienis – tai ne tik apie tikėjimą, bet ir apie a...

Lietuvos universitetuose ir kolegijose stipendijas gauna tik nuo 10 iki 35 proc. visų studentų. Ir tai yra ne tik vadinamos skatinamosios stipendijos, mokamos už labai gerus ar puikus studijų rezultatus; o ir socialinės, į kurias gali pretenduoti jaunuoliai iš mažas pajamas gaunančių šeimų; vienkartinės, kurios mokamos už puikius mokymosi rezultatus net ir studijuojantiems valstybės nefinansuojamo...

Mokyklinių programų atnaujinimas teoriškai turėjo būti žingsnis į priekį, nes švietimas turi keistis kartu su laikmečiu. Kritinis mąstymas, praktiniai įgūdžiai, technologinis raštingumas – šios temos buvo įrašytos į atnaujintas bendrojo ugdymo programas kaip „didieji pokyčiai“. Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė: atnaujintos programos perkrautos įvairių temų, didelė temų dalis neatitinka mokinių...