Dešimt balų

Seimas valdančiosios daugumos balsais atmetė opozicijos siūlytas Švietimo įstatymo pataisas stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė nuo pat darželio ugdyti vaikus valstybine lietuvių kalba, o mokykloje – didinti valstybinės kalbos pamokų skaičių, be to, istoriją, geografiją, pilietiškumą mokyti tik lietuv...

2010-aisiais – vadinamaisiais gimstamumo bumo metais – Vilniuje gimė 6681 vaikas. Panašiai tiek vietų devintokams šiemet ir suplanavo sostinės savivaldybės taryba – 6691. Bet realus būsimų devintokų skaičius keliais šimtais didesnis: pastaraisiais metais į Vilnių atvyko keli šimtai penkiolikmečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano. Tad nuo rugsėjo į...

Valstybiniai brandos egzaminai (VBE) virsta nusirašinėjimo čempionatu. Apie tai po šią savaitę vykusios pirmosios matematikos VBE dalies, kurią laikė vienuoliktokai, prakalbo elitinių šalies gimnazijų matematikos mokytojai. Vienuoliktokai atvirai liudija matematikos mokytojams, esą atsakymų nusirašymas nuo šalia sėdinčių geriau besimokančių bendramokslių, išmaniųjų laikrodžių ar telefonų, taip pat...

Namų darbų tradicija remiasi prielaida, kad mokinys turi savarankiškai įtvirtinti mokykloje įgytas žinias po pamokų. Tačiau šiandien, kai dirbtinis intelektas (DI) tampa vis prieinamesnis ir sumanesnis, vis dažniau kyla klausimas – ar tradiciniai namų darbai dar turi prasmę? Mokiniai gali pasinaudoti įvairiomis DI priemonėmis, kurios pateikia atsakymus, išsprendžia uždavinius, parašo tekstus, suku...

Tuo metu, kai anglų kalba žygiuoja pergalingai per visas klases, senieji favoritai tyliai traukiasi. 2024–2025 m. net 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kaip pirmąją užsienio kalbą. Kitaip sakant, kone visi Lietuvos moksleiviai pirmąja užsienio kalba pasirenka anglų kalbą! Prieš penkerius metus anglų kalbą pirmąja užsienio kalba pasirinko 291 tūkst. moksleivių. Vokiečių ir prancūzų kalbos, kadaise...

Kai švietimo sistema bando priimti visus, vis dar yra paauglių, kurie į ją neįsilieja. Lietuvoje veikia dvi jaunimo mokyklos, į kurias perkeliami mokymosi ar elgesio sunkumų turintys jaunuoliai. Jų amžius nuo 12-os iki 21-erių metų. Jose mokosi 219 paauglių ir jaunuolių. Kai kurie socialiniai darbuotojai, dirbantys su gatvės vaikais ir paaugliais, įsitikinę, esą tokių vaikų koncentravimas vienoje...

Kitą savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priims sprendimą dėl mokslo metų trumpinimo. Ši tema kelia diskusijas tiek tarp pedagogų, tiek tarp tėvų ir mokinių. Šiuo metu mokslo metai trunka iki birželio vidurio ar net pabaigos – pradinukai šiemet mokysis iki birželio 9 d., o 5–10 klasių mokiniai net iki birželio 23 d. Tuo pat metu, nuo gegužės 30 d., prasideda valstybinių brandos egzaminų...

Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausius skurdo rizikos rodiklius. Kelerius metus mažėjęs, pernai vaikų skurdo rizikos lygis šoktelėjo 2 proc. Ir dabar siekia 19 proc. Kitaip sakant, skursta kas penktas vaikas. Bet vaikų skurdas – tai ne tik tuščios lėkštės ar senas paltas žiemą. Tai ir nepakankamas pasiruošimas gyvenimui: trūksta mokymosi priemonių, vietos namų darbams atlikti, o kartais ne...

DešimSeime detektyvas – dingo kolegijų mokslo veiklai žadėti pinigai. Bet reikalavimai kurti mokslo produkciją ne mažiau konkurencingą nei universitetų liko. Istorija prasidėjo praėjusio Seimo kadenciją, kai tuometės švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės komanda iškėlė reikalavimus kolegijų mokslo veiklai. Aukštesnių rezultatų moksle kolegijos turi pasiekti iki 2028 m. pabaig...

Didysis ketvirtadienis – ta diena, kai Jėzus ne kalbėjo iš aukštai, o nusižemino ir plovė savo mokiniams kojas. Ką šiandien reiškia tarnauti vieni kitiems – ne tik bažnyčioje, bet ir gyvenime? Kaip tai išgyvena šiandien jauni žmonės – studentai, moksleiviai? Ir ką daryti, kai bažnyčia atrodo tolima, o gyvenimas – pilnas klausimų? Bet Didysis ketvirtadienis – tai ne tik apie tikėjimą, bet ir apie a...

Lietuvos universitetuose ir kolegijose stipendijas gauna tik nuo 10 iki 35 proc. visų studentų. Ir tai yra ne tik vadinamos skatinamosios stipendijos, mokamos už labai gerus ar puikus studijų rezultatus; o ir socialinės, į kurias gali pretenduoti jaunuoliai iš mažas pajamas gaunančių šeimų; vienkartinės, kurios mokamos už puikius mokymosi rezultatus net ir studijuojantiems valstybės nefinansuojamo...

Mokyklinių programų atnaujinimas teoriškai turėjo būti žingsnis į priekį, nes švietimas turi keistis kartu su laikmečiu. Kritinis mąstymas, praktiniai įgūdžiai, technologinis raštingumas – šios temos buvo įrašytos į atnaujintas bendrojo ugdymo programas kaip „didieji pokyčiai“. Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė: atnaujintos programos perkrautos įvairių temų, didelė temų dalis neatitinka mokinių...

Dar visai neseniai frazė „einu į profkę“ skambėjo kaip pripažinimas, kad mokslai nelimpa ir ateitis neaiški. Šiandien profesinės mokyklos nebėra užribis, o ir kai kurių kvalifikacijų profesinių mokyklų mokiniai įsidarbina dar mokymosi metu, kai tuo tarpu jaunuoliai su aukštojo mokslo diplomu ne visada randa darbo vietą pagal įgytą specialybę. Kiek turime vadybininkų, kurie verda kavą kavinėje ar v...

2026 m. sausio 1 d. įsigaliosianti naujoji Karo prievolės įstatymo redakcija bei su ja įsigaliosianti šaukimo reforma kelia daugybę klausimų šiųmečių dešimtokų bei jaunesnių vaikinų tėvams. Ar tikrai šie jaunuoliai, vos tik jiems sukaks 18 metų ir jie baigs gimnazijas ar profesines mokyklas, bus pašaukti atlikti devynių mėnesių trukmės privalomosios karo tarnybos? Ar tikrai jie po gimnazijos iš ka...

Kovo 15-oji Lietuvoje taps istorine diena – pirmą kartą į vieną erdvę susirinks Tarptautinio bakalaureato (TB) atstovai, mokyklų vadovai, politikai ir švietimo vizionieriai. „IB Open Day 2025 Vilnius" - tai ne šiaip formalus renginys – jis rodo sparčią TB plėtrą mūsų šalyje. Ir kuo daugiau kyla skandalų dėl nacionalinės programos: per plačių programų, mokytojų nespėjimo išdėstyti mokiniams temų, v...

Kaip paaugliams išgyventi kaltę ir neleisti jai tapti našta visam gyvenimui? Šis klausimas svarbus kiekvienam, kas augina paauglius, juos moko, ar pats yra paauglys. Ar kaltė gali tapti augimo dalimi, ar ji tik skaudina? Ką daryti, jei atrodo, kad niekas nesupranta? Ir ar paauglių maištas visada reiškia prieštaravimą, ar tai tiesiog neišgirsto žmogaus balsas? Kaip mokytojai gali padėti mokiniams s...

Šią savaitę visi šalies aštuntokai buvo išbandyti matematika – laikė matematikos Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP). Beje, šiemet pirmą kartą aštuntokai galėjo išbandyti NMPP užduotis, kad galėtų geriau pasiruošti šiam patikrinimui. Ar šis pasibandymas iš tiesų padėjo aštuntokams, ar, priešingai, sukėlė tik daugiau streso ir nerimo, laukiant NMPP laikymo dienos? Tiesa, nors NMPP rezu...

Ar kada susimąstėte, kodėl mažiems vaikams viskas įdomu? Jie nuolat klausinėja, tyrinėja, bando suprasti pasaulį. Bet kažkur mokyklos suole dalis šio smalsumo dingsta. Kodėl? Nes mokymasis dažnai tampa ne atradimu, o prievole. „Išmok, nes kitaip gausi blogą pažymį“ – tokie žodžiai slopina vidinį norą suprasti. Pamažu vaikas mokosi ne tam, kad sužinotų, o tam, kad nepatirtų nesėkmės. O juk žinios n...

Ar šiandien įmanoma išmokti ir sėkmingai išlaikyti egzaminus bei pasiruošti studijoms be vadovėlių ir korepetitorių? Šis klausimas tampa vis aktualesnis, ypač kai mokyklose trūksta naujoms programoms pritaikytų mokymo priemonių, o mokytojai neturi laiko ir galimybių skirti individualaus dėmesio atsiliekantiems, o ir daugėja atvejų, kai mokytojais tampa „vakarykščiai abiturientai” ar tiesiog žmonės...

Lietuvos aukštosios mokyklos stoja į aršiausią išlikimo kovą. Per pastarąjį dešimtmetį universitetai ir kolegijos neteko dešimčių tūkstančių studentų, o ateitis - dar niūresnė. Valstybės duomenų agentūros išankstiniai duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje gimė vos 18 979 naujagimiai, užpernai – 20 008, o 1994 m. šis skaičius siekė net 42 376. Tai reiškia viena – stojančiųjų bus vis mažiau, o kova dė...

„Direktoriau, nieko nebenoriu: jokios auklėjamosios klasės, jokių būrelių, jokių pavadavimų, perdegiau dirbdama(-as) pusantro etato ir pereisiu į Jūsų mokyklą dirbti, tik jei galėsiu dirbti ne daugiau nei vienu etatu.“ Tokius mokytojų prašymus girdi vis daugiau mokyklų vadovų. Ir nors mokinių kasmet mažėja, dar sparčiau mažėja mokytojų, ypač didmiesčiuose bei rajonų centruose. Tad daugelyje didmie...

Lietuvoje gimstamumo krizė tyliai, bet užtikrintai perrašo švietimo tikrovę. Kai tuštėjančios mokyklų klasės ima atrodyti kaip įprastas vaizdas, o regionų mokyklos uždaromos viena po kitos, kyla klausimas – ar iš viso įmanoma spręsti švietimo problemas, nesprendžiant gimstamumo klausimo? Štai 1991 m. Lietuvoje gimė daugiau nei 51 tūkst. vaikų., 2015 m. - 31 tūkst., 2023 m. - vos 20 tūkst., o perna...

Ar žinote, kiek trunka Jūsų vaiko ar anūko mokymosi savaitė? Oficialiai, kaip apibrėžia higienos normos, vyresniųjų klasių mokiniai negali turėti daugiau nei 35 pamokų. Bet patys moksleiviai pastebi, kad šis skaičius - tik ledkalnio viršūnė. Mokymasis tęsiasi ir po mokyklos. Namuose moksleivių laukia nesibaigiantys namų darbai, projektai, prezentacijos, pasiruošimas kontroliniams. O kadangi antrus...

Konkursinis balas, kurį studentas surinko stodamas į aukštąją mokyklą, veik neturi įtakos studento iškritimui. Tiesa, mokslo literatūroje paprastai yra itin akcentuojama stojamojo balo įtaka studijų sėkmei. O ir stojamasis balas mažai turi įtakos pirmojo semestro rezultatams. Kaip, beje, ir studento kilmės vieta neturi įtakos studijų rezultatams ar iškritimui iš universiteto. Tad kas vis dėlto lem...

Kas mes tokie? Ar išmanome skaičius, kaip jie kalba? Ar galime nerti į tekstų gelmes? O kaip mums sekasi spręsti gyvenimo galvosūkius? Atsakymus į šiuos klausimus atskleidė gruodžio 11-ąją pristatyto tarptautinio EBPO suaugusiųjų kompetencijų tyrimo (PIAAC) rezultatai. Ir jie rodo, kad Lietuvos 16-65-erių metų amžiaus suaugusiųjų skaitymo, matematikos ir problemų sprendimo gebėjimai, palyginti su...