Buvo nebėra

Fotografė Elena Krukonytė kuruoja didžiulės sėkmės sulaukusį Lietuvos vizualinės kultūros archyvą 1990-2004 metų laikotarpiu. Kokios buvo to meto spalvos ir kodėl šiam laikotarpiui jaučiama ypatinga nostalgija? Apie tai naujausioje tinklalaidės „Buvo nebėra“ serijoje. Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė

Kai Lietuva po 2002–ųjų NATO viršūnių susitikimo gavo kvietimą į aljansą, Andrius Kubilius sakė, kad jaučiasi kaip per savo vestuves. Pokalbis su politologu Justinu Lingevičiumi apie ankstyvąsias užsienio politikos diskusijas, to meto burtažodį „grįžimas į Europą“ ir abejones, ar Lietuva gali būti tokia, kaip Vakarai. Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

1996 metais Vilniuje pašventinta pirmoji naujai pastatyta bažnyčia. Tais pačiais metais krikščionys sulaukė ir savo maldos namų sovietmečiu pastatytuose Elektrėnuose. Abu pastatus pasivijo kritikos lavina dėl sakralinei architektūrai nebūdingų projektų. Apie naujų religinių objektų statybas, jų sėkmes ir nesėkmes kalbamės su architektūros istorike Kamile Steponavičiūte. Vedėjai Jurga Bakaitė ir To...

Oficialiai nerodomi filmai slapčia buvo peržiūrimi dar sovietmečiu, o į žymiausius videosalonus eidavome ne tik išsinuomoti juostos, bet ir patekti į ypatingą bendruomenę. Vis tik šis, dabar jau išnykęs, verslas dažnai buvo nelegalus, o filmai perrašomi ir įgarsinami kuo pigiau ir paprasčiau. „Kiekvienas miestelis turėjo videoteką, videosaloną ar bent žmogų, kuris tuo užsiėmė“, – sako kino entuzia...

Į nepriklausomybę Lietuva ėjo roko muzikos garsais. Tačiau po kelių metų to laikotarpio himnus ėmė keisti gerokai lengvesni, masiniam vartotojui pritaikyti garsai, o 2002 metų įvykius tinklalaidės „Buvo nebėra“ pašnekovas, muzikologas ir LRT OPUS vyresnysis redaktorius Darius Užkuraitis vadina muzikiniu dugnu. Apie muzikai sudėtingą laikotarpį, jo įtakas ir nesusipratimus D. Užkuraitį kalbino Jurg...

Atsikūrusioje Lietuvos valstybėje autoriteto vakuumą neretai užpildė ezoterika, o asmeninę aiškiaregę turėjo net vienas iš prezidentų. „Nuolatinėje streso ir nerimo būsenoje žmonės griebiasi bet ko, kas jiems padeda geriau paaiškinti pasaulį“, – sako sąmokslo teorijų tyrėjas Alfredas Buiko. Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Atkūrusi nepriklausomybė Lietuva keliavo į ekonominį sunkmetį. „90-ieji“ dažnai prisimenami kaip sudėtingos privatizacijos, hiperinfliacijos ir laukinio kapitalizmo laikas. Tačiau pamirštama, jog didžiausią įtaką tam turėjo nepavykęs planinės ekonomikos eksperimentas. Apie pinigus, privatizaciją ir prekybą pasakoja tinklalaidės „Buvo nebėra“ svečias dr. Algirdas Bartkus.

„90-ųjų antroje pusėje buvo įmanomas toks dalykas, kaip viso Lietuvos interneto susitikimas“, – sako kriminologė Maryja Šupa, prisimindama, kaip naktimis slapčia nuo tėvų jungdavosi prie pasaulinio tinklo. Prieš trisdešimt metų Lietuvoje atsiradęs internetas atrodė visai kitaip, nei šiandien. Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

Pirmieji striptizo klubai, atvirai reklamuojamos erotinės paslaugos, seksas literatūroje ir kine žadėjo laisvę. Valstybė į tai atsakė kontrolės institucijomis, moralės prievaizdais ir negrabiais draudimais. Vizualiai pasikeitė viskas, bet ar žmonės pradėjo mąstyti laisviau? Tokį klausimą apie pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį kelia istorikė Kotryna Bėčiūtė (S). Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bak...

Lietuvoje – tikras statybų renesansas. Tokia eilute pradedama 1999 metais įrašyta statybinių prekių parduotuvės reklama. Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis buvo pažymėtas gyvenamojo ploto augimu nuo 50 iki 500 kvadratinių metrų. Finansinę galią simbolizavo ir kiti atributai: arkos, bokšteliai, baseinai ar net šaudyklos. Statybos turėjo kur kas gilesnę prasmę ir reikšmę, o šiandien šios epochos...

Permainos valstybėje po Nepriklausomybės atkūrimo atnešė nusikaltimų bangą. Sociologas Aleksandras Dobryninas grėsmę įžvelgia kitur: politikai ėmė svaidytis pareiškimais, kad šalyje per daug demokratijos, Seime nebuvo valios atsisakyti mirties bausmės. Ar galėjome pasukti Baltarusijos keliu? (S) Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė

Spalvoti rūbai, slapti šokiai, o žiniasklaidoje – susirūpinimas ir kaltinimai. Laisvė, kuria pasižymėjo pusiau slapti ir legalūs reiverių susibūrimai buvo negirdėta nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Tačiau situacija ėmė keistis 2000-aisiais. Apie reivą, reiverius ir subkultūras šiame epizode klausydami archyvinių įrašų kartu su Juste Kostikovaite. Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

„Mediniai žaislai, smėlio dėžės, sunki vaikystė“: taip prasideda vienas 1993 metų televizijos reportažas. Šie vaikai svajojo apie LEGO ir barbes, kai kurie bandė patys tam užsidirbti, dažnai nelegaliai. Sociologė Goda Damaševičiūtė sako, kad niūrumas, kalbant apie Nepriklausomybės kartos augimo sąlygas, prisimenamas dažnai, ir vis tik šis laikas talpina daugiau: „Būnant vaiku, man tai niekada neat...

XX amžius baigėsi kompiuterinės apokalipsės nuotaikomis, tačiau laikotarpį, kurį netaisyklingai vadiname „90-aisiais“, uždarėme vėliau, Lietuvai jau mojuojant mėlynomis Europos Sąjungos vėliavomis. Kuo ypatingas šis laikas ir kaip šį netolimos praeities reiškinį reikėtų tyrinėti istorikams? Apie tai tinklalaidėje „Buvo nebėra“ kalbame su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Mari...