Bičiuliams

Vitenbergas – Lutherio miestas. Čia didysis reformatorius gyveno kaip augustinų vienuolis, čia jis sukūrė šeimą, skaitė paskaitas universitete, sakė pamokslus bažnyčiose ir koplyčiose, pastoraciniu rūpesčiu apglėbė miesto bendruomenę, bet bene didžiausias jo atliktas darbas šiame mieste – tai 95 tezės, pakeitusios Vakarų krikščionybės veidą.

Į šį klausimą mėginu atsakyti, pasitelkdamas literatūros ir dailės kūrinių pavyzdžius, atverdamas senovės hebrajų išminties lobynus.

Susitikimai Kelyje tęsiasi. Hamburgo lietuvių katalikų bendruomenei kalbu apie gimimo iš Dvasios ir krikščioniškos mokinystės reikšmę. Taip pat išgirsite atsakymą į klausimą, ar Biblija nėra tik „vyrų knyga”.

Šviežias derlius, jaunas vynas, nauji vynmaišiai. Apie trijų evangelistų papasakotą Jėzaus palyginimą ir kodėl tai turėtų rūpėti mūsų dienų Bažnyčiai.

Kam skirti vieni ir kiti?

Apie mažai žinomą, bet svarbią Dievo savybę ir kodėl mums tai turėtų rūpėti.

Naują paskaitų sezoną pradedame ryškia temine Šventojo Rašto gija — iš tamsos į šviesą. Mesijinis pažadas, kad Mesijas atvers neregiams akis, išsipildo Jėzaus misijoje — jis gydo ligonius ir akliesiems dovanoja regėjimą. Tačiau sykiu atskleidžia skaudžią tiesą — esame dvasios neregiai. Visgi mesijinis pažadas skirtas ir mums. Kristus nori kiekvienam atverti širdies akis ir vesti...

Ką Ben Sira moko apie bičiulystę? Kokia yra Viešpaties baimė? Ko saugosi išmintis? Ir ką ji greita daryti? Su šiais klausimais (ir ne tik) grumiamės antroje susitikimo Palangoje dalyje.

Bene labiausia, ko šiandien reikia krikščionims ir tikėjimo bendruomenėms, yra išmintis. Padedami Siracho sūnaus, Jėzaus, aiškinamės, kaip tapti vertais išminties ir kokie yra jos esminiai bruožai.

Krikščionybė ir konfucianizmas: kryžkelėje ar kelyje? Knygą „Konfucijus ir Kristus” pristato autorius prof. Romualdas Dulskis. Gražios vasaros!

„Juk kai kas nors žiūri į bičiulį, tai tarsi regi savo paties atvaizdą.“ Skaitome Marko Tulijaus Cicerono mintis apie bičiulystę ir aptariame jų sąskambį su Šventuoju Raštu.

Šv. Dvasia ateina su dovanomis (charizmomis) – nepaprastomis galiomis ir dieviška išmintimi. Jei sakome, kad trokštame Dievo Dvasios, sykiu siekiame ir jos apraiškų – dvasinių dovanų. Nėra Dvasios artumo be Dvasios dovanų. Tačiau pradedant apaštalų laikais ir baigiant mūsų dienomis charizmos ne visuomet teisingai suvokiamos, ir jų troškulys, stokojant pažinimo, yra ne vieną paklaidinęs.

Kodėl mokiniai nepažino prisikėlusio Kristaus? Kaip mums jį pažinti? Į šiuos klausimus turėtų padėti atsakyti trys evangelijų epizodai ir Augustino mintys iš jo polemikos su donatistais.

Gilinamės į pirmąjį Šventosios Dvasios simbolį evangelijose, aptariame semantines Parakleto reikšmes ir jo vaidmenį mūsų gyvenime.

Aiškinamės, ką reiškia Jėzaus žodžiai „jūs turite gimti iš naujo”. Vienuose vertimuose parašyta „kas negims iš naujo”, kituose — „kas negims iš aukšto / aukštybių”; o kaip graikiškame originale? Kas turima omenyje, sakant „jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę”? Apie kokį vandenį čia kalbama?

Aiškinamės, kodėl tą pačią Jėzaus mintį apie Dievo karalystę evangelistai Matas ir Lukas užrašė skirtingai, ir kokią žinią jie siunčia mums.

Caravagio paveikslo „Šv. Tomo netikėjimas“ fone svarstome, ar iš tiesų apaštalas Tomas netikėjo. O gal veikiau siekė autentiškai patirti prisikėlusį Kristų? Aptariame Augustino ir Anzelmo Kenterberiečio požiūrį į tikėjimą, ieškantį pažinimo.

Septyni Mesijo prisikėlimo iš mirusiųjų provaizdžiai Senajame Testamente arba kodėl Velykos yra didingiausia šventė.

Pritardamas Søren Kierkegaard‘ui, kad Abraomas buvo didis ta jėga, kurios stiprybė yra bejėgiškumas, ir ta išmintimi, kurios paslaptis yra kvailybė, ir ta viltimi, kurios pavidalas yra beprotybė, ir ta meile, kuri yra neapykanta sau, žvelgiu į kelis Izraelio patriarcho gyvenimo epizodus, kurie patvirtina garsaus XIX a. teologo ir egzistencialisto teiginius.

apie jos knygą Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse

Antras susitikimas Kelyje – kalbamės apie palapinės simbolį Rašte, kokias tikėjimo nuostatas jis turėtų formuoti santykyje su savimi ir su kitais.

Apie skirtingas vergoves ir vienintelį tikrąjį laisvės šaltinį.

Pirmoji krikščionių ugdymo kurso „Susitikimai kelyje” paskaita „Kelyje” (be diskusijos). Kurso „Susitikimai Kelyje“ tikslas – skaityti ir suprasti Šventąjį Raštą, pažinti turtingą krikščioniško tikėjimo paveldą, puoselėti tiesos troškulį, gilinti bendrystę su Dievu ir artimu, burti Kristaus Bendriją (plačiau apie kursą skaitykite: https://sielovada.de/index.php/2023/02/12/e...

Apie viltį kaip aukštyn nukreiptą pasitikėjimo žvilgsnį, kurio atrama yra Dievas, ir apie kantrybę bei ištvermę, vilties seses.

Dr. Tatjana Aleknienė supažindina su Platono raštų vertimais į lietuvių kalbą; pokalbyje atidžiau pažvelgiame į jos verstus dialogus „Gorgiją” ir „Teaitetą”, susipažįstame su pagrindinėmis jų temomis ir aiškinamės, kodėl jos aktualios mūsų dienomis; aptariame mito reikšmę Platono dialoguose, ir kodėl Bažnyčios tėvai sėmėsi išminties iš šio Antikos mąstytojo.