Atrask Lietuvą

Bukantės dvarelis netoli Šateikių XIX a. priklausė grafui Pranciškui Pliateriui. Žemaitė ten ir gimė. Julijos tėvai buvo šio dvarelio prižiūrėtojai: tėvas – urėdas, motina – gaspadinė. Šiuo metu Žemaitės restauruotoje gimtojoje troboje įrengta memorialinė ekspozicija. Atstatytame dvarelio svirne veikia vieno iškiliausio žemaičių medžio drožėjo Stanislovo Riaubos darbų ekspozicija. Atstatytame tvar...

Kurtuvėnų regioninis parkas išsidėstęs Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje, Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Piliakalniai, alkakalniai ir milžinkapiai liudija, kad šiose vietose žmonės gyveno dar akmens amžiuje. Po Kurtuvėnų regioninį parką vežioja ir pasakoja direktorius Rimvydas Tamulaitis, kraštotvarkininkas Darius Ramančionis. Apsilankyti sodyboje kviečia akmenta...

Žemaitijos nacionaliniame parke esanti Žemaičių Kalvarija gausiai lankoma piligrimų. Miestelis įdomus ne tik Kryžiaus kelio kalnais, šventove, bet ir Vytauto Mačernio muziejumi, poeto atminimo vietomis. Platelių seniūnijoje, Dovainių kaime, gyvena medžio drožėjas Kazys Striaupa. Jo rankomis statytoje klėtelėje veikia autorinių darbų ekspozicija. Laidoje po Nacionalinį Žemaitijos parką vežioja ir p...

Norite pamatyti lietuviškąją tundrą – riedulynų ir kadagynų kraštovaizdį, ir persikelti 16 tūkstančių metų į praeitį, keliaukite į Salantų regioninį parką. Laidoje apie krašto ypatumus, darbus ir poilsį pasakoja Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus, rekreacininkas Andrius Kazlauskas, kultūrologas Julius Kanarskas, Mosėdžio V. Into akmenų muziejaus direktorius Evaldas Razgus, Skuodo...

Žemaitijos nacionaliniame parke galima susipažinti ne tik su gamta, senosiomis žemaičių tradicijomis, kultūros vertybėmis. Vis daugiau lankytojų traukia aplankyti unikalų Šaltojo karo muziejų Plokštinės kaime. Pažintį su Žemaitijos nacionaliniu parku reikėtų pradėti nuo Lankytojų centro. Gidė Aušra Brazdeikytė supažindins su lankytinomis vietomis. Pravartu užsukti į seną sodybą Beržoro kaime „Pas...

Muziejininkė Sabina Vinciūnienė primins Priekulės istoriją, pakvies pasisvečiuoti, pro šalį nepravažiuoti. Kėdainiškiai didžiuojasi žydišku paveldu mieste ir mėgina sugrąžinti prarastą istorinę atmintį. Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė, istorikai, gerai išsinagrinėję miesto istoriją, kviečia visus geriau pažinti Kėdainius. Li...

Daugiakultūrio centro vadovė istorikė Audronė Pečiulytė kviečia keliauti po lygumų kraštą, po Kėdainių apylinkes. Kėdainiuose centriniame parke stovi minaretas, nors mieste musulmonai niekada negyveno. M. Daukšos ąžuolas mena senus Lietuvos raštijos laikus. Vienoje seniausių XIV a. Apytalaukio gyvenviečių stovi nykstantis dvaras. Šeteniuose, lenkų rašytojo, poeto, literatūros mokslininko Nobelio l...

Mažojoje Lietuvoje, Pamario krašte, Rusnės saloje – gyvena šišioniškiai, kurių jau reta. Kas žuvį rūko, kas žoleles renka, kas nendrėmis stogus dengia. Laidoje dalyvauja Rusnės salos žolininkė Valentina Baužienė ir Mažosios Lietuvos tautinio paveldo sertifikuotas nendrių meistras Alfonsas Edmundas Demereckas.

Rusnė vilioja ne tik rūkyta žuvimi, bet ir gamta, etnokultūros paveldu bei pramogomis. Laidoje mintimis dalijasi Rusnės salos seniūnė Dalia Drobnienė, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, žuvies rūkyklos „Anitos žuvys“ šeimininko Jurijaus Belokopytovo sūnus Gunaras.

Žymaus Lietuvos filosofo, rašytojo, kultūros veikėjo muziejus įsikūręs 1705 m. statytoje buvusioje parapijinėje pradžios mokykloje Kintuose, kurioje jis mokytojavo. Šiandien Kintų Vydūno kultūros centre taip pat galima apžiūrėti kuršmarių vėtrungių kolekciją, vaikų dailės parodą, užsukti į metalo meno dirbtuves. Po Kintų Vydūno kultūros centro muziejumi ir ekspozicijomis supažindina direktorė Rita...

Dažnai Lietuvos turtą matome ir juo džiaugiamės žemės paviršiuje, bet rečiau žinome, kas slypi gelmėse. Akmenės r. unikalus tuo, kad čia žmogus gali rasti įvairiausių fosilijų, dinozaurų ir kitų gyvių liekanų, liudijančių prieš 200 milijonų metų gyvybę žemėje. Kas domisi žemės istorija, jos gelmėmis, nori patys atrasti, traukite į Ventos regioninį parką. Papilės apylinkių atodangas Lietuvoje jau s...

Šiandien iš garbingo alkakalnio Rambyno praeities teliko neaukšta kalvelė. O juk šia žeme vaikščiojo Ramigės pilėnai, Vydūnas, Martynas Jankus... Po Šiaurės Skalvą keliaujame su istoriku dr. Vyteniu Almonaičiu ir psichologe dr. Junona Almonaitiene. Taip pat laidoje kalba Rambyno regioninio parko direkcijos direktorė Diana Milašauskienė ir kultūrologė Giedrė Skipitienė.

„Deja, bet Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra mums dar neatrasta, verta keliautojų dėmesio“, – sako leidyklos „Keliautojų žinynas“ direktorius istorikas dr. Vytenis Almonaitis. Po Pagėgių kraštą, Šiaurės Skalvą, kartu keliauja psichologė dr. Junona Almonaitienė, leidinio „Keliautojų žinynas“ bendraautorė. Senoji skalvių žemė traukia natūralia gamta. Ji primena lietuvių raštijos ištakas. Čia pra...

Vienintelis Lietuvoje Užgavėnių kaukių muziejus veikia Platelių dvaro arklidėse. Jose eksponuojama apie 300 kaukių, žemaitiškai vadinamų „ličynų“, iš visos Žemaitijos. Poilsio ir atradimų į Žemaitijos nacionalinį parką žmonės traukia iš visos Lietuvos. Mažai urbanizuotas kraštas lankytojus vilioja ne tik gamta, paveldu, bet ir edukacijomis. Pavyzdžiui, Platelių dvaro sodyboje galima išmokti įvairi...

Plungės dvaro sodyba yra ne tik plungiškių, bet ir turistų pamėgta vieta. Ką ten galima pamatyti? Kaip turiningai praleisti dieną? Plungės dvaro sodyba yra didžiulis kompleksas. Tai – Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio rūmai-Žemaičių dailės muziejus. Mišraus tipo parkas, įsikūręs žemaitiško miško, alko, vietoje. Laikrodinė-oranžerija, biblioteka. Plungės išmanusis parkas. Gausu kultūrinių bei mok...

Iš Vilniaus, Švenčionių ar Utenos atvykus į Dubingius, pasieksime sankryžą, kurioje stovi šimtametis pastatas – senoji smuklė. Joje įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras. Dubingiuose nuo XV a. būta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdos, administracinio ir ūkinio centro. Čia pilį pasistatė Vytautas Didysis. Dubingius valdė Lietuvos didikų Radvilų giminė. Asvejos ežeras, pelkės, pažint...

„Deja, šiandien į žvaigždes, kaip ir į daugelį kitų dalykų, žvelgiame pro materializmo akinius, tad tiek danguje, tiek žemėje matome daug bedvasių kūnų. Jeigu niekas nesistengia įkvėpti jiems dvasios, tai ar galime tikėtis iš jų kokių nors atsakymų, postūmių, skatinančių dvasines įžvalgas?“, – knygoje „Skaitant dangaus ženklus“ rašo etnokosmologas, muziejininkas Jonas Vaiškūnas. Beieškant lietuviš...

VU Botanikos sodas įdomus kaip paveldo objektas su IV–V a. kapinynu, XIX a. statytais dvaro pastatais, parku ir tvenkiniais. Didžiausiame Lietuvoje VU Botanikos sode įspūdingiausios rododendrų, alyvų, bijūnų, jurginų ir svogūninių gėlių kolekcijos traukia lankytojus iš visos Lietuvos. Neseniai senojo dvaro erdvėse lankytojams pristatytas modernus, ergonomiškas, unikalus žaliojo dizaino statinys. L...

Norite susitikti su geraširdžiais žmonėmis, iškilios jotvingių genties palikuoniais, išgirsti dzūkišką tarmę, keliauti ledyno suformuotomis kalvomis – traukite į vaizdingąją Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingos lygumos Veisiejų regioninį parką. Veisiejų regioninio parko lankytojų centras yra ne tik kultūros traukos objektas. Iš čia keliai veda į gamtos pažinimą. Laidoje pasakoja Veisiejų regionin...

Ventės rago ornitologinė stoties vadovas Vytautas Jusys sako, kad paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir neišaiškintų gyvosios gamtos reiškinių. Užsukime į Ventės rago ornitologinę stotį pasikalbėti su paukščių žieduotojais Vytautu Jusiu ir Vytautu Eigirdu, aplankykime Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos ekspoziciją, sužieduokime paukščius.

Dirbti tai, kas naudingiausia savo tautai – toks apsisprendimas buvo dažnas tarp XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos inteligentijos. Tokia buvo Marijos ir Jurgio Šlapelių šeima. Lankysimės Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. Su mumis bendraus direktorė Jolanta Paškevičienė ir Rinkinių kaupimo skyriaus vedėjas Kristijonas Siparis.

Markučių vietovė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIX amžiaus, kai ji priklausė didiesiems Lietuvos kunigaikščiams. Šiandien užsukus į Markučių dvaro sodybą, galima aplankyti Literatūrinį Aleksandro Puškino muziejų, apžiūrėti didžiojo poeto sūnaus Grigorijaus ir jo žmonos Varvaros ekspoziciją. Pasakoja Literatūrinio Aleksandro Puškino muziejaus direktorė Nadežda Petrauskienė, ekskursijų vadovė...

Ryšį su Vilniumi galima atrasti įvairiai: per istoriją, pastatus, skulptūras ar medžius... Jaunasis geologas Simonas Saarmann kviečia Vilnių pažinti per akmenį.

Vienus miestelius garsina istorinis, kultūrinis paveldas, kitus – kulinarinis. Žarėnuose galima aptikti gardumynų karalystę. Tautinio paveldo sertifikatus turinčių giros, kepinių, sūrių ar saldainių receptų Sandra Riepšienė neslepia. Jos vedamos edukacinės pamokėlės yra visiems atviros. Kai važiuosite pro Telšius, stabtelėkite ir aplankykite meno galerijas. Jų yra dvi. Stabtelėti vertėtų ir prie m...

Pirmieji totoriai naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno XIII–XIV a. Jie nuo seno pasižymėjo narsa ir patikimumu. Dar ir šiandien Lietuvos senbuviai savo maldose mini Vytauto vardą. Neveltui Raižių kaime, tituluojamame Lietuvos totorių sostine, stovi paminklas Vytautui Didžiajam. Raižių kaime gyvenantys totoriai puoselėja tradicijas ir kulinarinį paveldą. Apie mečetę ir Saulės laikrodį papasakos R...