Atrask Lietuvą

Skulptorius Viktoras Žentelis sako, kad meilė tėvynei, savo gimtinei išreiškiama labai paprastai. Beriant grūdą nuostabiose Lietuvos lygumose ar kalvose. Minant savo brydę kultūros lankose. Nepamirštant savo krašto tradicijų. Jas puoselėjant ir kuriant naujas ateinančioms kartoms. Veprių kraštas stebina kraštovaizdžiu, siekiančiu paleolito laikus. Prieš milijonus metų nukritęs meteoritas išmušė kr...

„Vilniečiai ir miesto svečiai priprato prie sostinės vaizdo. Retas susimąsto, kad Vilnių skirtingai matė įvairių laikotarpių žmonės. Vienoks jis buvo, kai į miestą iš savo rezidencijos žvelgė didysis kunigaikštis Gediminas. Kitoks – kai į pasimatymą su Barbora ėjo Žygimantas Augustas. Arba, kai į Sereikiškių parką pasivaikščioti išeidavo signataras Stanislovas Narutavičius, ar iš posėdžio „Štralio...

„Ne duonos šaukia vargšai žmonės, bet žmoniškumo.“ (Vydūnas) Pasitinkant didžiojo Lietuvos humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Vydūno 150-ąsias metines, Kintų Vydūno kultūros centre atidarytas „Vydūno vidinio tilsmo kambarys“. Apie Vydūno muziejuje įrengtas ekspozicijas pasakoja Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė. Apie Bitėnų kapinaitėse kuriam...

Užulėnio kaime, Ukmergės rajone, stovi pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento A. Smetonos dvaras, kurio istorija prasideda 1934 m. Jis jį vadino Užugirio kiemu. Dvaras prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta. Pradėjęs kurti pavyzdinį ūkį, A. Smetona planavo jį testamentu užrašyti valstybei, kad ateityje jame būtų įrengta žemesnioji žemės ūkio mokykla. Užugirio mokykla-muziejus. Užulėnio ka...

Pastaruoju metu žmonės iš visos Lietuvos važiuoja į Vilnių, norėdami savo akimis pamatyti Signatarų namuose eksponuojamą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, rastą VDU prof. Liudo Mažylio Vokietijos archyve. Kokias dar ekspozicijas galima pamatyti Signatarų namuose? Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, vyr. muziejininkė istorikė...

Dar prieškario Lietuvoje Alytaus sodas buvo laikomas miesto simboliu. Valstybės saugomas fontanas mena romantiškus laikus, žymius žmones, praradimus. Šiandien alytiškiai rūpinasi miesto sodo atgimimu. Ką mena miesto sodas? Kodėl Alytaus sodui neprigijo Kipro Petrausko vardas? Ką ant suolelio sėdėdamas veikdavo rašytojas Antano Jonynas? Apie Alytaus sodo ir parko istoriją geriausiai papasakoti gali...

Buvusiuose KGB rūmuose yra įsikūręs Genocido aukų muziejus. Šiandien jį gausiai lanko ne tik Lietuvos žmonės, bet ir atvykusieji iš toliausių užsienio šalių. Ką ten galima pamatyti? Kokias istorijos pamokas išmokti? Po buvusį KGB vidaus kalėjimą, įrengtą pastato rūsyje, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą vedžioja ir pasakoja Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis. Su ekspozicij...

Jei norime daugiau sužinoti apie Alytaus miesto istoriją, apsilankykime Alytaus kraštotyros muziejuje. Jei norime pasigrožėti gamta, tinkamiausia vieta pasivaikščioti yra palei Nemuną prie Baltosios rožės dviratininkų ir pėsčiųjų tilto. Apie Alytų ir jo apylinkes pasakos Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, archeologijos ekspozicijos Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiuly...

Prienų krašto muziejus turi kelis filialus. Vienas iš jų – Šilavoto davatkynas. Daugiau kaip šimtmetį nuošalioje vietoje netoli Šilavoto kaimo bažnyčios veikė neformalus moterų vienuolynas. Ten gyveno pamaldžios moterys, davatkėlės, kurios buvo atsidavusios žmonėms ir maldai. Jos rūpinosi kaimo žmonių dvasiniu ugdymu, mokė rašto, amatų, suteikdavo prieglobstį likimo nuskriaustiesiems. Davatkėlės s...

„Vaikystėje visas vasaros dienas praleidau tikrame lietuviškame, aukštos kultūros, moralės ir tikėjimo kaime. Čia mačiau tikruosius kaimo inteligentus“, – mintimis dalijasi Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas. Šventinį laikotarpį praleiskime su kun. dr. Nerijumi Vyšniausku, kuris papasakos apie Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijų bažnyčias.

„Prieš Kalėdas taip norisi daryti gerus darbus“, – nuoširdžiai mintimis dalijasi miškininkas Raimundas Ereminas. Vilniuje Sapiegų rūmų parke eglių šakas už palinkėjimą ir gerą žodį dalijo neseniai į Vilnių persikėlęs gyventi žemaitis iš Palangos R. Ereminas. Ilgai netrukęs ėmėsi veiklos mieste. Šiandien jis organizuoja žygius po miškingas Vilniaus apylinkes, bendrauja su vaikais ir visiems siūlo p...

„Panemunės dzūkai tvirtai tiki, kad ant Punios piliakalnio stovėjusi Margerio pilis, vadinta Pilėnais. Tiki, kad pilėnai susidegino, nenorėdami pasiduoti kryžiuočiams. Ir lai niekas nedrįsta dzūkų tikėjimo laužyti“, – juokauja Punios seniūnijos seniūnas Gintautas Laukaitis. Apie Punios miestelio gyventojų norą nenuleisti kartelės ir toliau išlikti Mažąja Lietuvos kultūros sostine mintimis dalijasi...

„Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla yra miegančioji gražuolė, kuri laukia savo valandos“, – juokauja Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ tarybos ir Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos valdybos narys dr. Kazimieras Sventickas. Kodėl verta aplankyti nepelnytai pamirštą unikalų prieškario edukacinio paveldo objektą – Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklą, pasakoja buvusi mokyklos direktorė...

Medingėnai – miškų apsuptas, į mažą miestelį panašus bažnytkaimis. Pačiame centre, prieš bažnyčią, baltuoja paminklas Vytautui Didžiajam. Perstatytoje bažnyčioje buvo krikštyta rašytoja Šatrijos Ragana – Marija Pečkauskaitė. Medingėnų apylinkėse yra buvusi Medingėnų (Šiukštų) dvaro sodyba. Šiandien ją mena seni medžiai, nykstančių alėjų likučiai, pastatų pamatai. Buvusio rūmų pastato vietoje likę...

Telefono ryšys, elektra – naujovės, kurios Rietavo Oginskių dvare atvėrė ryškų technologinės pažangos puslapį Lietuvoje. Ir ne tik... Tai buvo kultūros židinys, sklidinas humanizmo, novatoriškų švietėjiškų idėjų. Laidoje mintimis dalijasi Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas. Su Rietavo bažnyčia ir partizanų kovas menančiu palikimu supažindins keliautojo žinyn...

Rietavo miestas plačiai garsėjo kunigaikščių Oginskių nuveiktais darbais, Rietavo miškai – partizanais. Ceklio žemės laikus menančių paminklų Rietavo apylinkėse išlikę nedaug. Bet užkopti ant senųjų krašto gyventojų kuršių supilto piliakalnio, pabūti šventvietėje – galima. Prisiminti Rietavo miesto istoriją, aplankyti Rietavo dvaro sodybą padės keliautojo žinyno po Rietavo apylinkes „Pietų ceklis“...

Ekstremalių pojūčių mėgėjai mielai plaukia baidarėmis srauniomis Akmenos ir Jūros upėmis. Kiti gamtos mylėtojai vaizdingu kraštovaizdžiu žavisi važiuodami dviračių ar automobilių maršrutais. Laidoje apie Pagramančio regioninio parko lankytinas vietas pasakoja dirketorius Sigitas Mėlinavičius, administratorė Rita Krompalcienė ir ekologas Tomas Kalašinskas. Su lankytojais bendrauja medžio drožėjas N...

Akmenos ir Jūros upių slėniai, terasos, rėvos, atodangos, piliakalniai, kabantys tiltai, tai – Pagramančio regioninio parko įstabiausios vietos. Apie savo krašto vertybes pasakoja Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Pagramančio regioninio parko l. e. p. direktorius Sigitas Mėlinavičius, administratorė Rita Krompalcienė, vyr. ekologas Tomas Kalašinskas ir pasakotoja, žolių žinovė Birutė Normantienė.

Ilgai tarp vilkų gyvenęs eigulys Petras Dabrišius juokauja: „Kalnuose išgyventi lengviau, nes aplink žvėrys, kurie tavęs bijo. Lietuvoje gyveni kaip zuikis. Tu visų bijai. Žinote, kaip tam zuikiui lapai krenta ant uodegos...“ Ubiškės girininkijoje, prie Laukstėnų kaimo, 20 m. gyvuoja „Žvėrinčius“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas – eigulys P. Dabrišius. Legendomis ir mitais apipintas medinčius žinomas...

Kodėl Nemuno deltoje ar Kuršių nerijoje verta apsilankyti rudenį? Gal dėl paukščių, žiemoti besiruošiančios gamtos, tylos ir ramybės... Ventės rage dar galima suspėti į paukščių palydas, sužieduoti paukščius, susipažinti su skrajūnų gyvenimo ypatumais. Lankytojus mielai pasitinka Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys su komanda. Juodkrantėje galima pamatyti kormoranų koloniją, k...

Architektė dr. Rasa Bertašiūtė, menotyrininkė Ina Dringelytė ir kepyklėlės siela Dalia Liutkienė nusprendė Rumšiškes parodyti kitaip. Pasirodo, Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje ir pirmadieniais verda gyvenimas, šurmuliuoja žmonės, sklinda muzika ir dainos.

Lietuvoje turizmas plėtojamas įvairiai. Galimos ekskursijos pas ūkininkus, amatininkus, kulinarinio paveldo puoselėtojus. Pas tautodailininkus – taip pat. Medžio drožėjas, tapytojas, fotografas, senienų rinkėjas Vytautas Jaugėla gyvena Gintališkės kaime Žemaitijos nacionaliniame parke ir mielai priima svečius, nes turi ką parodyti, papasakoti. Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kupre...

Kurtuvėnų regioniniame parke yra Gyvojo žirgo muziejus, kuris atveria duris ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, žmonėms su negalia, vyksta ištvermės jojimo varžybos. Apie muziejų pasakoja ir jį aprodo Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, rekreacininkė, muziejaus vadovė Veronika Drazdauskienė ir Lietuvos daugkartinio jojimo čempionas, žirgų treneris Vytautas Martinavičius....

Stumbrininkas-jėgeris Eugenijus Družas kviečia apsilankyti atnaujintame Pašilių stumbryne. Nuo dengtos pakylos-apžvalgos aikštelės galima gerėtis stumbrais, atsikvėpti naujose pavėsinėse šalia stumbrų aptvaro ir stebėti kaimenės gyvenimą. Čia pat giliau į mišką kviečia pažintinis takas. Apsilankysime ir Plungės r., Babrungėnų k., pas tapytoją ir medžio drožėją Leonardą Černiauską. Ant Babrungėnų u...

Paberžė – nedidelis kaimelis, išsiskiriantis gamtos grožiu, kultūros vertybėmis, šventa istorine atmintimi. Paberžėje gyveno ir dirbo kunigas Antanas Mackevičius – vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. Prie sukilimo buvo prisidėję ir dvaro bajorai, Paberžės bažnyčios fundatoriai Šilingai. Dabar Šilingų dvare įkurtas vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Nemažai lankytojų iš viso pasaulio lan...