Amato meistras

Viduramžiais, beje, tai mes dabar juos taip vadìname, seniau žmonės vadindavo „Modernitat“ – suprask, moderniais laikais, pakeitusiais senovės Romos imperijos laikus, taigi anuomet galiojo paprotys, kad į miestą pabėgęs baudžiauninkas tapdavo laisvas, jei mieste išgyvenęs metus ir vieną dieną. 1907 metais Vìlniuje veikė 261 fabrikas. Juose 4 200 darbininkų pagamindavo prekių už 6,5 milijono tuom...

Homeras ją vadino Dieviška. Plinijus vyresnysis teigė, kad ji, „dieviškoji substancija“ kaip ir Saulė – žmogui būtina. Senovės Kinijoje už druską brangesnis buvo tik auksas. Romoje kariai gaudavovo „soliariumą“ – piniginę pašalpą druska. 312 m. Romos Imperatorius Konstantinas įvedė pinigą – Soldi, o žmones, kuriems mokėjo tokiais pinigais, vadino „soldatais“. „Žmogus gali apsieiti be aukso, be dru...

Ar žinote, kad daugiau kaip prieš šimtą metų, dar 1918 m. pagaminti pirmieji elektromobiliai buvo skirti moterims? Jie jau tuomet galėjo nuvažiuoti 200 kilometrų, o vidaus degimo varomi automobiliai, tiesiog dar neturėjo „starterio“ – užvesti juos reikėjo ilga rankena, – pasakoja senovinių automobilių kolekcionierius, muziejininkas, restauratorius Augustinas Jankevičius. Senovinių automobilių muzi...

Jau pusę amžiaus tautodailininkas Mindaugas Rutkauskas minko, lipdo, žiedžia, degina ir glazūruoja molį. „Jei nėra įkvėpimo ir geros nuotaikos, dirbk nedirbęs – viskas krenta iš rankų“, – sako keramikas, molį pamilęs dar vaikystėje. Tradicinę lietuvišką keramiką puoselėjantis meistras pasakoja apie amato kasdienybę, besikeičiančius žmonių skonius, kūrybos džiaugsmus ir iššūkius. Kodėl liaudies ker...

Jau 15 metų krosnių meistras Igoris Lazarevas kuria, restauruoja ir tyrinėja krosnis bei židinius. Jo rankomis atgimsta ne tik šildymo įrenginiai, bet ir istorijos – kokliuose randami Pirmojo pasaulinio karo laikų ženklai, o kiekviename Lietuvos krašte krosnys pasakoja savitą pasakojimą. Kodėl žmonės vis dar svajoja apie krosnį „kaip pas močiutę“, kuo krosnininko amatas susijęs su kalviu, keramiku...

Jau 50 metų liaudies menininkas Antanas Česnulis kuria iš ąžuolo, akmens ir metalo, o jo puoselėjamas skulptūrų parkas gyvuoja jau 30 metų. Menininkas įsitikinęs, kad svarbiausia žmogui atrasti veiklą, kuri teiktų džiaugsmą ir prasmę. Apie kūrybą, nesibaigiančius sumanymus, amatą ir gyvenimą, kuriame vis dar netrūksta naujų idėjų, kalbamės su Antanu Česnuliu. Ved. Vilius Rekevičius

„Barzda filosofu nepadaro“, – sakė senovės graikai. „Geriau vieną kartą pagimdyti, negu visą gyvenimą skustis“, – juokavo anglai. Kaip rašė Jeronimas Prahiškis, Lietuvoje barzdas skusti pradėjo Vytautas Didysis. Nepaklusniuosius, neva, baudė mirtimi – atiduodavo meškoms suėsti. O „lietuviui kartais lengviau netekti galvos, nei barzdos“. „Barzdaskutys, ypatingai mažesniuose miesteliuose, šiandien l...

Šiandien rinkdami makulatūrą, nesusimąstome – iš kur atkeliavo šis žodis? Mažai buvo šio amato atstovų viduramžiais, nedaug jų yra ir šiandien. Daug dalykų – nuo chemijos iki lotynų kalbos turi išmanyti knygrišys. Kokias knygas slėpdavo maldaknygėse, Stalino raštuose? Kaip pasigaminti elnio odos, smegenų rauge mirkytą zomšinį knygos viršelį? „Ne visa – kas gražu, yra gražu“, – knygrišio amato pasl...

120 milijonų metų gyvuojančios bitės nyksta. Yra skambinančių varpais, kad iki 2035 metų bitės gali išnykti visai. Kai bitės žus, žmonėms bus likę gyventi 4 – 5 metai. Be bičių neturėtume ne tik midaus, medaus, bet ir vaisių, daržovių, uogų, riešutų, išnyktų ir grikiai, ir bulvės, ir vynuogės. Nebūtų nei vyno, nei cepelinų. „Receptas paprastas – ką gamta duoda, tą ir turim, – sako bitininkas Algis...

„Moterys nė kiek nesilpnesnės ir netgi stropesnės negu vyrai, ale jeigu anos smaugia, tai smaugia su meile ir pamažu, o vyrai tik čekšt, plekšt ir nėra. Tačiau audžiant vilną, tas staigus primušimas labai daug kų duoda“, – sako tautinių juostų pynimo ekspertas Algirdas Braidokas. Žmona Rasa jam pritaria. Jeigu mokykloje, ketvirtoje klasėje vaikai bent metus pasimokytų juostas austi, abitūros matem...

2001 m. lietuvių kryždirbystė įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Medžio drožėjai – ir amatininkai kūrėjai, ir vietos istorijų pasakotojai. Drožiniai – stogastulpiai, kryžiai, skrynios ar verpimo rateliai – vaizdavo mitologines būtybes, dangaus ženklus ar šeimos istorijas. Drožiniai buvo tarsi užkoduota kalba, perduodanti žinią iš kartos į kartą. Europos viduramžių bažnyčiose drožėjai...

„Gerą skilandį prikimšti – tai ne kopūstų lauką užauginti. Yra rimtesnių klausimų ir reikalų“, – sako Audronė ir Kazys Žiliai, jau 30 metų gaminantys ekologiškus skilandžius. Jų gaminys vienintelis toks Baltijos šalyse turintis europinį geografinės nuorodos sertifikatą. „Visos dešros turi savo istorijas ar bent jau legendas, tik mūsų skilandis – ne. Jau pats metas būtų ją sukurti ar bent jau pasva...

Seniausi rasti žinomi moliniai puodai datuojami apie 18 000–20 000 m. pr. Kr. Tai rodo, kad keramika atsirado anksčiau nei žemdirbystė – tai radikaliai pakeitė archeologinį požiūrį į civilizacijos raidą. Puodžiūnų, Kaniūkų, Rinkūnų šeimų dinastijos šimtmečiais puoselėjo puodų žiedimo tradicijas, tai daryti net ir pavardė įpareigojo. Senajame Daugėliškyje, Ignalinos rajone įsikūrusios keramikos stu...

Duona – pasaulio simbolis. Biblijoje ji minima daugiau nei 500 kartų. Duoną kepė jau prieš 14 000 metų. Seniausi duonos kepimo pėdsakai rasti dabartinės Jordanijos teritorijoje. Apie 3500 m. pr. Kr. egiptiečiai pradėjo naudoti natūralų rauginimą. Jie pirmieji rašytiniuose šaltiniuose mini duonos rūšis, jau tada fasuodavo ir ženklindavo kepalus. Kaip duonelę kepti, gerbti ir mylėti pasakoja Radvili...

„Fotografija – savo rūšies sportas. Foto mėgėjų greit bus ne mažiau, kaip ir kitų sportininkų“, – 1937 m. rašė laikraštis „Žemaičių prietelius“. Juos vadina „akimirkos vagimis“, „šviesos dailininkais“ ar metraštininkais. Fotografai Saulius Saladūnas ir Algimantas Pakarklis šiam amatui paskyrė visą savo gyvenimą. Ar žinote kur galima rasti tikrą fotoateljė? Kodėl senovinėse nuotraukose žmonės nesiš...

Lininiais drabužiais žmonės rengėsi dar prieš 30 tūkstančių metų. Jau tada buvo pastebėta, jog linas ir vėsina, ir gydo, ir saugo, ir maitina. Bronislavo Liubomiro Vošterio pavardę žino visi linų augintojai. Jau devintą dešimtį baigiantis skaičiuoti ūkininkas tvarko žemės ūkio techniką, rašo knygas, veda edukacijas, moko jaunąją kartą, prekiauja, ūkininkauja ir, atrodo, net nesiruošia poilsiauti....

Kodėl viduramžiais žmonės bijojo praustis? Kiek kartų savo gyvenime prausėsi Liudvikas XIV? Kokios buvo viešosios pirtys senovės Lietuvoje? Kada verta rinktis drebulės, o kada – klevo ar ąžuolo vantą? Pirtininkystės amato meistrė Nijolė Nagurnaitė pamokys, kaip teisingai surišti ir prižiūrėti vantą, kad ji tarnautų bent kelerius metus. Ved. Vilius Rekevičius

Jau šešiolika metų sutuoktiniai Jurgita ir Marius Šimkai laipioja namų stogais, jie valo kaminus ir dalija aplinkiniams laimę. Jie tikrai nesupyks, jei sutikę paprašysite paliesti jų laimingą kaminkrėčio sagą. Kodėl kaminkrėčio uniformoje 13 sagų? Kodėl jie naujakurių, vestuvininkų ir automobilininkų laimės talismanai? Ved. Vilius Rekevičius.

Jau 40 metų Lietuvoje šis amatas kiek primirštas, o juk tai – viena geriausių profesijų. Upeivis plaukioja gražiausiomis vietomis, turi ilgiausias atostogas ir visuomet gali pasiekti krantą. Laivų Lietuvoje daugėja, tiesa, kapitonų kartais tenka ieškoti kaip dinozaurų, gerąja prasme, pastebi laivo „Algirdas“ vadovas Mindaugas Juodelis. Ved. Vilius Rekevičius

Šio cecho atstovai senovėje vieninteliai iš amatininkų turėjo teisę nešioti kalaviją. Apie tikro, vandens ženklais žymėto popieriaus gamybos istoriją pasakoja Prienų krašto muziejaus edukologė ir popierininkė Emilija Petrauskaitė. „Amatininke ar net pameistre savęs vadinti dar negalėčiau“, – sako ji. Kiek metų seniau reikėjo darbuotis skudurų plėšytoju, gizeliu, pameistrio padėjėju, pameistriu, ko...

„Kas nepažįsta Dievo, laiko jį velniu“, – sako labai netradicinio Lietuvoje amato meistras Danas Zymonas. Jis profesionaliai drožinėja, inkrustuoja, graviruoja gyvūnų kaukoles. Ir tai – ne hobis, mat gana populiarūs kokybiški gaminiai seniai virto pragyvenimo šaltiniu. Pasak menininko, tokie kūriniai – tai istorijos, apsaugos, pagaliau, reinkarnacijos ir virsmo kažkuo nauju, simbolis. Ved. Vilius...

Senovės Lietuvoje juos šaukdavo „Aimata“ ar „Kiketa“. Ir Vytautas, ir Jogaila, ir Žygimantas Augustas rūmuose turėjo tokių žmonių baltais veidais, ir tik gerokai vėliau juos imta vadinti juokdariais. Kai nusibosdavo, karaliai mimais keisdavosi. Nelengva nemokant kalbos linksminti kitą bosą – galbūt taip ir vystėsi pantomimos amatas? O kaip sekasi aktoriams šiandien? Daugelis juos tikrai matėte, ti...

Jei pjaustydami svogūną liejate ašaras – kaltas ne svogūnas, o jūsų atšipęs peilis, sako peilių gamintojas Paulius Jančiukas. Jis nepabijojo savo vaikystės svajonę paversti amatu, dėl kurio net teko atsisakyti gana patogaus programuotojo darbo. Galąsti peilius galime ir į akmenį, ir netgi į automobilio stiklo kraštą, bet geriau turėti tikrą peilį. Vienur peilio dovanoti nevalia, kitur tai – pagarb...

„Keturias valandas kepame ir per penkias minutes suvalgome“, – šypsosi sertifikuota pyragų karaliaus – šakočio – kepėja Onutė Raudeliūnienė Pasaulyje suskaičiuojama per 60 skirtingų šakočio receptų, kepamas jis dar nuo 1426 metų. „Lietuviai kasmet suvalgo per 300 tūkstančių tonų šakočio. Jeigu pakrautume juos į krovininius autotreilerius, išeitų 75 tūkstančių autovežių traukinys“, – skaičiuoja did...

Žmogus gali atskirti 10 000 skirtingų kvapų. Tai galinčius žmones tiesiog nosimis ir vadina. Tiesa, norint tapti geru žolininku, vien geros nosies neužtenka, dar reikia žinių, intuicijos ir kruopštumo. Jau šešiolika metų žolininkė Reda Vaikšnorienė džiaugiasi galimybe pažinti gamtą ir perduoda savo žinias žmonėms. Kur yra pasaulio parfumerijos sostinė, iš kur kilo odekolonas? Kuo gelbsti levandos,...