Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923–1924 m. yra bene sėkmingiausias lietuvių geopolitinis žygis Pirmosios Respublikos metais. Tačiau kad jis įvyktų, lietuviai turėjo parodyti politinę valią ir išmintį, žalčio vertą diplomatinį lankstumą, išleisti nemažai pinigų propagandai ir, užsitikrinę Maskvos–Berlyno geopolitinės ašies užnugarį, ryžtis netgi tam tikram kariniam avantiūrizmui prieš didžiąs...

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas”. Antruoju pokalbiu pristatome Šv. Jeronimo premijos laureatę, anglų ir amerikiečių klasikos vertėją Ireną Balčiūnienę.   Šiame įraše kolegė atsiskleidžia kiek kitu amplua, būtent kaip savo tėvo Ksavero Andrašiūno knygos „Gyvybės gambitas“ sudarytoja ir...

K. Barčo sudarytas rinkinys vokiškas – visi jame esantys dainų tekstai išversti į vokiečių kalbą ir tik pirmas posmas po natomis parašytas lietuvių kalba. Abiejuose Dainų balsų tomuose, kartu su variantais, užregistruotos 453 melodijos. Medžiaga rinkiniui buvo rinkta 1820–1882 metais. Savo parengtu lietuvių liaudies dainų rinkiniu K. Barčas ne tik populiarino lietuvių folklorą vokiečiakalbėje apli...

Dr. (HP) Onos Aleknavičienės paskaita „Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys“ tęsiame paskaitų ciklą Bibliopolio žvaigždynas.   Šioje paskaitoje daugiau sužinosite apie Mažosios Lietuvos dvikalbio žodyno –  vokiečių – lietuvių ir lietuvių – vokiečių kalbų – rengėjo Jokūbo Brodovskio gyvenimą, veiklą ir jo paliktus rankraščius, kurių, deja, dalis neišliko.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, pradeda pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Kiekvienu įrašu konkrečią knygą (arba autorių) pristatys vertėjas, kuris dažniausiai lieka už kadro, bet kaip tik jis labiausiai pajėgus atskleisti verčiamų kūrinių istorinius ir kultūrinius kontekstus, menines priemones, galimus ryšius ar paraleles su L...

2022 m. spalio 12 d. 17 val. minint Juozo Keliuočio, žurnalistikos teoretiko ir praktiko, 120-ąją sukaktį, įvyko prof. Andriaus Vaišnio paskaita „Modernioji kritika „Naujojoje Romuvoje“: požiūrių, principų ir kartų konfliktas“.   Juozas Keliuotis – vienas ryškiausių tarpukario žurnalistų, literatas, vertėjas, 1931–1940 metų žurnalo „Naujoji Romuva“ redaktorius. Jo nuomone, didžiausias stabdis...

Doc. dr. Žavintos Sidabraitės paskaita „Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“.   lietuvių literatūros ir raštijos paminklų autorius, rengėjas, vertėjas Kristijonas Gotlybas Milkus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) buvo kitataučių atvykėlių į Prūsijos Lietuvą palikuonis. Lektorė pabandys  aiškintis, kaip...

Kiekviena gyvūnų rūšis turi savą istoriją, charakterio ypatybes, kaip ir valstybės bei tautos, kurios tuos gyvūnus augina. Ir kuo gyvūnas arčiau žmogaus, tuo jų gyvenimo sąsaja stipresnė. Visos istorinės, kultūrinės, politinės ir net charakterio kaitos sutrikimai galioja ir gyvūnams. Šuo nuo seno buvo labai reikalingas žmonėms, nes padėjo medžioti, kariauti, saugojo turtą, o šiais laikais atlieka...

Kaip ir kiekvienas didesnis miestas, Vilnius turėjo viešai nerodomą, slepiamą gyvenimo pusę. Joje kasdieninius iššūkius stengėsi įveikti visuomenės paribyje atsidūrę vilniečiai – bedarbiai, prostitutės, elgetos, nakvynės namų gyventojai. Paskaitoje aptartos tokių žmonių gausėjimą lėmusios priežastys, jų gyvenimo sąlygos, aiškinama, kokios pagalbos jie galėjo tikėtis, atskleidžiamas migracijos vaid...

2022 m. spalio 19 d. Vrublevskių bibliotekoje įvyko doktorantės Ugnės Jonaitytės vieša paskaita „Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje“, kuri parengta remiantis duomenimis iš parapijų metrikų knygų.  Nesantuokinio gimstamumo problema buvo aktualizuota dar XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje. Šiuo laikotarpiu mokslininkai, analizuodami praeities visuomenių demografinius procesus,...

2022 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko knygos „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime“ sutiktuvės. Dalyvavo knygos sudarytoja dr. Rūta Čapaitė, straipsnių autorės Gitana Zujienė, dr. Agnė Railaitė-Bardė. Renginį vedė dr. Sigitas Narbutas. Falsifikatų arba klastočių buvo visais laikais. Klastočių iniciatoriai ir jų siekiai, kaip ir k...

Naujausios karo istoriko prof. Valdo Rakučio knygos „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ sutiktuvės. Karo  istorikas Valdas Rakutis kviečia į intriguojantį istorinį žygį – pažinti XVIII amžių Lietuvoje taip, kaip lig šiol niekas nemėgino: naujai pažvelgti į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus mitus bei pakalbėti apie šio amžiaus aukštumas ir žemu...

Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininko Liudo Jovaišos paskaita.  Lektorius apžvelgia seniausios Lietuvoje akademinės organizacijos raidos laikotarpius, gilinasi į lig šiol kilusias kontroversijas dėl LKMA tapatybės ir veiklos ir svarto, ar Akademijos pavadinimas adekvačiai atliepia jos tapatybę.

Tadas Daugirdas priklauso tam lietuvių Tautinio atgimimo veikėjų sparnui, kuris turėjo didelę įtaką tautinės savimonės formavimuisi ir valstybingumo simbolių kūrimui, tačiau ilgainiui pasiliko istorinės atminties periferijoje. Daugirdas yra bene ryškiausias šio užmiršto „kultūrinio sparno“ veikėjas. Jo asmenybė gerai atspindi lietuviškos tapatybės ir virsmus, ženklinančius XIX ir XX a. sandūroje k...

2022 m. rugsėjo 14 d. sukanka 130 metų, kai Tuminiškėse (Daugpilio apskr. Latvija) gimė Steponas Kolupaila (1862–1964) S. Kolupailos akademiniai pasiekimai buvo įvertinti ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir JAV. S. Kolupailai teko gyventi sudėtingų istorinių pervartų laikotarpiu, bet jis niekada neužmiršo Lietuvos, kiek galėdamas dirbo jos labui. S. Kolupaila garsėjo kaip žmogus, sugebėjęs derint...

Prieš 130 metų, 1892 metų rugpjūčio 23 dieną Latvijoje, Mintaujoje (dabar – Jelgava) gimė Konstantinas Jablonskis – teisininkas, istorikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Jo asmeninė biblioteka šiandien saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Šios gražios sukakties proga Bibliotekoje 2022 m. liepos 11 – rugsėjo 19 d. veikia paroda „Konstantinas Jablonskis – bibliof...

Istorikės dr. Jolitos Sarcevičienės paskaita „Viešas slaptas Merkinės seniūno A. K. Sapiegos dienoraštis“. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomas Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1733 m. rašytas dienoraštis – išskirtinės apimties ir vertės šaltinis. Daugiau kaip 750 puslapių apimties rankraštyje regime itin smulkiai aprašytą Sapiegų giminės atstovo kasdienybę: susitikimus su...

2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus Graikų apeigų katalikų bažnyčioje vykusiame  renginyje, skirtame Ukrainos istorijai ir kultūrai, viešą paskaitą „Ukrainos Dovydo ir Rusijos Galijoto kova: kada laukti atomazgos?“ skaitė istorikas dr. Darius Baronas. Renginio metu rinktos aukos dešimčių karo pabėgėlių iš Ukrainos, priglobtų Vilniaus bazilijonų vienuolyne, maitinimui.

1881–1944 m. Tilžėje (dabar Sovetskas, Kaliningrado sritis) veikusi O. von Mauderodės spaustuvė paliko reikšmingą pėdsaką lietuviškos knygos istorijoje. Joje pasirodė beveik visi reikšmingiausi Mažosios Lietuvos lietuviški spaudiniai, taip pat apie 800 Didžiajai Lietuvai skirtų leidinių. Spaudos draudimo laikotarpiu O. von Mauderodės įmonė buvo viena pagrindinių, spausdinusių knygas lietuvių kalba...

Lietuvos žemėje karaimai kaip savita bendruomenė žinoma nuo XIV a. pabaigos. Šių laikų karaimai yra visiškai integravęsi į modernios Lietuvos visuomenę, tačiau karaimų bendruomenė čia yra labai negausi – vos apie 200 žmonių. Svarbu pabrėžti, kad nepaisant mažo žmonių skaičiaus, kultūriniai karaimų savitumai, papročiai, žodinis ir materialusis paveldas, religija yra ne tik gyvi, bet ir funkcionuoja...

Tęsiame rubriką „Skaitome kartu“ pristatydami šiuolaikinio ukrainiečių autoriaus Serhijaus Žadano kūrybą. Kviečiame pasiklausyti ištraukos iš jo romano „Anarchy in the UKR“. S. Žadanas – šiuolaikinis ukrainiečių prozininkas, poetas, publicistas, literatūros renginių, roko koncertų, teatralizuotų performansų ir pilietinio nepaklusnumo akcijų organizatorius. Dažniausia rašytojo kūrybos tema – jo kar...

Lektorė dr. Lina Balaišytė iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto paskaitoje pristatė XVIII a. pabaigoje Vilniuje gyvenusio rašytojo, reformų rėmėjo ir aistringo visuomenės kritiko Vincento Ignaco Marevičiaus (Wincenty Ignacy Marewicz, 1755–1822) veiklą ir plačiau aptarė jo kūrybą, įdomius autoriaus apmąstymus apie save ir savo gyvenamąjį laiką.

Bibliotekos lentynas papildė knygos vokiečių kalba apie Prūsiją; moksliniai straipsniai, skirti raganavimo nusikaltimams bei Martyno Liuterio pozicijai šiuo klausimu aptarti; studija apie Rytų Europos pilietinių visuomenių raidą ir kiti intriguojantys leidiniai.  Kviečiame klausyti įrašo apie gautas knygas vokiečių kalba.

Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Ievos Deviatnikovaitės vieša paskaita „M. R ö merio vaidmuo, steigiant administracinį teismą Lietuvoje“. Paskaitos metu lektorė pristato administracinio teismo klausimą tarpukario Lietuvoje. Įvardytos institucijos, kurios atliko administracinio teismo funkciją, asmenybės ir jų darbai, siekiant įsteigti Lietuvoje admin...

2022 m. kovo 21 d. sukako 475 metai nuo istoriko, poeto, rašytojo, kartografo Motiejaus Strijkovskio gimimo. Be to, šiemet sukako ir 440 metų nuo jo parašytos Kronikos – pirmos išspausdintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ‒ pasirodymo. Norėdamas suprantamai pristatyti gausią įvairiažanrę M. Strijkovskio kūrybą, lektorius pažintį su autoriumi pradeda nuo pasakojimo apie jo mokslą ir s...