Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

Parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ papildantis vaizdo pasakojimas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygos menas XVI–XVIII a.“ (dr. Jolita Liškevičienė) Įraše trumpai pristatomas parodoje eksponuojamų knygų materialusis kūnas, atkreipiamas dėmesys į amatininkus, kurie ir suteikia knygai tokią formą, kokia dabar galime gėrėtis. Tai ne tik knygrišiai, kurie atskirus lapus paverčia knyga, b...

Jau XIX a. II p. ieškodami atsako į techninę revoliuciją bei vis spartesnį materializmo įsigalėjimą Vakaruose to meto intelektualai išeities ėmė ieškoti islame ir Rytų religijose. XIX–XX a. susiformavo ir įvairiose humanistikos srityse išplito nauja intelektualinė srovė – tradicionalizmas. Šiame pranešime Lietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė Ina Kiseliova-El Marassy glaustai aptaria socio...

Parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ papildantis vaizdo pasakojimas „Bibliofilija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (dr. Alma Braziūnienė). Įraše pasakojama apie pirmuosius bibliofilus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, problemas, susijusias su jų bibliotekų tyrimais, kokie požymiai leidžia kalbėti apie tai, kad vienas ar kitas žmogus ar šeima buvo ne tik knygų mėgėjai, bet ir bibliofi...

Keturios Vilniaus bibliotekos – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos audiosensorinė – bei Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia į parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ atidarymą. Pirmąkart vienoje vietoje visuomenei bus pristatytas išblaškytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bibliotekų paveldas. Viln...

Keturios Vilniaus bibliotekos – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos audiosensorinė – bei Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia į parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ atidarymą. Pirmąkart vienoje vietoje visuomenei bus pristatytas išblaškytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bibliotekų paveldas. Viln...

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas”. Ketvirtuoju pokalbiu pristatome vertėją iš lenkų kalbos Vyturį Jarutį ir jo verstą Olgos Tokarczuk romaną „Jokūbo knygos”. Neoficialiai manoma, kad būtent jis lėmė Švedijos akademijos sprendimą skirti rašytojai Nobelio literatūros pr...

Dvi klinikinės psichologės – Rūta Sketerskytė ir Milda Baronaitė – šio įrašo metu kviečia diskutuoti apie psichologinių terminų naudojimą viešojoje erdvėje. EGO, narcisizmas, traumos, nerimas ir kiti terminai seniai paliko tik teoretikų knygas bei psichikos sveikatos specialistų kabinetus ir vis labiau atranda savo vietą ir gyvenimiškuose pokalbiuose bei skaitmeninio turinio platformose. Iš vienos...

2023 m. minime Prūsijos valstybės tarnautojo, Rytų ir Vakarų Prūsijos vyresniojo prezidento Heinricho Teodoro fon Šiono (Heinrich Theodor von Schön, 1773–1856) 250-ąsias gimimo metines. Ši proga paskatino prisiminti lituanistikai reikšmingą, tačiau Lietuvoje vis dar menkai žinomą asmenybę, kuri neabejotinai verta daugiau dėmesio. Kilęs iš lietuviškų žemių (gimė Rytų Prūsijai priklausiusiame ir lie...

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiologijos ir biofizikos katedros  katedros doktorantės Dovilės Šimkutės paskaita „ Internetas ir jo įtaka mūsų smegenims .“   Lektorė remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais paskaitoje kalba apie tai, kaip mūsų smegenims sekasi prisitaikyti prie šių dienų realybės - interneto. Aptariama, kada interneto naudojimas tampa problema ir ką reiškia vis...

SARS-CoV-2 pandemijos metu žiniasklaidoje tekdavo išgirsti apie dažnam nespecialistui menkai suprantamus dalykus: viruso genomo sekoskaitą, genoskaitą, sekvenavimą. Visi šie terminai reiškia tą patį – viruso genomo (t.y. visos jo genetinės medžiagos) nuskaitymą, kuris leidžia ne vien atskirti, kokie viruso variantai cirkuliavo ir kokiomis proporcijomis, bet ir gauti ypatingai svarbios informacijos...

Knygoje „Pasivaikščiojimuose su Liezi“ jos autorius prof. R. Dulskis aptaria vieną pamatinių senųjų daoistinių tekstų – Liezi (列子), dar vadinamą Paprastumo ir tuštumos tikruoju klasiku arba Tobulos tuštumos klasiku. Liezi apie IV amžių prieš Kristų Džengo karalystėje gyvenęs (dab. Henano provincija) senovės kinų mąstytojas. Apie gyvenimą žinoma nedaug, teigiama, kad buvo atsiskyrėlis. Kinijos fi...

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Trečiuoju pokalbiu pristatome vertėją Aidą Krilavičienę ir jos išverstą suomių rašytojos Anni Kytömäki romaną „Margarita“, 2020 m. pelniusį svarbiausią Suomijos literatūrinį apdovanojimą “Finlandia”. Anni Kytömäki (1980) – kritikų ir skaitytojų pripažinta...

2023 m. liepos 17 d. – rugpjūčio 25 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda „Miestas albume: sostinės įvaizdžio ženklai (XIX–XXI a.). Iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų“, skirta Vilniaus miesto 700-osioms įkūrimo metinėms paminėti. Parodai atrinkta dalis (apie pusantro šimto) LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų albumų apie Vilnių, datuojamų nuo XIX a. pab. iki šių...

Minint 100 metų gimimo sukaktį Vytautas Gudelis – geografas, geologas, okeanologas, naujų gamtos tyrimų pradininkas , pedagogas ir mokslo organizatorius. Gudelio autorystei priklauso per 600 mokslo darbų, paskelbtų Lietuvos ir užsienio šalių mokslo leidiniuose bei periodikoje. Vrublevskių biblioteka dar 1994 m. išleido bibliografijos rodyklę „Vytautas Gudelis”. Vėliau buvo išleistas tęsinys, abi r...

„Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje”- tai mokslo studija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes šiandieninei Lietuvos visuomenei.   „Iki 1967 metų moterys, kaip ir vyrai, privalėjo dirbti šešias dienas per savaitę, tai pat buvo raginamos gimdyti vaikus ir namų buity...

Panemunės pilis yra geriausiai išlikusi renesansinė tradicinės gynybos rezidencinė pilis Lietuvoje. Pilis, kurią statant 1604–1610 m. dar tęstos gotikinių pilių gynybos tradicijos, suformuota ant kavos, aplink trapecinį uždarą kiemą įrėmintą kampiniais bokštais ir buvo skirta ne tik gynybai, bet ir gyvenimui. Panemunės mūrai išsiskiria ne tik savo efektingu dydžiu, kurį lėmė vykę rezidencijos atna...

Lietuvos antropologų asociacijos vadovė doc. dr. Kristina Jonutytė, Makso Planko socialinės antropologijos institute Vokietijoje apsigynusi disertaciją, Buriatijoje praleido metus. Čia ji tyrė budistinio dovanojimo fenomeną, jo motyvus, kuriamas reikšmes ir socialinius saitus. Šioje paskaitoje mokslininkė apžvelgia buriatų, Rusijos mongolų etninės mažumos, budizmą istoriškai ir dabar. Gilinamasi į...

Vilniaus panoraminis planas iš Georgo Brauno ir Franzo Hogenbergo atlaso „Civitates orbis terrarum” trečio tomo (Kelnas, 1581) visiems gerai pažįstamas. Kaip jis buvo leidžiamas, kaip plito jo atspaudai, kokie buvo vėlesni jo perdirbiniai ir kaip atrodė Vilnius iš paukščio skrydžio XIX amžiaus litografijose – apie visa tai pasakoja dr. Alma Braziūnienė.

2023 m. gegužės 11 d. Vrublevskių bibliotekoje vyko vienos pirmųjų moterų, išsikovojusių pripažinimą lygiomis teisėmis dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime, vienos žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikės ir leidėjos Felicijos Bortkevičienės (Povickaitės) 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas. ,,Aplankydama tu atvežei čia man dalį širdies, bet ir savo skausmo dalį. Tu čia visus...

Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – neatsiejama Europos elito epochos dalis. Ar per amžių rūką, skiriantį mus nuo anų laikų, įmanoma įžvelgti ne tik jų klestėjimo, pakilimų, nuopuolių ženklus, bet ir konkrečius žmones? Gyvenusius dorai ir nedorai, lenktyniavusius tarpusavyje, rezgusius intrigas, mylėjusius ir meile netikėjusius, azartiškai dėliojusius savo vaikų ve...

VU neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjo habil. dr. prof. Osvaldo Rukšėno paskaita „Senstančios smegenys“. Paskaitos metu lektorius aptaria amžiaus nulemtus procesus, vykstančius centrinėje nervų sistemoje. Lektorius pristato įvadą į neurobiologiją, skirtą supažindinti su pagrindiniais terminais, vartojamais paskaitos metu; trumpai apžvelgia Lietuvos demografinę padėtį, įvertina finansiniu...

Apie Vrublevskių bibliotekoje 2023 m. vasario mėnesį eksponuotą, 700 – ajam Vilniaus jubiliejui skirtą parodą Vilniaus cechai XV–XIX a. dokumentuose, pasakoja viena iš parodos autorių dr. Justina Sipavičiūtė. Cechas (vok. die Zunft) – tai tos pačios specialybės laisvųjų miesto amatininkų korporacinis susivienijimas. Pirmieji cechai atsirado dar XII a. Vokietijoje, o nuo XIII a. amatininkų cechai v...

XVI a. II pusėje Vilnius tapo daugiataučiu, daugiareliginiu, daugiakonfesiniu ir daugiakultūriniu miestu. Tuo metu šalia krikščionių apsigyveno judėjai žydai ir musulmonai totoriai, o į miestą atvykdavo užsieniečiai iš daugelio Vakarų ir Rytų Europos miestų. Dalis jų Vilniuje apsigyveno ir papildė margą sostinės gyventojų sudėtį. Šios epochos Vilniečių margumyną geriausiai atspindi XVII a. pradžio...

Istoriko Virgilijaus Pugačiausko vieša paskaita  ,,Vilniaus cechai XIX a.: profesinės korporacijos saulėlydis”.   Cechai dominavo miesto ūkinėje erdvėje, o jų gamybinis potencialas buvo orientuotas tenkinti pirmiausia vilniečių svarbiausius kasdieninius poreikius.  Esminiu iššūkiu tapo būtinybė prisitaikyti prie Rusijos imperijos politinės ir ūkinės sistemos, tačiau nepaisant vykusi...

Vieša dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės paskaita „Iš akių, nosies, ausų ir burnos veržiasi kraujas”: operacinis nervų ligų gydymas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje”.    Lektorė aptaria neurochirurgijos mokslo ištakas, atskleidžia, kokios nervų sistemos chirurgijos operacijos buvo atliekamos XIX a. pr. Vilniaus universiteto Chirurgijos klinikoje. Šis pranešimas parengtas analizuojant lo...