Tai ką jūs ten darot?

Ką bendro turi laivų radarai, išmanioji karių apranga ir nemokama energija iš Wi-Fi? Visa tai tyrinėja FTMC Mikrobangų laboratorijos mokslininkas dr. Paulius Ragulis. Šiuo metu jis su kolegomis kuria technologiją, kuri galės „sugaudyti“ jūroje plaukiojančių laivų radarų signalus ir šitaip išgauti daug vertingos informacijos apie tų radarų (ir net pačių laivų) savybes. Tokios inovacijos ypač naudin...

Ventės rago ornitologijos stotį žinome visi. O dabar įsivaizduokit, kad turite ypatingus metalinius „tinklus“, kuriais „gaudote“ ne paukščius, o... šviesos daleles fotonus. Vieniems leidžiate „praskristi“, o kiti tiesiog įstringa. Na, ir tie „tinklai“ yra milijonus kartų mažesni už milimetrą! Kažką panašaus – tik, žinoma, žymiai sudėtingiau – daro FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Plazmonikos i...

Įsivaizduokite, kad vieną dieną nebereikia eksperimentuoti su pelėmis ir kitais gyvūnais – nes įvairių organizmų modelius galime „pasigaminti“ patys! Šią revoliucingą idėją siekia įgyvendinti chemikė Kamilė Kasperavičiūtė – FTMC doktorantė, dirbanti Bioelektrinių reiškinių laboratorijoje. Jaunoji mokslininkė kuria mikroskysčių sistemas. Kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip mažytis plastiko gabalėlis...

Bičių Greta – taip kolegos ir draugai juokaudami vadina chemikę, FTMC Nanotechnologijų skyriaus doktorantę Gretą Kasputę. Ir jie iš dalies teisūs! Mokslininkė tyrinėja apiterapiją – (lot. apis (bitė) + gr. therapeia (gydymas)) – gydymo ir profilaktikos metodus, kuriuose naudojami bičių gaminami ir surenkami produktai, tokie kaip medus, bičių pikis, bičių duona ar netgi bičių nuodai. Pasak Gretos,...

Ką daryti, kad vandenilis mūsų kasdienybėje galutinai išstumtų iškastinį kurą? Šią ateitį bando priartinti viso pasaulio mokslininkai, tarp kurių – ir FTMC Katalizės skyriaus doktorantė, chemikė Raminta Šakickaitė. Ji laboratorijoje ant metalo plokštelių nusodina (cheminiu būdu pritvirtina) įvairias medžiagas, ir tuomet tas plokšteles panaudoja katalizatoriams, kurie paspartina cheminę reakciją. K...

Su oru susiduriame kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką. Tačiau ar gerai žinome, ką įkvepiame? Skirtingose vietose aplink mus ore sklendžia pačios įvairiausios aerozolio dalelės – nuo natūralių (kaip jūros druska, žiedadulkės ar malonų miško kvapą suteikiantys cheminiai junginiai terpenai) iki sukeltų žmogaus veiklos (kaip suodžiai). Deja, pastarosios kenkia aplinkai bei mūsų sveikatai – tad labai sva...

Įsivaizduokite, kad vieną dieną nebereikia nei iškastinio kuro, nei baterijų, nei elektros lizdų, o elektriniai automobiliai, jūsų išmanieji telefonai ir kompiuteriai niekada neišsikrauna. Tokią ateitį siūlo kuro elementai – įrenginiai, kurie (įprastai vandenilio) cheminę energiją paverčia į elektros energiją. Tai yra daug žadanti, ekologiška, tyliai veikianti, universali ir veiksminga technologij...

Galio arsenidas bismidas (GaAsBi) – nauja ir perspektyvi medžiaga, su kuria eksperimentuoja vos 10 laboratorijų visame pasaulyje. O vieni iš lyderių šioje srityje yra lietuviai! FTMC Optoelektronikos skyriaus Fotonikos technologijų ir prietaisų laboratorijos komanda gamina GaAsBi kristalus, matuoja jų savybes ir ieško sprendimų, kaip juos pritaikyti mūsų kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, GaAsBi pa...

Įžengus į Naujuosius – pokalbis apie tai, kaip pradėti gerus pokyčius savo darbovietėje ir asmeniniame gyvenime! Kai išgirstame žodį „psichologas“, turbūt įsivaizduojame specialistą, pas kurį ateina žmonės, kai jiems būna sunku. Tame yra tiesos – bet tai toli gražu ne viskas. Ar esate girdėję apie organizacijos psichologus? Jie padeda organizacijoms siekti užsibrėžtų tikslų, stiprinti darbuotojų m...

Kiek nuodingų dalelių yra dirvožemyje, o kiek skirtingų metalų – meteorite? Ar atneštas gintaras yra tikras ar klastotė? Kokius duomenis apie žmogaus mitybą išduoda jo plaukas? Tai – tik vieni iš daugybės klausimų, į kuriuos kasdien atsakymus randa Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) chemikas dr. Evaldas Naujalis. Jis yra Nacionalinio metrologijos instituto Pamatinių medžiagų ir matavimų...

Laikas, atrodytų, yra labai subjektyvus dalykas. Vienaip jis teka, kai sėdime nuobodžioje pamokoje, kitaip – kai žiūrime mėgstamiausią serialą negalėdami nuo jo atsiplėšti. Bet vis dėlto šiandieninės technologijos laiką matuoja neįtikėtinu tikslumu – kur svarbios net milijardinės sekundės dalys! Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) veikia vieninteliai Lietuvoje du atominiai laikrodžiai, k...

Ryklio oda, cikados sparnai, musės akys, lelijos lapai... Visus šiuos įstabius gamtos kūrinius jau galima laboratorijoje „nukopijuoti“ lazeriu! Ir tai praverčia aviacijoje, energetikoje ir kitose srityse. Tai vadinama lazerinio mikroapdirbimo metodu – kai kvadrilijoną kartų už sekundę trumpesni intensyvios šviesos pliūpsniai padeda keisti įvairias medžiagas – tiek išorėje, tiek iš vidaus. Šitaip g...

Lietuva didžiuojasi savo lazerių mokslu ir pramone – apie tai turbūt žinote daugelis. Tačiau gerų, galingų lazerių nebūtų be veiksmingų optinių elementų (veidrodžių, lęšių ir kitų), kurie padeda valdyti ir formuoti lazerio šviesą. O tokiems elementams labai praverčia optinės dangos – už plauką tūkstantį kartų plonesni įvairių medžiagų sluoksniai. Jie naudojami ne tik lazerinėms sistemoms, bet ir,...

2011 m. Jungtinių Valstijų Drekselio universiteto mokslininkai pirmieji pasaulyje sukūrė MXenus (angl. MXenes) – plika akimi nematomas, į suklijuotus popieriaus lapus panašias plokšteles. Dėl savo unikalių savybių MXenai greit išpopuliarėjo mokslo pasaulyje – ir šiandien jie plačiai tyrinėjami laboratorijose siekiant daug žadančias plokšteles panaudoti tokiose srityse kaip elektronika, energijos k...

Beveik prieš 14 milijardų metų atsirado Visata – ir šis faktas išlieka vienu labiausiai mūsų vaizduotę drebinančių dalykų. Kas gi ten dėjosi? Aiškaus, galutinio atsakymo neturi ir mokslininkai: visuotinai pripažįstama, kad Visata užgimė Didžiojo sprogimo metu – tačiau kas konkrečiai ten vyko? Ir dar: kas buvo prieš Didįjį sprogimą? Šiuos klausimus gvildena FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus astrof...

Puslaidininkiai – medžiagos, kurios XX a. viduryje sukėlė tikrą pasaulinę technologinę revoliuciją. Tai atvėrė kelią kompiuteriams, telefonams, interneto linijoms ir kitiems įrenginiams, be kurių šiandien tiesiog neįsivaizduotume savo kasdienybės. Fizinių ir technologijų centras (FTMC) – viena iš vietų Lietuvoje, kurioje mokslininkai intensyviai dirba su puslaidininkiais. Jie ir toliau tobulinami,...

Taiklesnio apibūdinimo turbūt nesugalvosi. Šitaip žurnalistas Mindaugas Augustis prieš 5 metus pavadino kiokušin karatė meistrą, nusprendusį baigti savo profesionalo karjerą. Tas meistras – tai Lietuvos čempionas, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas dr. Vytautas Cėpla, kuris yra ir... FTMC Nanoinžinerijos skyriaus mokslininkas. Jis su kolegomis kuria dirbtines, į žmogaus organizmą panašias...

Justina Žemgulytė nuo paauglystės laikų mėgdavo ardyti televizorius, konstruoti sintezatorius ir gilintis į technologines subtilybes. O girdėdama aplinkinių kalbas, kad fizika – ne merginų reikalas, ji užpyko, pasiryžo įrodyti, kad šie žmonės klysta, ir sėkmingai įstojo į universitetą. Šiandien Justina yra FTMC Fizikinių technologijų skyriaus doktorantė ir dirba Mikrobangų laboratorijoje. Mikroban...

Tribologija – mokslas, nagrinėjantis trintį, dilimą, sutepimą ir kitas sąveikas tarp judančių paviršių. Vienas pirmųjų tai tyrė Leonardas da Vinčis, o šiandien tribologija sujungia chemiją, fiziką, mechaniką, medžiagų inžineriją ir biologiją. Būtent pastarąja sritimi užsiima dr. Tadas Matijošius, FTMC Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus Tribologijos laboratorijos vadovas. Jaunasis moksli...

„Darbas su radioaktyviomis dalelėmis yra viena įdomiausių sričių, kur dažnai reikia netradicinio požiūrio. Galima tirti įvairiausius procesus – tiek gamtoje, tiek branduoliniuose objektuose. Tai labai įdomi ir reikalinga sritis“, – savo veiklą pristato FTMC Branduolinių tyrimų skyriaus fizikė dr. Rita Plukienė. Ji šioje srityje darbuojasi 20 metų ir iki šiol apie savo darbą kalba su užsidegimu! 20...

Žiūrėti tiesiai į lazerio spindulį nepatartina – lauktų liūdnos pasekmės. Tačiau FTMC Optoelektronikos skyriuje veikia Puslaidininkių optikos laboratorija, kurioje tobulinamas lazeris, skirtas būtent akims! Ten darbuojasi šio skyriaus doktorantas, fizikas Karolis Adomavičius. Jis pasakoja, kad laboratorijoje esanti sistema yra geriausia tokia pasaulyje. Lazeris nuskaito akies tinklainę – giliausią...

FTMC pusrūsyje yra išskirtinė laboratorija su greitintuvo masių spektrometru – kambario dydžio sudėtingu įrenginiu, aptvertu metaline tvora. Čia atvežami nekasdieniai bandiniai, tokie kaip priešistorinių gyvūnų kaulai, seni medžiai ar paveikslai. Kas daroma? Mokslininkai bando nustatyti šių dalykų amžių. O tam praverčia radioaktyvioji anglis, esanti kiekviename iš mūsų. Laboratoriją prižiūri FTMC...

Pasaulio istorijoje ne kartą buvo momentų, kai žmonija manė, kad apie pasaulį jau supranta viską – kol staiga atsiradę netikėti mokslo atradimai šį mūsų išdidumą užgesindavo, atverdami kelius naujai begalinei nuostabai. FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus vadovas, astrofizikas prof. dr. Vladas Vansevičius sako, kad jau visai greit tai turėtų vėl įvykti – ir mūsų suvokimas apie Visatą bei pačią fizi...

Kiekvienos galaktikos centre egzistuoja supermasyviosios juodosios skylės. Jos taip pavadintos todėl, kad „sveria“ nuo kelių šimtų tūkstančių iki keliasdešimt milijardų mūsų Saulės masių! Kartais arti tokios juodosios skylės praskrieja dujų debesis, kuris ją „užkabina“ ir pradeda suktis aplink. Tuomet dujos taip ryškiai įkaista, kad net nustelbia visos galaktikos žvaigždžių spinduliuotę. Tokią str...

Mikrodumbliai – tai vienaląsčiai mikroskopiniai padarėliai, vieni seniausių gyvų organizmų Žemėje. Jų galima aptikti įvairiausiose vietose, o, jeigu atvyktumėte į FTMC, jų rastumėte... Bioelektrinių reiškinių laboratorijoje. Ten darbuojasi ir mikrodumblius tyrinėja FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus doktorantė Kamilė Jonynaitė. Ji aiškinasi, kaip už sekundę milijonus kartų trumpesni...