Minties eksperimentai

Įsivaizduokime, kad gyvename pasaulyje, kuriame žmonės gali žinoti savo gyvenimo pabaigos datą. Tarkime, jog ši informacija įrašyta į kiekvieno žmogaus genetinį kodą ir gali būti atskleista per specialų medicininį ištyrimą jau nuo pat žmogaus gimimo. Kas, jeigu žinotume, kada mirsime? Ar šis žinojimas suteiktų gyvenimui daugiau prasmės ir paskatos siekti savo tikslų, o gal sukeltų egzistencinę kri...

Įsivaizduokite ateitį, kurioje kuriama technologija, siekiant pakeisti miegą kaip procesą. Hipotetinė realybė, kurioje miegoti mums daugiau nebereikėtų. Ne tik žmonės, ištroškę nuotykių, leidžiasi į bemieges keliones po pasaulį, bet ir turintys miego sutrikimų gali sau padėti. Kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą? Ar yra technologijų, kurios tam tikras miego architektūros dalis gali patobul...

Nuo ko priklauso mūsų gyvenimo įvykiai? Gal tai Dievas, likimas, atsitiktinumas, o galbūt esame visiškai nepriklausomi ir turime laisvą valią nuspręsti kiekvieną savo žingsnį? Filosofas Vytis Silius kartu su mokslininkų komanda ne vienerius metus tyrinėjo, kaip įvairių kultūrų žmonės Mongolijoje, Indijoje, Kinijoje, Lietuvoje ir JAV priima nežinomybę savo gyvenime, kaip pasitinkama lemtis ir priim...

„Jei jo neturėtume, negalėtume atsiminti nei naujų įvykių, nei kas patys esame“ - apie tyrinėjamą vos 3,5 cm³ dydžio smegenų struktūrą - hipokampą, pasakoja neuromokslininkė Julija Krupič, kuriame slypi ir Alzheimerio ligos pradžia. Mokslininkė su bendraminčiais įkūrė savo vardo laboratoriją „Krupic lab“, kurioje tyrinėja mūsų įgimtą GPS sistemą - kaip prisimename vietas, naviguojame aplinkoje ir...

„Vyksta nematomų draugų nykimas,“ - apie mažėjančią mūsų žarnyno bakterijų įvairovę pasakoja neuromokslininkas Aurelijus Burokas, tyrinėjantis, kaip šie padarėliai gali daryti įtaką mūsų smegenų veiklai. Naujausi mokslininko darbai publikuoti prestižiniame mokslo žurnale „Nature Microbiology“, o žarnyno mikrobiotos tema vis labiau atkreipia įvairių pasaulio ekspertų dėmesį. Kiekvienas mūsų turėdam...

„Mano didžioji baimė, jog nauja pandemija gali baigtis visišku visuomenės audinio suirimu,“ - pasakoja virusų tyrinėtojas Gytis Dudas. Prieš pasaulį ištinkant pandemijai 2020 metais, dalis pasaulio mokslininkų įspėjo apie galimą grėsmę, kurią gali sukelti mutavęs virusas. Nors šiuo metu situacija pasaulyje suvaldyta, ekspertai pripažįsta, jog, pagal turimus duomenis, ateities pandemija neišvengiam...

„Paukščiai turi gebėjimą miegoti vienu smegenų pusrutuliu, atsimerkus viena akimi. Tupi varna ant šakos, mums atrodo, kad ji žiūri į mus, o iš tiesų miega“, - pasakoja mokslininkas Mindaugas Mitkus. Jis yra vienas iš nedaugelio pasaulyje, tyrinėjantis paukščių regą. Ką patirtume, jei būtume paukščiai ir matytume jų akimis? Jeigu būtume antys, pasaulį regėtume 360° kampu, jei būtume musinuke, muses...

„Dalis vyrų pasakodami savo istorijas verkė“ - apie unikalų vyrų bevaikystės gyvenimų tyrimą pasakoja sociologas Daumantas Stumbrys. Mokslininkas su komanda tyrinėja kaip susiklosto vyrų gyvenimai, kuomet dėl įvairių aplinkybių nesusilaukiama vaikų. Ar visada tai tiesiog savanoriškas pasirinkimas? Bevaikystės gyvenimo atveju daugėja, o Japonijoje skaičiuojama net apie 30 proc. vidutinio amžiaus mo...

„Manoma, kad pirmykštės molekulės susimokė prieš pirmąjį grobuonį vandenį“ - pasakoja astrobiologas Povilas Šimonis savo tyrinėjimais siekiantis išsiaiškinti - kaip Žemėje susiformavo gyvybė. Mokslininkas neseniai grįžo iš metus laiko trukusios stažuotės JAV Kalifornijos universitete, kuriame su garsiausiais šio klausimo tyrinėtojais, simuliuodami pirmykštės Žemės sąlygas bandė suprasti kaip pavie...

„Jei paprašyčiau pasidalinti 10 svarbiausių gyvenimo įvykių, tikėtina, jog daugiau nei pusę jų bus teigiami“ - pasakoja mokslininkė Justina Pociūnaitė. Būdama psichologe, Justina tyrinėja autobiografinę žmonių atmintį - gebėjimą prisiminti svarbiausius gyvenimo įvykius, kurie kartais visai nepastebimai daro įtaką mūsų kasdieniniams sprendimams. Kaip atmintis mus saugo nuo mūsų pačių? Kodėl formuoj...

„Mokslininkai pastebėjo, kad miegant vorų galūnės trūkčioja, o akys juda, kaip žmogaus ir kitų gyvūnų“, - apie paslaptingą vorų miegą ir net sapnavimą pasakoja vorų tyrinėtoja Milda Riepšaitė. Susitapatinti su kitais gyvūnais, nesuteikiant jiems žmogiškų savybių, yra nelengva, tačiau naudinga bandant suprasti, kaip pasaulį suvokia kitos gyvybės formos. Vorai girdi ir jaučia, kurioje kambario vieto...

„Tai trauminė patirtis, mums reikia išsikalbėti“, – atsako istorikas Norbertas Černiauskas, paklaustas apie tai, kodėl neretai esame linkę fantazuoti apie tai, kaip atrodytų Lietuva, jei būtų nepatyrusi sovietinės okupacijos ir išvengusi Antrojo pasaulinio karo. Istorikas šį minties eksperimentą nagrinėja savo naujausioje knygoje „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ ir pripažįsta, jog tokių...

„Vaistų gėrimas duoda klaidingą supratimą, kad jau esu senas“, – pasakoja kardiologė Jolita Badarienė, pripažindama, kad visuomenėje egzistuoja baimė padėti sau geriant vaistus. Pusę visų mirčių Lietuvoje sudaro širdies ir kraujagyslių ligos, o veiksniai, kurie lemia gyvybei pavojingiausias būkles, metų metus žudo tyliai ir iš lėto. Kaip gydysime širdies ir kraujagyslių ligas ateityje? Galbūt galė...

Kai miegame suaktyvėja δ smegenų bangos, aktyviai galvojant β. Kas, jeigu galėtume girdėti savo smegenis? Minties eksperimentas, kuris nėra jau toks hipotetinis. Kauno technologijos universiteto studentė, muzikos mokytoja Aistė Noreikaitė, savo žinias gilinusi garso meno ir dizaino studijose Londone, pasitelkusi elektroencefalografą, smegenų bangas pavertė į garsą, kurį naudoja muzikos ir kito men...

Per kelis tūkstančius metų pasikeitė ne tik žmonių valgomo maisto skonis, bet ir gebėjimas virškinti skirtingas maistines medžiagas, tačiau neabejojama, kad iš praeities patirčių galime daug ko išmokti. Anksčiau maisto kąsnis buvo be galo kartus ir su gerokai mažiau cukraus. Be to, mūsų protėviai savo kasdienius poreikius tenkindavo daug įvairesniu maistu, lyginant su šiais laikais, kuomet didžiąj...

Kas vyko 1 minutė iki priimto sprendimo ir šūvio į Martiną Liuterį Kingą? O keli metai? Gal žymiausių ir skaudžiausių neapykantos protrūkių mūsų istorijoje galėjo visai nebūti? Ryškiausi susipriešinimai tarp skirtingų tautų, religijų ir ideologijų per pastarąjį šimtmetį lėmė svarbius istorinius vingius, dėl kurių gyvename netobulame, bet moderniame pasaulyje. Tačiau žmogiška savybė ir gebėjimas ja...

Kodėl dalis Černobylio katastrofos likviduotojų išgyveno? Į šį klausimą bando atsakyti Vilniaus universiteto Santaros klinikų genetikai, beveik po keturių dešimtmečių nuo katastrofos pradėję tyrinėti šiuo metu Lietuvoje gyvenančių likviduotojų genomus. Mūsų genuose slypi nuostabus prisitaikymas prie aplinkos - tai faktas, kurį dešimtmečius žino mokslininkai, tačiau ar egzistuoja žmonės, kurie radi...

„Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad virusai mūsų gyvenime susiję tik su ligomis“, - teigia virusus tyrinėjantis mokslininkas Martynas Simanavičius. Nors mokslas šių sutvėrimų nelaiko gyvybės forma, o artima pandemijos patirtis mums sukelia prieštaringus prisiminimus, vis dėlto beveik neabejojama, kad virusai būtini gyvybės egzistavimui Žemėje. Didelė dalis žmogaus organizme esančių virusų mūsų n...

2023 metais pasirodęs serialas „The Last of Us“ vaizduoja, atrodytų, dar vieną banalią apokaliptinę realybę, tačiau seriale zombiais žmones pavertęs ir elgesį pakeitęs grybelis iš tiesų egzistuoja mūsų pasaulyje. Tai Ophiocordyceps unilateralis grybelis, kuris realybėje parazituoja skruzdėlėse ir geba tarsi marionetė pakeisti jos elgesį. Būtent šis grybas, kaip vaizduojama viename populiariausių p...

„Norėčiau pamatyti, kaip žmonės pakabins gyvenamas stotis Veneros atmosferoje“, - atvirauja astrofizikas Kastytis Zubovas. Kosmoso kolonizavimas netolima ateitis, apie kurią kalbama ne tik mokslinės fantastikos scenarijuose, bet ir tą pasiryžusių įgyvendinti mokslininkų bei inžinierių planuose. Ar kuriama nauja kosmoso visuomenė sutars tarpusavyje? Dėl ko žmonės konkuruos kolonizuotame Mėnulyje ir...

Magijos apraiškos žmogaus gyvenime egzistavo dar prieš religiją. Nors garsusis raganų medžioklės laikmetis seniai praeityje, šiais laikais magiško pasaulio matymo gausu ne tik kasdieniuose ritualuose, bet ir populiarioje kultūroje. Juk garsiausi magai mokosi Hogvartse. Kaip magiją tyrinėja mokslininkai ir ką ji gali pasakyti apie mus? Minties eksperimentas su Vytauto Didžiojo universiteto doktoran...

Žmonės išaugo Žemę. Ne tik populiacijos dydis, bet ir technologinė pažanga stumia mus toliau už šios planetos ribų. Tikėtina jau kitą dešimtmetį išvysime pirmųjų žmonių keliones į Marsą. Tai bus ne tik inžinerinis, bet ir egzistencinis išbandymas šiuolaikiniam žmogui. Ar žmogus gali save adaptuoti prie taip radikaliai pasikeitusių sąlygų? O kaip atrodys ateities visuomenė svetimoje planetoje ją ap...

Beveik kas trečias asmuo, kilęs iš Rytų Azijos, netoleruoja alkoholio. Šio unikalumo priežastis - genetinė mutacija, kuri lemia, jog šio regiono žmonių organizme alkoholis skaidomas ypatingai blogai, o tai atsiliepia ne tik labiau išreikštomis pagiriomis, bet ir neigiamu poveikiu įvairiems organams bei padidėjusia vėžio rizika. Deja, net ir didesnė rizika susirgti vėžiu, paraudęs veidas ir stiprūs...

Kaip dažnai susimąstome, kad tokius pačius rūbus, įsigytus greitos mados parduotuvėje, dėvi ir žmonės kitame pasaulio kampelyje, o populiariausi greito maisto tinklai dėl savo meniu žmonijos skonių paletę pavertė nuobodžiai vienoda? Globalizacija ne tik teorinė sąvoka, ji slepiasi mūsų pirkinių krepšiuose ir net žodžiuose. Ar įmanomas vienodas pasaulis su viena kalba, tradicijomis ir skoniais? Gal...

Žmonijos istorija rodo, jog savo neapykantai skleisti žmogus geba panaudoti moderniausius savo proto produktus: susprogdinti galingas bombas, paštu siuntinėti biologinį užkratą, net keleiviniai lėktuvai gali būti paversti ginklais. Tačiau mes nekenčiame ir baiminamės tik netinkamų smurto formų. Kai aplinkybės palankios, pasikeičia ir mūsų požiūris į smurtą. Galime mokėti pinigus už galimybę stebėt...