Vakaras su knyga

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“. „Oda“ įvairiopai siejasi su Albert’o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tač...

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla. Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia...

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla. Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia...

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla. Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia...

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“. „Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literate...

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“. „Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literate...

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“. „Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literate...

aurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“. „Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literatei...

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“. „Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literate...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė ga...

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinausk...

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinausk...

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinausk...

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinausk...

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinausk...

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“. „Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta ke...

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“. „Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta ke...

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“. „Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta ke...