Žinių radijas

Vyriausybės sprendimas neapibrėžtam laikui atidėti progresinio mokesčio įvedimą nuotolinių loterijų ir lošimų srityse reiškia, jog valstybė per metus negaus 53 ir daugiau milijonų eurų mokestinių pajamų. Ką rodo toks sprendimas ir kodėl nuotoliniai lošimai ir loterijos dominuoja, o nuosaikių antžeminių vietų (automatų salonų, lažybų punktų) atsipirkimo terminas jau viršija 106 metus? Laidoje dalyv...

Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde praėjusią savaitę pranešė, jog jau iki 2029 m. skaitmeninis euras turėtų pasiekti mūsų kišenes. Tai turėtų tapti elektronine alternatyva gryniesiems pinigams ir privačioms mokėjimo sistemoms visoje euro zonoje. Kas tas skaitmeninis euras ir kodėl Europa nusprendė jį sukurti? Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys sako, kad esminiai aspektai, k...

„Pastaruosius dvejus metus Rusijos ekonomikos augimas viršijo daugelį prognozių ir lūkesčių – iš dalies dėl to, kad jos pramonė greitai persiorientavo nuo sviesto prie ginklų. Tačiau šiemet augimas jau išblėso, o naujos JAV ir ES sankcijos gali stumtelėti ją link recesijos. 2022-2024 metais Rusijos ekonomikos augimas viršijo 4 procentus. Tačiau šiemet – beveik sustojo, o Pasaulio bankas ir Tarptau...

Taikant dirbtinio intelekto technologijas, tokias kaip mašininis mokymasis, kompiuterinė rega ir natūralios kalbos apdorojimas – gerinami įvairūs gamybinių procesų aspektai. Dirbtinis intelektas analizuoja didelius duomenų kiekius iš jutiklių, įrangos ir tiesioginių gamybos linijų, kad, pavyzdžiui, optimizuotų našumą, pagerintų ar tikrintų kokybę bei sumažintų prastovas. Tačiau ne viskas – auksas,...

100 Europos miestų iki 2030 m. įgyvendina eksperimentinę inovacijų programą ir siekia iki minimumo sumažinti CO2 emisijas ir išmetamų teršalų kiekį. Lietuvoje tokių miestų yra du - Vilnius ir Tauragė. Šįkart laidoje apie tai, ką reiškia kurti klimatui neutralų miestą, kalbamės su  Agne Petrošiūte , Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja žaliojo miesto klausimais.   Laidą „O koks tav...

Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie pinigus – tiek valstybės, tiek žmonių asmeninius. Vyriausybė planuoja skolintis vis daugiau, kad galėtų greitai stiprinti šalies gynybą – per kelerius metus valstybės skola gali išaugti nuo 40 iki beveik 51 proc. BVP.  Tuo pat metu dalis gyventojų ruošiasi pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, atsiimti sukauptas lėšas.  Nors temos atrodo skirtingos,...

Holistinis ugdymas jau beveik dešimtmetį įrašytas mūsų švietimo strategijose. Tik klausimas – ar jis gyvena dokumentuose, ar persikėlė ir į klases? Ar mokytojai tikrai mato vaiką kaip visumą – su galva, širdimi ir vidiniu pasauliu? Ar tai dar vienas gražus lozungas, už kurio slepiasi pasiekimų lentelės, rezultatų vertinimas ir baimė „neišeiti programos“? Ką iš tiesų reiškia holistinis ugdymas ir k...

Laidos svečias – profesorius, mitybos ekspertas, Sveikatos mokslų instituto direktorius  Rimantas Stukas .

Kai 86 procentai kolegų – vyrai, o sprendimai ne visada patogūs, lyderystė įgauna naują prasmę. Apie drąsą, stereotipus ir augimą – pokalbis su „Ignitis gamybos" vadove Asta Sungailiene.   Laidą „Verslo pulsas“ pristato „Ignitis Grupė“, kurianti 100% žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms.

Nuo kitų metų nekilnojamojo turto (NT) rinką sukrės keletas pokyčių. Galima bus parduoti būstą be mokesčių, iki 10 procentų sumažės pradinis įnašas, į rinką įsilies pinigai, kuriuos žmonės atsiims iš pensijų fondų. Dvi paskutinės sąlygos gali paskatinti NT pirkimų augimą, kuris gali privesti prie perkaitimo. Tačiau būsto paskolų palūkanos yra vienos didžiausių euro zonoje, o kaip jas sumažinti, ko...

Daug metų Lietuvoje būsto politika beveik neegzistavo, tačiau pastaruoju metu politikai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad būstą įsigyti ypač didmiesčiuose tapo pernelyg sudėtinga. Apsvarstomi įvairūs modeliai, kaip būstą padaryti prieinamesnį gyventojams. Nuo naujųjų metų pagaliau bus numatyta galimybė pirmam būstui skolintis su 10 proc. pradiniu įnašu, o jaunoms šeimoms siūlomos finansinės paskat...

Laidoje - vaikų gerovės ir sveikatos tyrinėtojas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kastytis Šmigelskas. Laidą "Būti kartu" remia Medijų rėmimo fondas.

Tyrimai rodo, kad savo spintoje dėvime tik apie 40 proc. turimų drabužių, o likusi dalis – tiesiog perteklinis turtas, kuris kaupiasi lentynose ir stalčiuose. Suvokimas, kad daiktus lengviau išmesti nei perduoti kitiems, paskatino Mildą imtis iniciatyvos „DĖK’ui kabyklos“. Šiandien jų Vilniuje – daugiau kaip 60, ir jos įsikūrusios pačiose įvairiausiose vietose – bibliotekose, universitetuose, savi...

Per dieną – daugiau nei 330 tūkstančių kavos puodelių. Tiek jų paruošia didžiausia Baltijos kavos įmonė „Coffee Address". Bet šalia kofeino čia verda ir tvarumo revoliucija: nuo kavos tirščių perdirbimo – iki klientų įpročių keitimo, skatinant daugkartinius puodelius ir ekologišką kavą. Apie tai, kaip iššūkius paversti rezultatais, pasakoja įmonės atstovė Dovilė Varnienė.  Projekto „Sėkmės re...

Lietuvos širdis Vilnius visais amžiais buvo multikultūrinis ir multinacionalinis miestas. Tačiau šiandien vis dažniau girdime apie įvairiausias miestą ištikusias problemas: kalbines, kultūrines, kriminalines. Tad, ar pavyks visiems išsitekti po Vilniaus stogu, atrandant bendrą kalbą ir kartu sprendžiant miesto ir bendro gyvenimo iššūkius? Apie tai kalbame su Seimo nare Dalia Asanavičiūte-Gružauski...

Statybos – viena pavojingiausių profesijos sričių, o darbai aukštyje dažnai tampa skaudžių nelaimių priežastimi. Kodėl darbuotojai vis dar rizikuoja, nepaiso saugos taisyklių, o darbdaviai – įdarbinimo tvarkos? Ką atskleidžia darbo inspektorių atlikti neplaniniai patikrinimai ir kokios klaidos dažniausios statybose? Apie saugą, atsakomybę ir sąžiningą darbą statybose, kalbamės su Panevėžio teritor...

Ekonominis neapibrėžtumas, geopolitiniai svyravimai ir sparčiai besikeičianti technologinė aplinka verčia verslo lyderius veikti kitaip. EY-Parthenon tyrimas rodo, kad net ir „nesvarumo būklėje" didžiųjų įmonių vadovai geba judėti pirmyn – keičia investicijų kryptis, peržiūri tiekimo grandines ir vis dažniau renkasi lokalizaciją bei regionalizaciją. Kodėl 88 procentai vadovų jau pakeitė inves...

Šioje laidoje kalbame apie meną, kuris išlaisvina, o ne slepia. Kartu su  Martynu Vaitkevičiumi , ISM choro „Bel Canto" dainininku ir kompanijos „Delegatai" vadovu, bei  Audriumi Valatkevičiumi , choro prodiuseriu, ieškome atsakymo, kaip muzika gali tapti būdu pažinti save ir išdrįsti būti tikru. Diskutuojame apie kūrybos galią nusiimti socialines kaukes, menininko pažeidžiamumą bei tai,...

Laidos viešnia – rūbų dizainerė Rimantė Rimgailaitė, įkūrusi savo prekinį ženklą „Rimgailaite Costume“. Jos kūrybos simbolis – Narcizas, tapęs ne tik estetikos, bet ir kūrybos filosofijos išraiška. Rimantė puošia žinomus Lietuvos scenos veidus, o darbų nuotraukos nugula tokiuose leidiniuose kaip „L'Officiel“, „Vanity Teen“ ir „Vogue“. Pokalbyje – apie kūrybos pradžią, išskirtinio stiliaus paie...

Laidoje – atviras ir intriguojantis pokalbis su Hamburge gyvenančia J. Herlyn, viena populiariausių ir skaitomiausių Lietuvos grožinės literatūros autorių. Kalbame apie epizodus, kuriuos savo knygoms ji kopijuoja iš gyvenimo, įkvėpimo paieškas ir kūrybos paslaptį, lėmusią tokį artimą ryšį su skaitytojais. Laidą „Rašytojų svetainė“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šią savaitę apžvelgiamos šios knygos:  J.ir J. Gottman'ai „Išmokime pyktis": kaip stiprios poros sprendžia krizes;  V. Shkliar „Zuikių bažnyčia": Lietuvos istorijos paveikslas ukrainiečio akimis;  J. M. Dalgliesh „Šeimos gydytoja“: įtampos kupinas psichologinis trileris;  R. Greene „Gundymo menas": tekstas apie subtiliausią ir efektyviausią galios formą; J. Ramirez „Femina"...

Pokalbis su Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Kauno viltis" vadove Agne Baronaite. Laidą "Mūsų herojai" remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje - dr. Justinas Bacevičius, kardiologas-elektrofiziologas, VU Medicinos fakulteto mokslininkas.

Nauji  mokymo reikalavimai, sveikatos patikrinimų tvarka, pradedantieji vairuotojai, skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas ir kiti pakeitimai. Apie juos kalbėsimės su jaunimo vairavimo akademijos vadovu  Rimantu Stapulioniu .

Kodėl žmonės likę atsitraukinėti, viską baigti impulsyviai, piktai arba kuo greičiau ieškoti pakaitalų? Kaip atrodo sveikos pabaigos ir ką jos duoda? Kokios yra sveikų paleidimų praktikos? Kalbasi psichologės Genovaitė Petronienė ir Jelena Čirvinskienė.