Žinių radijas

Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, karo ekspertu, politologu Deividu Šlekiu.

Gyvename karo ir maro laikais, kaip iš istorijos vadovėlių, vaizdas – siurrealus, o kaip jis atrodo teisininkų galvose ir dokumentuose? Kokia yra teismų praktika? Ar karas yra force majeure savaime? Ar galioja karo meto teisinė praktika? Kad būtume saugūs, ramūs ir viską žinotume, pasikalbėsime su „AAA LAW“ advokatu  Edvardu Steckiu.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Senaisiais laikais, kuomet dar neveikė kariuomenės aprūpinimo sistema, kariai buvo priversti plėšikauti ir maitintis tuo, ką rasdavo užgrobę svetimas žemes. Pokalbis apie maistą ir ne tik su rašytoju, publicistu Aidu Puklevičiumi .

Ką reikia žinoti, renkantis progimnaziją ir gimnaziją? Kaip parinkti vaikui tinkamą mokyklą? Kurios mokyklos rengia stojamuosius egzaminus ir kaip jiems pasiruošti? Į šiuos ir kitus klausimus atsakys Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Evaldas Bakonis.

Tai pirmoji ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos bene žymiausio kūrinio eilutė. Kūrinio, virtusio liaudies daina – panašiai kaip ir mūsų „Lietuva brangi". Esama ir daugiau mūsų kultūrų paralelių. Šiandien Ukraina įsukta karo sūkurio. Mes ją palaikome, kuo galime. Tikimės, kad laida padės labiau pažinti šią didžią kultūrą. Ar esama Taraso Ševčenkos lankymosi Vilniuje ženklų? Iš kur tie ukrainiečiai a...

Jaunasis fizikas Mantas Pastolis papasakos, kodėl pabaigęs mokslus užsienyje nusprendė grįžti į Lietuvą ir tapti mokytoju.

Laidoje kalbėsime apie tai, kas pastaruoju metu mus ypatingai jaudina ir neleidžia būti abejingiems. Tai yra, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, į kurias mes galime patekti visiškai netikėtai ir greitai? Kaip mes turime pasiruošti šioms situacijoms iš medicinininės arba sveikatos pusės? Būtent apie tai ir kalbėsime su mūsų studijos viešnia, farmacininke Gintare Krikščiūniene.

Kaip ir kada susikūrė sentikių bendruomenė Lietuvoje? Kur dabar gyvena didžiausios sentikių bendruomenės? Kuo ypatingas vienintelių sentikių maldos namų kupolas Vilniuje? Ar galima ateiti kitatikiams į sentikių maldos namų ir kokių taisyklių reikia juose laikytis? Apie tai kalbame su Vilniaus universiteto docentu istoriku Grigorijumi Potašenko.

Kuriančių moterų bendruomenė pristatė 100 Lietuvos metų apimančią poezijos knygą (beveik šimtas metų nuo pirmo Salomėjos Nėries poezijos rinkinio „Anksti rytą", pasirodžiusio 1927 m. iki dabar), bet po šiuo pavadinimu slypi daugiau nei poezija ir apie tai pasikalbėkime su viena iš bendruomenės įkūrėjų Auguste Gittins.

„Jei tu esi vieniša mama, dažniausiai apie tave bus galvojama kaip apie bjaurią ar bent jau bjauraus charakterio moterį, kuri pati išvarė savo vyrą, savo vaikų tėvą“,- tokios ir panašios etiketės labai noriai yra klijuojamos vienišoms mamoms, sako LR Seimo narė, parlamentarė Dalia Asanavičiūtė. Kitas, nežinia iš kur atėjęs vienišos mamos vertinimas yra tas, jog vieniša mama gal ir gali užauginti v...

Tvyrant karo nuotaikoms, bemaž kiekvienas jaučiame įtampą, nerimą dėl ateities ir todėl toli – gražu nesijaučiame laimingi. Sau net morališkai uždraudžiame jausti džiugesį ir laimę. Tačiau ar toks mūsų emocinis elgesys teisingas, o gal net – toksiškas? Apie tai, kodėl šiuo metu privalome save atjausti ir stengtis būti laimingi kalbamės su gydytoju psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu.

Įvykiai Ukrainoje užgožė daugelio mūsų kasdienybę. Lietuviai aktyviai teikia įvairiausią pagalbą Ukrainos žmonėms. Kaip šis karas jau paveikė ir dar ateityje paveiks automobilių pramonę ir kaip tai atsilieps Lietuvos automobilių rinkai? Apie tai šiandiena kalbėsimės su ką tik iš Ukrainos grįžusiu automobilių rinkos žinovu Laurynu Boguševičiumi .

Laidos „Verslumo dvasia“ viešnios – VšĮ Socialinės terapijos namų „Akvila“ viena iš įkūrėjų Jolita Čilvinaitė ir „Akvilos“ Socialinių dirbtuvių „Pilnos širdys“ socialinė darbuotoja Dalia Tamulionytė-Krilavičienė. Kalbamės apie tai, kas mus įkvepia bendrystei. Apie tai, kodėl taip svarbu išlaikyti nenutrūkstamą ryšį tarp kartų praktikai, kas vertingo yra sukaupta praeitose karto...

Nors šią savaitę Europos Sąjunga jau sutarė dėl dar platesnių sankcijų tiek Rusijos, tiek Baltarusijos režimams. Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Tarša egzistuoja ne tik gyvojoje aplinkoje, bet ir skaitmeninėje erdvėje. Ir tai nėra internete randamos nuotraukos, kuriose užfiksuotos šiukšlės, iš kaminų kylantys ir atmosferą teršiantys dūmai ar vandenynuose išsiliejusi nafta. Skaitmeninė tarša turi keistą savybę ir yra „nematoma", o prie jos apimčių prisideda ir žmonių elgesys internete. Bereikšmę taršą sukuria netgi trumpas elektroninis laiš...

Laidoje svečiuojasi Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė ir Kauno technologijos universiteto mokslininkė Rasa Kasperienė.

Mokslas dar toli nuo tikslių atsakymų apie tai kodėl žmonės sapnuoja. O gal geriau gilintis ne į atsakymus kodėl, o į savo sapnų turinį? Ką jūsų pasamonė bando pasakyti tais paslaptingais miego vaizdiniais? Pokalbis su psicholigu, sapnų tyrinėtoju Tadu Stumbriu . Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Pasaulis nori atjungti Rusiją nuo interneto, o ir pati Rusija kuria planus atsijungti ir būti nepriklausomai nuo likusio interneto. Kas jau neveikia, kam neveikti Rusija pasiruošė, ir kaip atrodytų „RuNet", Rusijos „suverenus" liūdnokas internetas. Laidą „Du bitai" remia vidaus ir išorės vaizdo kameros EZVIZ. EZVIZ – Mato už tave. Daugiau informacijos  www.ezvizlife.lt

Prasidėjus karui, netruko savo nuomonę išreikšti ir visokio plauko vatnikai. Dainininkas Selas kažką vapaliojo apie pasaulio išsivalymą, dizaineris Statkevičius, nuolat demonstruojantis meilę Rusijai ir menkinantis Tėvynę, tauzijo niekus apie televizinę propagandą, Seimo narys Puidokas kažką leptelėjo apie Vakarų įtaką karui. Karo kontekste mirgėjo ir daugiau garsių pavardžių, jau nekalbant, kiek...

Kiek kartų esame kartoję – manes negirdi, nesupranta? Tikriausiai nemažai. Tačiau kai bandome kalbėti(s), nesąmoningai kartojame tam tikras klaidas, kurios ne tik kad neišsprendžia problemų, bet ir atveria didesnius bendravimo išškūkius. Šios dienos komentare – dažniausiai pasitaikančios kalbėjimo klaidos.

Šį kartą laidoje su vidinės komunikacijos eksperte Vija Valentukonyte laidos vedėja Laura Bielskė padeda išgryninti, kaip pasaulio įvykius ir įmonės poziciją apie juos pristatyti komandai.

Jungtinės Tautos skelbia, kad iš Ukrainos jau pabėgo daugiau nei 2 mln. karo pabėgėlių. Ši migracijos banga greičiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir kol kas tik didės. Žmonės nuo karo bėga į Lenkiją, Vengriją, Rumuniją, Slovakiją, jų sulaukiame ir Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Kaip Europai seksis atlaikyti migrantų iš Ukrainos antplūdį? Pokalbis su Tarptautinės migracij...

Laidoje dalyvauja: Indrė Trečiokienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos studijų programos koordinatorė, Julius Žiliukas, Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius.

Poetas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas Marius Burokas nuo karo Ukrainoje pradžios savo „Facebook“ paskyroje dalinasi naujienų santraukomis. Kodėl tai daro, kiek laiko, jėgų ir vidinių resursų tai kainuoja? Ir kaip literatūra gali tapti pabėgimu bei vaistu nerimui ir baimei?