Vienkartinė planeta

Bendruomeniniai daržai Vakarų sostinėse – tokiose kaip Londonas, Berlynas, net šiaurinis Helsinkis – nenaujas, nors vis dar populiarėjantis reiškinys. Jie dažnai kuriami atokiuose apleistų rajonų užkampiuose, pusiau legaliai, tačiau su dideliu entuziazmu ir siekiu suburti bendruomenes, atgaivinti beveides erdves, priartinti miestiečius prie gamtos. Vieno iš Vilniaus bendruomeninių daržo įkūrėjas M...

Lietuvoje apie tai dar beveik nekalbama. Tačiau beveik įpusėjusios Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) derybos dėl laisvos prekybos kitose Europos šalyse palieka vis mažiau abejingų. Prieš susitarimą pasisakančios peticijos skaitiklis internete jau seniai perkopė pusantro milijono parašų ribą. Vieni sako, kad ilgai lauktas istorinis susitarimas padės išbristi iš ekonominės k...

Kas savaitę priešindamiesi gamtos naikinimui įvairiose pasaulio šalyse bent du žmonės netenka gyvybės. Tarptautinės organizacijos „Global witness“ duomenimis, pernai nuo policijos kulkų ar samdomų žudikų rankos žuvo 116 aplinkosaugos aktyvistų. Daugiausia jų – vietos bendruomenių žmonės konfliktuose dėl hidroelektrinių statybos, išteklių gavybos ir žemės ūkio plėtros Centrinėje ir Pietų Amerikoje....

Čia studentų diena prasideda nuo jogos pratimų ir daržo ravėjimo, o baigiasi diskusijomis apie globalius pokyčius. Galimas daiktas, kad doktorantas ne tik apgins disertaciją, bet ir suras būdą lūšnynui įsivesti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių. „Kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių įvairiais istoriniais laikotarpiais, mums teko kurti miniatiūrinį savo įsivaizduojamų pokyčių modelį, – pasakoja...

Žygeiviška dvasia, džiazuojantis mąstymas ir Sauliaus Griciaus asmenybė – sakoma, jog būtent iš to, 1987-aisiais, likus beveik metams iki Sąjūdžio, Kaune gimė ekologinis klubas „Atgaja“. Jo istorija įamžinta naujame dokumentiniame filme „Žalieji muškietininkai“, kuris pristatytas Kaune kino teatre „Romuva“ penktadienį, Žemės dieną. Filme klubo senbuviai pasakoja apie tai, kaip viskas prasidėjo ir...

„Atsakomybė – tai ne vien protu suvoktas visuomeninis poreikis neteršti aplinkos, rūpintis jos kokybe ir gyvybės įvairovės išsaugojimu, taupiai naudoti natūraliuosius išteklius. Tai kartu ir jausmas, kuris pasireiškia įvairiose situacijose kaip pastovi orientacija, skatinanti asmenybę visur ir visada laikytis ekologinių reikalavimų ir priimti tik apgalvotus, pagrįstus sprendimus“, – taip apie apli...

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, užkrečiamų ligų daugėja ir dėl tokių globalių aplinkosaugos problemų kaip klimato kaita. Klimato kaitą tyrinėjantys mokslininkai taip pat perspėja, kad kylanti atmosferos temperatūra sudaro sąlygas plisti tokioms ligoms kaip maliarija ir dengės karštinė. Manoma, jog pastaraisiais dešimtmečiais dauguma naujų ligų atsirado iš dalies ir dėl žmonijos brovim...

„Dažniausiai tai, kas geriau gamtai, bus geriau ir produktui. Aš, kaip dizainerė, nemanau, kad gamta prieš mus kovoja“, – atsako Londone gyvenanti pramonės gaminių dizaino specialistė Solveiga Pakštaitė, paklausta, ar sudėtinga savo darbe atsižvelgti ir į gamtos apsaugą. Brunelio universiteto absolventės baigiamasis darbas – notavoriška maisto galiojimo pabaigą parodanti etiketė „Bump mark“, galin...

Kodėl geriau rinktis didesnę laisvėje sugautą menkę, karpį iš žuvininkystės ūkio, bet vengti nelaisvėje užaugintos pangasijos? Vadovą atsakingam žuvies ir jūrų gėrybių vartotojui išleidę Lietuvos gamtos fondo (LGF) specialistai ragina domėtis, kaip jūsų pasirinkimas veikia regiono ir pasaulio žuvų išteklius. Nuo 2010 m. pagal Pasaulio gamtos fondo rekomendacijas gaires rengiantys gamtosaugininkai...

Akvariumai kaip langas į retai matomą, užburiantį povandeninį pasaulį žavi žmones jau tūkstančius metų. Kadaise nemažai žinių reikalavęs pomėgis, vystantis technologijoms, tapo prieinamas daugeliui. Šiandien mėgėjiškoji akvariumistika – pelninga pramonė, vertinama milijardais JAV dolerių. Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis perspėja, kad tai ima kelti grėsmę kai kurių rūšių...

Šiųmetiniame Pasaulio ekonomikos forume Davose viena pagrindinių temų buvo didėjanti turtinė nelygybė pasaulyje. Tarptautinė organizacija „Oxfam“ skelbia, kad vis daugiau gerovės sutelkiama rankose mažos grupės žmonių, kurių didelė dalis turimą turtą ne uždirbo, o paveldėjo. Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad tokia nelygybė ne tik kenkia ekonominiam augimui, bet...

Europos parlamento sprendimu, nuo pavasario šalys narės galės pačios arba riboti, arba drausti genetiškai modifikuotų kultūrų auginimą. Bet žalieji sako, kad dėl to Europoje jų bus auginama tik daugiau. „Mūsų galva, diskusija apie genetiškai modifikuotas kultūras neturėtų apsiriboti tik argumentais už arba prieš. Beveik niekada nediskutuojama apie tos technologijos vertę. Mes manome, kad kasmet ta...

Neteisėtas žemės grobstymas – problema, su kuria susiduria šimtai tūkstančių Pietų Amerikos, Afrikos ir Pietryčių Azijos čiabuvių. Tačiau čia pažeidžiami ne tik tarptautiniai susitarimai. Naikinamos ištisos ekosistemos, kurios dar išlikusios nepaliestos pramonės. Jos neretai yra labai svarbios ne tik vietiniams gyventojams, bet visai planetos ekosistemai. Pavyzdžiui, planetos plaučiai – atogrąžų m...

Atominėse jėgainėse gaminama elektra yra būtina, siekiant kovoti su klimato kaita ir išsaugoti pasaulio biologinę įvairovę. Taip teigia daugiau kaip septynios dešimtys įvairių šalių mokslininkų, išplatinusių atvirą laišką aplinkosaugos aktyvistams. Daugiausia gamtos apsaugos srityje dirbantys akademikai, laiške ragina vietoje „idealistinių įsitikinimų“ vadovautis „objektyviais įrodymais“ ir nustot...

„Man patinka pradėti nuo blogų naujienų. Man atrodo, kad tai realistiška ir suteikia palengvėjimą. Kai susapnuoji košmarą arba pripažįsti, kad esi siaubingoje padėtyje, pajunti palengvėjimą“, – sako filosofas Timothis Mortonas iš Raiso universiteto (JAV), paaiškindamas savo siūlomą „tamsiosios ekologijos“ koncepciją. „Būti neigimo būsenoje ilgainiui tampa labai skausminga, todėl geriau išgyventi s...

Įprasta galvoti, kad žiemą gamtoje nėra ką veikti. Tačiau gamtininkai sako, kad šaltuoju metų laiku čia irgi įdomu – viskas vyksta kitokiu ritmu, kitaip kvepia miškas, kitoks ir keliavimo ritmas. Lietuvos saugomų teritorijų specialistai siūlo atkreipti dėmesį į atsivėrusį kraštovaizdį ir tik žiemą stebimas paukščių rūšis. Pavyzdžiui, pajūrio gamtininkai paukščių sutiktuves organizuoja žiemą, nes b...

Kitąmet sukanka terminas, kai Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis privalės parengti planą, kaip tvarkys panaudotą branduolinį kurą ir kitas radioaktyviąsias atliekas. Tai padaryti įpareigoja 2011 m. priimta ES direktyva, kuri turėtų padėti keisti daugelyje šalių vyraujantį požiūrį „Pagyvensim – pamatysim“. Visos Ignalinos atominės elektrinės veikimo metu susikaupusios pavoji...

Dauguma naujų drabužių net penktą kartą skalbiami aplinką teršia pavojingomis medžiagomis, kurios neskyla į natūralias, kaupiasi gyvuose organizmuose ir sutrikdo žmonių bei gyvūnų hormoninę sistemą. Taip yra todėl, kad drabužių gamyboje naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ne tik nuodija Kinijos upes, bet lieka audiniuose ir taršą paskleidžia po visą pasaulį. „Mados pramonė mus nuolat verčia j...

Pasaulyje yra apie 50 tūkst. valgomų augalų rūšių, tačiau du trečdalius žmonijos kasdienio maisto sudaro ryžiai, kukurūzai ir kviečiai. Pramoniniu būdu auginamų rūšių įsigalėjimas nulėmė tai, jog didžioji dalis tradicinių veislių per pastarąjį šimtmetį apskritai išnyko. Taip sako senųjų veislių auginimo entuziastai Europoje. Jie buriasi į organizacijas ir apsiima būti sėklų globėjais, kurie puosel...

Šiandienos ekonomika vadinama linijine – ištekliai išgaunami, panaudojami daiktams gaminti, šie parduodami, naudojami ir išmetami. Jei ši grandinė būtų uždaryta, atliekos taptų žaliava naujiems gaminiams sukurti ir turėtume kur kas pažangesnę, švaresnę planetą, kuri galėtų gyvuoti ilgiau. Tai vadinama žiedine ekonomika. Būtent šia linkme siūlo jau artimiausią dešimtmetį sukti Europos Komisija. Tač...

Įsivaizduokite darželį, kurio pastatas medinis, tualetas lauke, o pietų miego vaikai eina su miegmaišiais ant šieno. Tai tikro ekologiško vaikų darželio bruožai, kuriuos vardija kalbinta ikimokyklinio ugdymo specialistė. Lietuvoje, ypač didesniuose miestuose, gana populiari vadinamųjų alternatyvių vaikų darželių idėja. Duris atveriančios naujos privačios ugdymo įstaigos ypatingai akcentuoja sveiką...

Gamtinės dujos šiandien sudaro apie ketvirtadalį Europos Sąjungoje (ES) suvartojamos energijos. Daugiau kaip pusė jų importuojama. Jau ne pirmą dešimtmetį nerimą kelia mažėjantys europietiškų dujų ištekliai ir auganti priklausomybė nuo rusiškų dujų. Nepaisant to, kad bendrai energijos suvartojimas ES mažėja, energetinės nepriklausomybės perspektyvos niūrios – Tarptautinė energetikos agentūra progn...

Prieš beveik tris dešimtmečius amerikietis Luisas Sarno per radiją išgirdo Centrinės Afrikos džiunglėse įrašytą Bajakų genties muziką ir, išvykęs jos ieškoti, atgal į miestą nebesugrįžo. Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ Žaliosios programos filmas „Miško daina“ pasakoja apie jo kelionę su sūnumi į Niujorko dangoraižių džiungles. Supažindindami su nepaprasto likimo žmogum...

Visuomenės sveikatos specialistų duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį susirgimų endokrininės sistemos ligomis Lietuvoje padaugėjo dvigubai. Įtariama, kad to priežastis gali būti pavojingos cheminės medžiagos, naudojamos tokiuose įprastuose gaminiuose kaip plastikiniai indai, kosmetika, šampūnas ir grindų danga, drabužiai bei žaislai. „Yra įrodytas poveikis bestuburiams, gyvūnams, pasaulyje yra sus...

Almantas Kulbis – pedagogas, neformaliojo švietimo specialistas, jau daugiau kaip tris dešimtmečius kolekcionuojantis knygas apie gamtą. Senoji pedagoginė gamtos literatūra – vienas iš jo išskirtinių pomėgių. Jis pastebi, jog vartant senuosius vadovėlius į akis krinta ne tik aprašomasis, nuoseklus stilius, bet ir turinys, iš kurio matyti, jog to meto vaikai gyveno kur kas arčiau gamtos. „Skaitydam...