Verslo laikas

Lietuva atsidūrė programišių akiratyje, tačiau į saugumą pakankamai investuoja vos viena įmonė iš šimto.

Į Lietuvą pastaruoju metu kviečiami ir Lenkijos, ir Vokietijos bankai. Bet ar lemta Lietuvoje turėti daugiau bankų nei yra dabar?

Ar reikėtų mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš žmogaus, gaunančio minimalią mėnesio algą?

Pirmasis vėjo jėgainių parko jūroje konkursas baigėsi, nustatytas potencialus laimėtojas. Tačiau konkursas ir jo sąlygos susilaukė kritikos. Konkurse sulaukta tik dviejų dalyvių, nors ketino varžytis bent keletas tarptautinių kompanijų.

Latvija ir Estija detaliai nesvarstė, kaip atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir prisijungti prie Vakarų, todėl Lietuvos planas atsijungti nuo rusiškos sistemos anksčiau gali ir nepavykti, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Pokalbis su juo – „Verslo laike“.

Šimtai tūkstančių publikacijų ir visą pasaulį apskrieję Lietuvos vaizdai - anot ekspertų, NATO viršūnių susitikimas reikšmingai prisidėjo prie saugios valstybės įvaizdžio užsienyje.

Jungtinių Valstijų prezidento, kariniai žvalgybiniai ir orlaiviai-degalinės - tai tik keli iš daugybės lėktuvų, traukiančių aviacijos mėgėjų žvilgsnius į dangų ir oro uostus NATO viršūnių susitikimo metu. Ekspertai sako, kad tiek veiksmo mūsų šalies padangėje dar nėra buvę.

Prekybos tinklą Ukrainoje valdančios lietuvių bendrovės „BT Invest“ vadovas Aivaras Karalius Kyjive padovanojo žemės sklypą naujai mokyklai, taip pat dalyvauja kituose atstatymo projektuose. Jis sako, kad Ukrainoje daugėja verslų, kurie jau pradeda atstatymo darbus, tačiau tenka prisiimti didesnę riziką. Iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje verslininkas tikisi daugiau gerų žinių dėl Ukrainos.

Vėjo jėgainių parkų vystytojai vis dažniau susiduria su gyventojų pasipriešinimu

Pasaulinė apžvalga rodo, kad Lietuva dar kartą pateko tarp dvidešimties šalių, į kurias persikelti startuoliams šiemet patariama labiausiai. Be to, šalyje per pastaruosius penkerius metus žymiai išaugo šioje srityje dirbančiųjų skaičius, atlyginimai. Lietuvos startuolių asociacija sako, kad galimybių auginti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką Lietuva turi ir daugiau, tik ne visomis pasinaudoja. T...

Minimali mėnesio alga 2025 m jau gali būti nustatoma visai kitaip nei dabar – skaičiuojant jos dydį, gali būti įtraukiamas našumo kriterijus. Tai – darbdavių svajonė. Bet ar darbuotojams tai būtų į naudą?

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per praėjusius metus užsienio įmonės Lietuvoje investavo 10 proc. daugiau nei per ankstesnius. Kas ir kokius investuotojus labiausiai vilioja į mūsų šalį?

Rusiškų prekių pardavėjai vis dar bando patekti į prekybos tinklus. Rusijoje pagamintų ir parduodamų daiktų dar galima rasti Lietuvoje ir šiandien.

Verslo atstovai sako, kad reikia pokyčių: vienus darbuotojus įpareigoti pranešti, kad dirba per kelis darbus, kitiems – dvigubai pailginti bandomąjį laikotarpį.

Praėjusią savaitę pristatyta Analitinės informacijos biblioteka. Ji leidžia peržiūrėti visus valdžios institucijų ir valstybės įmonių pirkimus, pavyzdžiui studijas, tyrimus, auditų išvadas. Apie bibliotekos naudą I. Janauskaitė kalbina premjerės patarėją R. Kuodį, MRU Viešojo administravimo instituto direktorių A. Stasiukyną ir vyresnįjį Investuotojų forumo ekonomikos ir politikos analitiką V. Tam...

Kodėl prekybos tinklai Lietuvoje nežymi prekių, kurių gamintojai neišėjo iš Rusijos?

Lietuva perka Kinijoje pagamintą įrangą, norėdama atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos. Politikai ir ekspertai kritikuoja „Litgrid“ sprendimą pirkti įrenginius iš šalies, kuri mums yra paskelbusi prekybos karą. Energetikos ministerija sako, kad tai nėra gerai, bet tokia realybė.

Dalis organizatorių sako, kad aukšta infliacija šalyje koreguoja renginių kainas. Jos šiemet gali būti penktadaliu didesnės nei pernai.

„Klaipėdos nafta“ iš norvegų kompanijos ruošiasi išpirkti šiuo metu Lietuvos nuomojamą suskystintųjų dujų laivą-saugyklą „Independence“. Prieš perimant jį, pirmiausia ketina suremontuoti kažkuriame iš Prancūzijos, Ispanijos arba Portugalijos uostų. Kas po to – aiškinasi Irma Janauskaitė.

Nors pastarosiomis dienomis lietaus tai vienur, tai kitur yra, ūkininkai sako – praradimų dėl sausros bus ne tik žemės ūkiui, bet ir visam maisto sektoriui. Žemės ūkio ministro teigimu, įtakos maisto kainoms sausra neturės. Anot aplinkos ministro, situacija nėra tokia tragiška, kaip 2015 m. Bet ar įmanoma, kad pirkėjai niekaip nepajustų skurdesnio derliaus, o būtent tokį prognozuoja ir dalis ekono...

Dirbtinis intelektas gali perimti ne tik žemos kvalifikacijos darbus, sujaukti darbo rinką. Tačiau riboti jo plėtrą dėl darbo vietų išsaugojimo būtų neprotinga, sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Johan Javeus. Jį vadovų konferencijoje EBIT Vilniuje, Marius Jokūbaitis.

Dalis saulės elektrines įsirengusių gyventojų teigia patiriantys nuostolių: itin saulėtomis dienomis jų elektrinės atsijungia. Rangovai sako, kad taip nutinka dėl riboto ESO tinklų pralaidumo, elektros skirstymo operatorius teigia, kad kalti nesąžiningi vartotojai.

Nors gyventojų pasitikėjimas verslu šiemet išaugo, jis išlieka gana žemas: vienas iš trijų verslo organizacijas vertina teigiamai. Kodėl?

Vietiniai ir tarptautiniai ekspertai vienas po kito naujina senas savo prognozes, kaip Lietuva gyvens šiemet. Bet dalis ekonomistų sako, didžiausios grėsmės yra ne dabar, o bus po trejų metų. Kas atsitiks 2026-aisiais, aiškinasi Irma Janauskaitė.

Netikėtai šovusi idėja, užvaldžiusi visas mintis. Kažkur nusižiūrėtas panašus sumanymas, įgyvendinta tai, ko trūko, ko niekas nesiūlė arba pomėgis, tapęs pragyvenimo pajamomis. Kasmet Lietuvoje įregistruojama tūkstančiai naujų verslų. Ir dalis jų tarsi ne visai būdingi Lietuvai. Apie netradicinius, neįprastus verslus plačiau domėjosi Irma Janauskaitė ir Justė Urbonaitė.