Verslo laikas

Ar sutiktumėte keliones į darbą automobiliu pakeisti judėjimu paspirtuku, dviračiu ar viešuoju transportu? Kaip ir kodėl įmonės skatina darbuotojus judėti ir gyventi darniau, aiškinasi Darius Matas.

Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo daugiau nei tūkstantį nekilnojamojo turto objektų. Specialistai pastebi, kad populiariausi – šalies didmiesčiuose bei kurortuose esantys objektai. Dalis rusų prasidėjus karui ir Europai pradėjus taikyti sankcijas, savo nekilnojamąjį turtą bandė parduoti, tačiau tą padaryti – itin sudėtinga, mat bankiniai pavedimai į Rusi...

Dalis būsto pardavėjų sako, kad kovas – geriausias per dvejus metus. Kas gi nutiko, kad žmonės vėl taip gerai perka butus – ar jie turi daugiau pinigų, nebegąsdina žinios apie karą, o galbūt būsto kainos itin geros? Tačiau Lietuvos bankas skaičiuoja, jog būstas tebėra pervertintas, o būsto įperkamumas, besibaigiant praėjusiems metams – prasčiausias per dešimtmetį.

2023-iais metais Europoje buvo pagaminta rekordiškai daug saulės energijos. Užfiksuotas didelis baterijų gamybos augimas. Justė Luščinskytė pasidomėjo su kokiais sunkumais susiduria tiek valstybės, tiek gyventojai, norintys įsirengti saulės elektrines Vokietijoje, Graikijoje ir Nyderlanduose.

Per 20 metų vidutinė alga Lietuvoje padidėjo daugiau kaip 6 kartus. Dalis verslo atstovų sako, kad toks spartus augimas kelia pavojų ekonomikai, o jį pristabdyti trūksta ir politinės valios. Ypač šiemet, kai šalyje vyks treji rinkimai.

Iš karto nesunaudotą saulės elektrinių pagamintą energiją galima kaupti ir atsiradus poreikiui naudoti vėliau. Tam reikalingi elektros energijos kaupimo įrenginiai. Nuo šiandien smulkios, vidutinės įmonės, ūkininkai ir į energetikos bendrijas susibūrę gyventojai gali teikti paraiškas ir gauti tam skirtą finansavimą.

Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba valdžiai siūlo skubiai pataisyti įstatymą atgaline data taip, kad savarankiškai dirbantiems žmonėms, nė vienam, neliktų rizikos prarasti dalį turimo stažo.

Diskutuojant, kur rasti papildomų lėšų šalies gynybai, dalis verslo atstovų teigia, kad sutiktų mokėti didesnius mokesčius. Kaip tai galėtų būti įgyvendinta, pasidomėjo Darius Matas.

Šakių rajonas siekia Gelgaudiškyje statyti pramoginį, keleivinį ir pramonės uostą. Idėja sena, tačiau konkretūs darbai pradėti tik dabar. Jau atliekami įvairūs tyrimai, lėšų gauta iš verslo plėtros tarybos. Verslas taip pat laukia uosto, tikimasi taip atgaivinti regioną. Kiek atseis įrengti uosto infrastruktūrą, dar neaišku, pinigų bus ieškoma ir ES fonduose.

Lietuvoje daugėjant vėjo jėgainių, daugėja ir spręstinų problemų. Pasirodo, vežti į Lietuvą galima bet kokias vėjo elektrines, net ir visiškas senienas. Kaip užtikrinti, kad jos nepradėtų masiškai griūti ir nepridarytų žalos žmonėms, jų turtui?

Rusijoje, Riazanėje, veikia vėdinimo sistemos įrangos gamykla. Jos savininkai – lietuviai, kompanija „Komfonent”. Jos vadovas Albinas Čėpla sako bandęs parduoti gamyklą, tačiau nesėkmingai. Pats į Rusiją važiuoti vengia.

Dalis ekspertų pastebi ryškėjančią tendenciją: lietuviai vis dažniau apsiperka užsienio elektroninėse parduotuvėse, o įsigytos prekės Lietuvą pasiekia per tarpininkus. Ar toks apsipirkimo būdas leidžia sutaupyti pinigų? Tema domisi Darius Matas.

Prasidėjo sezoninių darbuotojų paieška. Pikas prognozuojamas balandį. Dabar pastiprinimo dairosi pajūrio maitinimo ir apgyvendinimo verslai. Aršiausia kova verda dėl virtuvės darbuotojų - šefams restoranai siūlo ir daugiau nei du tūkstančius eurų į rankas siekiantį atlyginimą.

Rūkytas maistas turės būti iš tikrųjų išrūkytas, o ne išmirkytas dūmo kvapą ir skonį suteikiančiose medžiagose. Apie tai - Irma Janauskaitė.

Pakeitus tvarką, į rezervą siekiama įtraukti ir privatų sektorių. Vis dėlto Žemės ūkio ministerija pabrėžia pasigendanti verslo aktyvumo. Maisto pramonės atstovai teigia, kad reikia paprastesnių sąlygų. Apie tai – Giedrės Trapikaitės reportaže.

Finansų ministerija užsimojo per ateinančius penkerius metus išugdyti visuomenės finansinį raštingumą - parengtas veiksmų planas. Ko ir kaip žadama mokyti?

Keleiviniuose laivuose jau darbuojasi pirmieji Lietuvoje paruošti laivų stiuardai. Prieš dvejus metus pirmą kartą Lietuvoje pradėti rengti specialistai darbo pasiūlymo sulaukia dar nė nebaigę studijų. Laivybos sektoriaus atstovai pastebi, kad dėl šios profesijos atstovų verda arši kova - stiuardų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Kitąmet būsto paskolos norintys žmonės jau turėtų rinktis iš dviejų variantų, kokias palūkanas mokėti – kintamas ar fiksuotas.

Kibernetinis saugumas - ne tik sudėtingos kompiuterinės sistemos, bet ir atsakingas kiekvieno mūsų elgesys. Tuo įsitikinę Aurelija Požytė-Grinė ir Paulius Bagdonas, kurie pastarąjį pusmetį programoje „Kurk Lietuvai“ rengė gaires, kokius administracinius saugiklius būtina įvesti.

Nemaža dalis pastaruoju metu susidūrė su situacija, kai į blogąją pusę buvo perskaičiuotas jų asmeninis kredito reitingas, nors jokių skolų ar vėluojančių mokėjimų jie neturi. Maždaug penktadaliui žmonių reitingas iš A klasė nukrito į B klasę. Kodėl?

Nuo šių metų pradžios, nustojus galioti pridėtinės vertės mokesčio lengvatai, dalis maitinimo įstaigų užvėrė duris, likusios buvo priverstos kelti kainas, o tai atsiliepė ir lankytojų srautams – pastebima, kad pietaujančių kavinėse sumažėjo, dalis restoranų pirmaisiais šių metų mėnesiais dirbo nuostolingai. Specialistai neatmeta, kad bankrotų šiemet gali būti ir daugiau.

Nepriklausomi elektros tiekėjai negali reikalauti baudų ar netęsybų už nutrauktas sutartis. O jei bauda buvo sumokėta, ją turėtų grąžinti. Tačiau ar taip bus iš tiesų?

Dalis mažųjų bendrijų narių, individualių įmonių savininkų ar individualią veiklą vykdančiųjų sunerimo. Iki šiol, metus mokėdavę „Sodrai“ įmokas bent nuo minimalios algos net ir tada, kai realiai tokių pajamų negaudavo, užsidirbdavo vienerių metų stažą. Tačiau šią savaitę sužinojo, kad tokių savarankiško draudimo įmokų mokėti negali, jei Mokesčių inspekcijai metinėje pajamų deklaracijoje pateikia...

Nuo kovo 1-osios, mažėjant suskystintų naftos dujų akcizui nuo 304 iki 13 eurų už toną, LRT radijas pasidomėjo, kiek dujų naudojimas populiarus kitose Europos valstybėse.

Apyvartoje sumažėjo pinigų kiekis – ir visoje euro zonoje, ir Lietuvoje. Dalis ekspertų sako, kad tokio reiškinio nėra buvę per visą euro zonos istoriją, tai yra daugiau nei du dešimtmečius. Ką tai reiškia? Kas mums visiems iš to?