Tuzinas

Kasdieninėje gyvenimo veikloje, turėdami savo stiprybių ir silpnybių, turbūt kiekvienam būtų nesudėtinga prisiminti tokių artimos aplinkos žmonių, kurių gabumai kokioje nors specifinėje srityje viršijo įprastos vidutinybės sugebėjimus. Dažnai tokiais žmonėmis mes žavimės, vadiname juos talentingais, kai kurie iš jų tampa net pasaulyje žinomais mokslininkais, vedančiais mus į dar labiau ištobulintą...

Ar „cepelininis“ dangus iš tiesų veikia kiekvieną lietuvį? Kokius mitus apie spalvas jau gali paneigti mokslininkai? Kodėl spalvos yra universali kalba, kurią supranta žmonės iš skirtingų kultūrų? Mokslininkė, psichologijos mokslų daktarė Domicelė Jonauskaitė gyvendama Šveicarijoje, beveik dešimtmetį tyrinėja spalvas ir bando atsakyti su kokiomis emocijomis mes jas asocijuojame bei kaip jos mus ve...

„Visi esame muzikos terapijoje, bet tik muzikos terapeutai tai žino“ - pasakoja Miglė Vilčiauskaitė-Migloko šiuo metu besigilinanti į muzikos terapinį poveikį ir drąsiai kritikuojanti pramogų pasaulį, kuriame praleido ne vienerius metus. Kūrybą pradėjusi ankstyvoje vaikystėje, Miglė savo vietą profesionalioje scenoje surado dar paauglystėje. Per šį laikotarpį jos gyvenime ir karjeroje įvyko ne vie...

Kaip vorų tyrinėjimas ir biologija gali būti susiję su psichoterapija? Iš pirmo žvilgsnio dvi nesuderinamos specialybės mokslų daktarės Marijos Biteniekytės gyvenime iš tiesų papildo viena kitą. Pati Marija pripažįsta, kad būtų neteisinga save slopinti bei nebandyti ieškoti savęs ir kitose profesijose: „Noriu būti ten, kur jaučiuosi gyva, kur verda gyvenimo sultys“. Nors šiuo metu mokslų daktarė n...

Kas yra meilė? Klausimas į kuri atsakyti atrodytų beveik neįmanoma, tačiau kiekvienas tvirtai tikime, kad žinome, kas ji yra. Nors gyvybės mokslų atstovai meilę pavadintų tiesiog cheminių procesų nulemtą prieraišumą individui, kuomet mūsų smegenyse išsiskiria meilės hormonas oksitocinas, visgi ją kiekvienas suprantame skirtingai, o taip pat turime įsitikinimus, kas ką gali ir ko negali mylėti. Soc...

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“ - teigia mokslininkas Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, sergant Krono liga. Ne tik išbandęs savo kūnu, bet ir pasisėmęs patirties iš labiausiai pažengusių pasaulio mokslininkų, Tomas Lietuvoje pasigenda požiūrio, jog pokyčiai gyvensenoje ir mityboje, lygiai taip pat kaip ir v...

„Pojūčiai ir simptomai, kuriuos jaučia žmogus, – tai tik ledkalnio viršūnė“, - apie atvejus, kuomet patys sau bandome diagnozuoti sutrikimą, teigia psichiatrė Loreta Aleknienė. Kiekvienam žmogui rūpi jo sveikata, tačiau lengva prieiga prie informacijos bei socialinių tinklų sukurta galimybė burtis į bendruomenes suteikia ne tik greitesnį kelią iki atsakymo, bet neretai ir tvirtą klaidingą nuomonę...

Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą. Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja be...

„Neapgaudinėkime savęs, kad buvome gražūs, balti ir pūkuoti“ – apie lietuvių praeitį sako tautosakos tyrinėtoja Asta Skujytė – Razmienė, kuri gilinasi į liaudies mediciną ir jos istoriją. Pasak mokslininkės turime klaidingą suvokimą, kad tautosaka yra tik dainos ir pasakos, tačiau jos nuomone turime daug neatskleistų ir kartais nepatogių temų, ateinančių iš praeities. Kas yra „limpamos“ ligos ir k...

„Žmonės vietiniuose žemės ūkiuose skundžiasi, kad gamta tapo nenuspėjama, ją sunkiau skaityti ir suprasti“ – apie klimato kaitos paveiktą vietinių afrikiečių gyvenimą pasakoja marijampolietis Lukas Paltanavičius leidęsis į gyvenimo kelionę dviračiu. Kartu su drauge Aisha Hassan sėdo ant dviračių ir nuo Olandijos pajudėjo Tanzanijos link. Keliaujant beveik 8000 kilometrų, jų tikslu tapo pakeliui ap...

Apie mitybą, gerą savijautą ir sveikatą girdime kone kasdien. O būti pavargusiam ir pasimetusiam didžiuliame informacijos ir rekomendacijų sraute, tapę taip pat įprasta, kaip tų patarimų nesilaikyti. Nors nėra vieno stebuklingo būdo sveikatos palaikymui, galima bandyti paneigti mitus ir klaidingus įsitikinimus. Ką žinome apie ilgaamžiškumą, žarnyno bakterijų įtaką savijautai ir besikeičiančias sve...

Nepaprasto ir ypatingo mokytojo žvilgsnis į mokymo procesą – bent jau toks įspūdis susidaro išgirdus kalbant Simoną. Jis yra turbūt vienas pirmųjų ir greičiausiai vienintelis Lietuvoje geologas, dirbantis mokytoju. Nuo teatro iki geologinio turizmo, nuo kalbotyros iki mokslo populiarinimo - tai dalis raktažodžių, kurie apibūdina Simono veiklą. Viena iš Simono susidomėjimo sričių - ieškoti paraleli...

Turbūt daugelis mūsų įvairiais gyvenimo etapais yra patyręs aplinkos spaudimą ir lūkesčius kurti šeima, susituokti ir susilaukti vaikų. Todėl nenuostabu, kad motinystė ir tėvystė vadinama pamatine visuomenės vertybe, kuri dažnai suvokiama kaip „nelaužoma“. Paskutiniais dešimtmečiais Vakarų šalyse stebimas bevaikystės atvejų augimas. O gyvenimo be vaikų tema sulaukia vis didesnio visuomenės tyrinėt...

Naujos šiuolaikinio pasaulio darbo formos, mūsų kintančiame kultūros, technologijų ir laisvėjančios „sąmonės“ kontekste, keičia ir mūsų psichologinę būseną, emocinę pusiausvyrą bei santykius. Be abejonės, tie pokyčiai vyksta įvairiomis kryptimis, vieni aspektai mums suteikia daugiau laimės, kiti mus dar labiau įkalina. Laidoje apžvelgiame įvairias šiuolaikines darbo formas, fenomenus ir paradoksus...

Gyvename laikais, kuomet skambių pranešimų patikimumo riba socialiniuose tinkluose ne visada yra aiškiai matoma, nors galimybių tikrinti faktus turime daugiau nei bet kada. Supratimas, kodėl meluojame, kuriame istorijas ir manipuliuojame yra kelias į tikrą tiesą ir išmintingesnių sprendimų priėmimą. Kaip melas ir jo formavimas veikia mūsų elgesį? Kaip manipuliuojama emocijomis? Ar įmanoma tai past...

Ne vienerius metų dirbęs vaikų teisių apsaugos specialistu, šiandien Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Vytautas Kirka pats tyrinėja vaikų patirtis, ieškant pagalbos ir teisingumo, patyrus netinkamą ar smurtinį elgesį šeimoje. „Tam tikros visuomenės dalies atžvilgiu, kažkada pats buvau tas blogiukas, kuris paima vaikus“ – pasakoja Vytautas ir atskleidžia tik dalį požiūrio, kuris atsispindi...

Skaitmeniniai įpročiai tapo žmonių egzistencijos dalimi, o drąsus mokslininkai bei inžinieriai teigia, kad greitai gali būti net ir kūno dalimis. Išmanieji įrenginiai ir įvairaus dydžio ekranai, kurių informaciją vartojame kiekvieną dieną, palengvino mūsų kasdienybę, bet tuo pačiu ir suteikė daug progų suprasti, kad savo įpročius valdyti yra nelengva. Kodėl nepastebime tų įpročių, kurie mums kenki...

Nors Lietuvos romai yra istorinė bendruomenė, čia gyvenanti nuo XVI amžiaus, stigmatizuojanti nuomonė apie šią tautą vis dar nepalieka visuomenės sąmonės. Dabartines romų gyvenimo problemas lėmė ne tik sudėtingai susiklosčiusi, šimtmečius trukusi istorija, bet ir su Lietuvos nepriklausomybe atėjusi laisvoji rinka, sukūrusi aplinką, kurioje susirasti darbą, buvo itin sunku, tiek dėl ekonominių, tie...

Prieš 130 metų Frydrichas Nyčė teigė, kad negalima pasitikėti nė viena mintimi gimusia ne atvirame ore ir ne laisvai judant, mintimi, kuriai gimstant nesismagino ir raumenys. Žmogaus psichika yra neatsiejama kūno dalis, o fizinis aktyvumas yra vienas iš daugelio būdų paveikti ir keisti savo proto būseną. Psichiatrė-psichoterapeutė ir bekelės (trail) bėgimo entuziastė Rima Viliūnienė teigia, kad bė...

1941 metais šveicarų inžinierius George'as de Mestralis vedžiodamas šunį pastebėjo, kad varnalėšos vaisiai, vadinamieji „rutuliukai“, prilimpa prie jo šuns kailio. Sudomintas inžinierius, prisiskynęs krepšį varnalėšų, grįžęs namo per mikroskopą pradėjo tyrinėti, kodėl jos tokios lipnios. Pasirodo jų žiedų galuose slypi maži kabliukai, o palinkimo kampas ir struktūra yra tvirto prikibimo paslaptis....

Depresija šiuolaikiniame pasaulyje kone plačiausiai apkalbėta ir aktualiausia šių dienų psichikos sveikatos problema. Atliekami tyrimai kiekvienais metais pateikia vis naujų įrodymų apie šios būklės išsivystymą ir sudėtingus, ne tik psichologinius, bet ir biologinius mechanizmus. Vienos teorijos paneigia kitas ir sukelia diskusijas visuomenėje - tai gerti vaistus, ar negerti? Viena dažniausių susi...

„Lyginimosi tarpusavyje šiuolaikinėje švietimo sistemoje yra labai daug. Turėtume dažniau lygintis su savimi, o ne su kitais“ – teigia mokslininkė, psichologė Rasa Erentaitė, tyrinėjusi paauglių tikslus ir motyvaciją. Kaip atrodo žmogaus tapatybės paieškos? Kiek paauglystė atsakinga už tai, kur esame suaugusiojo gyvenime? Kokią įtaką socialinė nelygybė turi jaunam žmogui? Pokalbis ir dvylika punkt...

„Lietuvos senjorų pažinimo gebėjimai kone prasčiausi Europoje“ - teigia evoliucinės psichologijos profesorius emeritas Albinas Bagdonas. Nesvarbu, kiek jums metų, turbūt esate pastebėję savo paties pokyčius gyvenime. Žinoma, fizinio kūno pasikeitimai pastebimi lengviau nei subtilūs psichikos ir smegenų procesai. Senstant kūnui, prastėja žmogaus gebėjimas pažinti, sutelkti dėmesį ir atsiminti, o mo...

„Viena didžiausių problemų, kad daugelis vystomų skaitmeninio pasaulio projektų tiesiog siekia pelno. O pati žmonija yra tapusi aptarnaujančiu personalu šiam pasauliui.“ – apie skaitmeninio turinio ateities vystymąsi kalba medijų tyrinėtojas, Kauno technologijos universiteto prof. Šarūnas Paunksnis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad gyvendami šiuolaikiniame medijų pasaulyje nustojome suvokti ir g...

„Dirbu ten, nes turiu tam įrankius ir gebėjimus. Jei to nedaryčiau, tai būtų savęs išdavystė“ – sako neseniai iš rytų Ukrainos grįžęs gydytojas Skirmantas Krunkaitis. Skirmantas kartu su komanda ir organzicija „Blue/Yellow“ dirbo Ukrainos teritorijose, kurios buvo okupuotos ir išlaisvintos jau nuo praėjusio rudens, tačiau infrastruktūra dar neatstatyta, todėl įprastas gyvenimas nevyksta, o kokybiš...