Šviesi ateitis

Palydovinis internetas nėra naujiena, tačiau į orbitą kylant vis daugiau interneto ryšio palydovų, kalbama apie perversmą šioje srityje: esą nedidelių palydovų spiečiai arba kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, distanciniu būdu valdomi balionai, gali padengti visą žemę ir užtikrinti interneto prieigą net ir pačiose atokiausiose vietovėse. Maža to, ateityje toks internetas gali pasitarnauti ir žmonijai k...

Nors gyvename ne vieną tūkstantį metų grybų kompanijoje, jų ištirta tik kiek mažiau nei 10 procentų. Visgi, unikalios grybų savybės šiandien leidžia šiuos organizmus pritaikyti ne tik maisto pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių – nuo teršalų skaidymo, alternatyvų plastikui kūrimo, muzikos kūrimo iki statybų bei mados pramonės. Kaip grybai panaudojami kuriant inovacijas? Bei kodėl šių prisitaiky...

Roboto ir žmogaus santykiai jau seniai jaudino populiariąją kultūrą. Šiuolaikinėje visuomenėje augant vienišumui, tai vis labiau tampa realybe: sparčiai didėja robotų kompanionų, padedančių buityje, ir robotų humanoidų, stebėtinai panašių į žmones, pasiūla. Jie buvo sukurti ir anksčiau, tačiau tobulėjantis dirbtinis intelektas, kalbos modeliai robotus sužmogino. Kai kurios apklausos rodo, kad žmon...

Apie moterų sveikatą šiuolaikinis mokslas dar žino labai nedaug. Nepaisant dešimtmečius trunkančių pažadų, moterims nepakankamai atstovaujama klinikiniuose tyrimuose, net laboratorinės pelės dažniausiai yra patinai. Lietuvė neuromokslininkė Emilė Radytė siekia, kad jos ir kolegų vystoma plačiai nuskambėjusi technologija – smegenis stimuliuojantis lankelis, mažinantis menstruacijų skausmus ir PMS s...

Ekspertai sako, kad naujosios technologijos neatsiejamos nuo švietimo ateities, mat ugdymo turinys tampa vis labiau skaitmenizuotas, o vis daugiau klasių išmėgina pamokas virtualioje erdvėje arba simuliuoja užduotis kompiuteriniuose žaidimuose. Realių pavyzdžių jau yra ne vienas – kai kurios mokyklos apskritai egzistuoja tik virtualioje erdvėje. Tačiau kaip pritaikyti technologijas dabartinei švie...

Mokslininkai jau seniai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Mikrobiota netgi vadinama „antrosiomis smegenimis“, nes šie mikroorganizmai turi didelės įtakos mūsų savijautai ir nervų sistemai. Šiandien dėl mitybos ir kitų veiksnių mikrobiotos įvairovė nyksta, tad sveiką žarnyno bakterijų balansą padeda palaikyti gerosios bakterijos – probiotikai. Visgi, daugiau nei prieš dešimtmetį pradėta kalbėti...

Sparčiai augant aviacijos pramonei, kai kurios ateities vizijos skamba kaip iš fantastinio filmo: lėktuvai patys generuos energiją, skraidysime be pilotų, o vaizdus ore matysime pro panoraminius langus. Aviacijos ekspertai tokias idėjas vertina atsargiai ir teigia, kad dabartinių inovacijų turbūt net nepastebime, bet jos keliones padaro efektyvesnes, patogesnes ir greitesnes. Aviacijos pramonės po...

Pirmiausia pradėti naudoti karinėje pramonėje, ir dabar dronai neatsiejami nuo saugumo ir gynybos sistemų. Lietuvoje gaminamus dronus karo lauke naudoja ir ukrainiečiai, tiesa, potencialas gamybai mūsų šalyje yra gerokai didesnis, tik, kaip teigia dr. Linas Gelažanskas, trūksta ryžto imtis konkrečios užduoties. Šiandien pasaulyje dronų panaudojimas itin platus, o netolimoje ateityje bepilotės skra...

Nors COVID-19 atvejų skaičius vėl auga, visuomenei tai nebekelia tiek baimės, kiek prieš beveik 4 metus. VU Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslininkas dr. Gytis Dudas sako, kad ši pandemija, sukelta koronaviruso SARS-CoV-2, mokslui yra pirmoji – ji paskatino platesnes virusų analizes ir net padėjo Lietuvai sužibėti sekoskaitos tyrimuose, aptikus vadinamąją „Anykščių atmainą“. Pastaroji pandemij...

Vokietijos mokslininkai sako, kad amžinybė kvepia bičių vašku, bitumu ir medžių sakais. Taip jie teigia ištyrę ingredientus, naudotus balzamuojant maždaug prieš 3500 metų mirusią senovės Egipto didikę Senetnay. Net ir praėjus tūkstančiams metų, senovės Egipto mumifikacijos praktikos vis dar lieka nežinomos. Tačiau mokslininkai siekia tai pakeisti pasitelkdami naujausias technologijas. Be to, balza...

Elono Musko įmonė „Neuralink“, kurianti smegenų implantus, netrukus ruošiasi atlikti bandymus su žmonėmis. Smegenų ir kompiuterių sąsaja, tikimasi, padės atkurti kalbos funkciją, regą, suteiks daugiau galimybių valdyti galūnių protezus. Kalbama ir apie futuristinius scenarijus – galbūt ateityje internete naršysime tik savo smegenimis. Kaip veikia smegenų implantai, kokie iššūkiai kyla juos pritaik...

Norvegijoje atradus milžinišką požeminį fosfatų uolienų telkinį, pasaulio mokslininkai nudžiugo: geologai galbūt išgelbėjo žmoniją nuo bado! Juk be esminio trąšų pramonės komponento, gaunamo iš fosfatų uolienų – fosforo – negali egzistuoti beveik jokia gyvybė. Žinomos aukštos kokybės fosfatų uolienų atsargos pamažu senka, o jas valdantys didžiausi tiekėjai – už Europos ribų. Tačiau naujausias radi...

Daugelis orų prognozes tikriname vos atsikėlę arba prieš eidami miegoti, pagal tai dažnai dėliojame savo planus, net jei orai – ypač Lietuvoje – per valandą, rodos, pasikeičia keturis kartus. Nelengvą darbą meteorologams padeda atlikti technologijos – automatizuotos stotys, skaitmeninės galimybės, pastaraisiais metais kai kur ir dirbtinis intelektas. Visgi, nors technologijos užima didelę dalį orų...

Kiekvieno žmogaus genetinėje informacijoje gali slypėti atsakymai, kokia liga sergame arba kokio vaisto mums reikia. Tuo paremta į konkretų pacientą orientuota personalizuota arba precizinė, tikslioji medicina. Pamažu taikant ją vis plačiau, tai įvardijama kaip svarbi ateities sveikatos sistemos dalis ar net trečioji medicinos revoliucija. Tačiau diskusijos neatsiejamos nuo svarbių klausimų, kaip...

Genetikai, lygindami šiandieninių ir senovės žmonių genomus, gali papildyti, patikslinti ar net paneigti istoriją, sako VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkė dr. Ingrida Domarkienė. Žinoma, tam reikalingas kitų mokslinių sričių suteikiamas kontekstas. Laidoje su mokslininke kalbame apie sudėtingą darbą, siekiant iššifruoti senovė...

Kasdien prausiamės, plauname indus, tuštinamės ir sugeneruojame pačių įvairiausių nuotekų. Galbūt sunku patikėti, tačiau šie nešvarumai ateityje gali tapti tvaria elektros energija. Tam Fizinių ir technologijos mokslų centro komanda tobulina biokuro celes arba bioceles – energijos šaltinius, kurių veikimas paremtas mielių išskiriama elektros energija. Pati idėja nėra nauja, tačiau, kaip teigia mok...

Apie gyvenimą Mėnulyje greičiausiai svarstė dar Leonardas da Vinčis, tokią idėją aprašė ne vienas literatūros klasikas, tarp jų ir Žiulis Vernas. Realūs Žemės palydovo tyrimai prasidėjo 1959 m., o, po 10 metų pirmąkart jame išsilaipinus žmonėms, vizijos apie Mėnulio kolonizavimą, atrodo, įgavo pamatus. Visgi, kaip teigia Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas astrof...

Mokslininkai sako, kad dabar išgyvename bene geriausius kosmoso tyrinėjimo laikus. Naujos technologijos ir didesnės finansinės galimybės, tikimasi, leis priartėti prie ramybės neduodančių klausimų – nuo ko viskas prasidėjo ir ar egzistuoja nežemiška gyvybė? Atsakymų į tai kosmose jau kurį laiką ieško ir galingieji Džeimso Vebo ir Euklido teleskopai. Daugiau apie jų galimybes, ypatumus ir astrofizi...

Naujosios technologijos nuo mados industrijos procesų neatsiejamos jau kurį laiką, tačiau pandemija dar labiau paspartino skaitmeninės mados vystymąsi. Nuo kompiuterinių žaidimų iki socialinių tinklų, šiandien vis daugiau prekės ženklų ir kūrėjų išbando virtualios aprangos galimybes. Ekspertai sako, kad tradicinės mados tai nepakeis, tačiau neabejotinai papildys unikaliomis patirtimis ir padės maž...

Prieš 10 metų, kai Mastrichto universiteto profesorius tiesioginiame televizijos eteryje paragavo pirmojo laboratorijoje sukurtos jautienos paplotėlio, alternatyvos gyvūninės kilmės mėsai atrodė kaip intriguojanti naujiena. Šiandien vadinamoji dirbtinė mėsa, paruošta iš gyvūnų kamieninių ląstelių, nebėra fantastika - jos jau galima paragauti keliuose pasaulio restoranuose. Laboratorijose užgimsta...

Dirbtinio intelekto sukurtais paveikslais ir nuotraukomis konkursus laimėję kūrėjai teigia norintys sukelti diskusiją apie meno bei fotografijos ateitį. Skeptikai sako, kad dirbtinis intelektas slopina kūrybiškumą, o ateitis kelia nerimą – tik dabar kuriami teisiniai sprendimai, kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę ir svarstoma, kaip vertinti jau technologijų paliestus darbus. Apie dirbtinio intel...

Kelionės planas, eilėraštis Šekspyro stiliumi, įdomūs faktai apie Trakus, rašinėlis apie draugą, bakalauro darbo planas – visa tai ir daugiau šiandien vos per kelias akimirkas gali parašyti pokalbių robotas „ChatGPT“. Vienų jau vadinamas panacėja, kitiems šis kalbos modelis kelia nerimą – klausimų kyla dėl duomenų surinkimo etiškumo, tolesnės mokymosi kokybės, naujų kibernetinių incidentų. Daugiau...

Pastatai, vaistai, mėsa, protezai – visa tai šiandien gali atspausdinti 3D spausdintuvas. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai išpopuliarėjusi technologija jau pritaikoma daugybėje gyvenimo sričių. Beje, ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Laidos pašnekovas, VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ prototipų laboratorijų vedėjas Rokas Bagdonas juokauja, kad trimatis spausdinimas toks populiarus, jog kartais Vilniuje l...

Prieš kelis dešimtmečius gyvenimas virtualioje realybėje buvo tik mokslinė fantastika, tačiau šiandien vis didesnei daliai gyvenimo persikeliant į skaitmeninę erdvę, manoma, kad tai – neišvengiamas kitas interneto evoliucijos etapas. Metavisatą – virtualioje erdvėje atkartojamą realybę – dabar siekia plėtoti daugybė didžiųjų bendrovių, tarp jų ir „Facebook“, neseniai tapęs „Meta“. Vis dėlto, kol k...

Mokslininkai, pasitelkę kamienines ląsteles, laboratorijoje sukūrė žmogaus embriono modelius. Tai sukėlė tikrą proveržį mokslo pasaulyje: manoma, kad tokie tyrimai gali padėti išsiaiškinti ankstyvų persileidimų priežastis ir unikalius žmogaus vystymosi aspektus. Kartu tai neatsiejama nuo daugybės etinių ir moralinių klausimų, be to, neaišku, kaip tokius tyrimus sureguliuoti teisiškai. Apie sinteti...