Radijo dokumentika

Kaip Lietuvos televizija keitėsi ir kokią reikšmę turėjo Lietuvai atsikuriant? Kokios laidos buvo transliuojamos Sąjundžio laikais? Kurie įvykiai, tais laikais nutikę televizijoje, nupasakoja ne tik jos, bet ir visos Lietuvos istoriją?

Kai kurie žmonės užaugo ne tik žiūrėdami televiziją, kai kurie užaugo televizijos ekrane. Kaip metus, praėjusius televizijoje, prisimena atpažįstamais veidais tapę jaunuoliai? – Man buvo gal 5 metai, žurnalistė po koncerto paklausė: „Tomai, ar tu esi žvaigždė?“. Aš pasakiau: „Taip, aš esu žvaigždė“. Po to mane mama labai barė, – prisimena Tomas Narkevičius, nuo 13-kos metų dalyvavęs „Tele Bim-Bam“...

„Vaizdas nužudė radijo žvaigždę“, – skelbė grupė „The Buggles“ 1979-aisiais. O apie kokias muzikos žvaigždes nebūtume sužinoję be Lietuvos televizijos? „Visą laiką „Vaidilos“ teatre gi lūždavo salės, ne visi patekdavo, sėdėdavo susispaudę, nes buvo sukurta tokia atmosfera. O ji keistu būdu persiduodavo ir į ekraną – mes niekada neprašėme paploti, tai įvykdavo natūraliai“, – prisimena „Muzikinio vi...

Nuo pat pirmųjų dešimtmečių Lietuvos televizijoje buvo kuriami itin populiarūs televizijos spektakliai, filmai ir serialai. 1964-aisiais eteryje pasirodęs pirmasis Lietuvoje šeimyninis televizijos serialas „Petraičių šeimoje“ beveik dešimtmečiui prie ekranų prikaustė televizijos žiūrovus. „Dauguma ilgą laiką galvojo, kad tai yra tikra, natūrali šeima. Atvažiuodavo Petraičiai į kokį nors kaimą, iš...

Balandžio 30 d. sukanka 60 metų nuo pirmosios Lietuvos televizijos transliacijos, kai į žiūrovus kreipėsi diktoriai Gražina Bigelytė ir Juozas Baranauskas. Lietuvoje tą dieną buvo registruoti 32 televizoriai. Televizija buvo naujovė ir patiems joje dirbti pradėjusiems žmonėms: „Visi buvo nematę televizijos, galbūt vienintelis aš buvau, kuris mačiau“, – sako pirmojoje transliacijoje dalyvavęs režis...

„Sunku apibūdinti tą jausmą, kai tu jauti, kad tuoj neteksi sąmonės, bet vis dar esi sąmoningas ir tarsi prašai visų dievų, kad išliktum dar bent minutę ar dvi“, - savo išgyvenimais dalijasi panikos priepuolius išgyvenusi Eglė. Medikai, pastebi, kad panikos priepuoliai tampa vis dažnesne šiuolaikinių žmonių problema. „Radijo dokumentikoje“ apie tai, kaip pažinti panikos priepuolius ir kaip su jais...

„Nuo 12-kos buvau visai kitoje pusėje – narkotikai, alkoholis, vakarėliai nuo penktadienio iki sekmadienio, o paskui mane pakvietė į jogos stovyklą, ir mane kažkas užkabino“, – taip pasakoja šiandien sveikuoliu save vadinantis Simonas Dailidė. Jo gyvenime nebeliko nei alkoholio, nei nesveiko maisto, o audringus vakarėlius pakeitė bėgimas gryname ore ar maudynės žiemą. „Negalvojau propaguoti sveiko...

Biuruose dirbantys žmonės darbe praleidžia didžiąją dalį savaitės, mėnesių ir metų. Daugelis specialistų sutaria, kad nuo darbo vietos ir aplinkos priklauso darbuotojų produktyvumas, taip pat ir santykiai su kolegomis ar net sveikatos būklė. Tuo metu architektai sako, kad biurai pastaruoju metu tampa svarbia kompanijos įvaizdžio dalimi ir priemone išlaikyti ar pritraukti naujų darbuotojų. Kodėl pa...

Po tragiškų gruodžio incidentų Turkijoje ir Vokietijoje, Europoje vėl paaštrėjo diskusijos apie migrantus. Baiminamasi, kad pabėgėliams bus sunkiau gauti prieglobstį ir dar labiau išaugs parama rasistinių pažiūrų partijoms. Viena tokių šalių yra Švedija, kuri iki šiol buvo viena atviriausių migrantams. Ką reiškia gimti pabėgėliu ir vėl juo tapti? Kaip muzika gali padėti pritapti svetimoje šalyje?...

Vilkaviškis, prieš karą buvęs vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar - bene lietuviškiausias šalyje. Nors sutinkama, kad Vilkaviškio žydų istorija mažai tyrinėta, iki Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto žydų vaidmuo miestelyje buvo svarus - pavyzdžiui, žydai sudarė beveik pusę Vilkaviškio tarybos. Tačiau beveik visi miestelio žydai per Holokaustą nužudyti. Šiandien nedidelė...

Pietryčių Azijoje esantis Mianmaras daugelio dėmesį atkreipė, kai prieš metus šalies parlamento rinkimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Ši pergalė daugeliui vakarų lyderių suteikė vilčių, kad Mianmaras pagaliau išsivaduos iš ilgus dešimtmečius šalį kausčiusios karinės chuntos įtakos ir pagaliau pradės eiti demokratijos keliu....

Neries ir Nemuno santakoje XVII a. Radvilų įkurta privati Vilijampolės Slabada – laisva nuo baudžiavos gyvenvietė – iš pradžių buvo nedidelė ir dokumentuose vadinta kaimu, bet jau XVIII a. antroje pusėje amatais ir prekyba miestelis galėjo konkuruoti su kitapus upių esančiu Kaunu. XX a. sparčiai vystėsi pramonė. Čia iki II Pasaulinio karo veikė viena garsiausių Europos rabinų mokyklų – Slabados je...

„Zarasai mano širdyje užima labai šiltą vietą. Ten praleidau tikriausiai svarbiausius savo vaikystės metus“, – prisiminimais dalijasi žinomas komiksų dailininkas iš JAV Al Jaffee. Jo motiną, galima sakyti, pražudė meilė gimtajam kraštui. Biografinėje knygoje apie karikatūristą Al Jaffe daugybė jo pieštų iliustracijų, kuriose prisiminimai iš Zarasų. Iš Zarasų krašto pasitraukusių ar Holokaustą išgy...

Mianmaras, daugelio dar žinomas kaip Birma - viena skurdžiausių Azijos valstybių, tačiau kai kurie ekonomistai teigia, kad šiandien - tai greičiausiai besivystanti šalis pietryčių Azijoje. Ilgi dešimtmečiai karinės chuntos valdymo sužlugdė Mianmaro ekonomiką ir sugriovė visas viltis sukurti demokratiją. Vis dėlto, neapsikentusi tarptautinės izoliacijos, sankcijų ir visuomenės nepasitenkinimo, kari...

Šeštasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie prie Dubysos klestėjusį Čekiškės štetlą. Po Didžiojo gaisro 1887 m. Čekiškėje, miestelyje apie 40 km nuo Kauno, liko tik trys ugnies nepaliesti namai. Aplinkinių štetlų – Vilkijos, Seredžiaus, Raseinių – žydų bendruomenės skubiai rinko pagalbą ir siuntė vežimus su maistu nukentėjusioms šeimoms, kurių buvo daugiau nei pusantro š...

Kaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje, kaip šiandien miestelis atsimena savo žydus? „Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kartu su tėvais, sese ir jos dukrele pabėgom į Jakovo Chaluzino ūkį, keli kilometrai nuo Kelmės. Ten jau radome daugybę besislepiančių žydų šeimų. Po kelių dienų mums pranešė, kad Kelmė dega, tuomet savo gimtuosius namus praradau amžiams",...

Ketvirtojoje „Radijo dokumentikos“ ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalyje – Šeduvos žydų gyvenimo ir tragiškos jo pabaigos istorijos, žydų palikti pėdsakai miestelio panoramoje ir žmonių atmintyje. Šeduvoje kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių virė įvairiatautis, įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik didelė dalį štetlą, bet ir beveik visiškai i...

„Eišiškės buvo ne tik tipinis Rytų Europos miestelis – štetlas, jos buvo ir platesnio jas supusio pasaulio atspindys, jų likime kaip veidrodyje atsispindėjo įvykiai, vykę už šimtų ir net tūkstančių mylių“, – taip apie savo gimtąjį miestelį rašė Holokaustą išgyvenusi istorikė Yaffa Eliach, knygos „Kartą buvo pasaulis: Eišiškių štetlo devynių šimtų metų kronika“ autorė. „Buvo penkios žydų mokyklos....

„Anykščiai… Sugrįžęs į gimtąjį miestelį, neberadau nė vieno giminės, nė vieno vietos žydo… Kas privertė juos pakelti ranką prieš niekuo dėtus senelius, moteris, vaikus? Šis klausimas man ligi šiol kaip juodas akmuo širdy“, – taip rašytojui Rimantui Vanagui Izraelyje prieš keletą dešimtmečių pasakojo per masines žydų žudynes gyvas išlikęs Elijas Berkovičius. Elijas Berkovičius tapo vienu iš ne daug...

Didieji užsienio įvykiai neretai užgožia tai, kas vyksta prie pat mūsų. Kita vertus, savo ir aplinkinių šalių pasiekimus lyginti nevengiame, tad šįkart klausiame – kaip gerai pažįstame savo kaimynus estus? Kuo esame panašūs ir kuo skiriamės, ką apie savo šalį mano patys estai?

Pradedame dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Pirmasis pasakojimas – apie Molėtų štetlą. Iki Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis Molėtų gyventojų buvo žydai. Čia klestėjo jų kultūra, amatai, prekyba, socialinis gyvenimas. Ekonominė miestelio ir jo gyventojų gerovė taip pat didžiąją dalimi priklausė nuo žydų. Tuos laikus prisimenantys molėtiškiai p...

Rio de Žaneire vykstančiose parolimpinėse žaidynėse šįmet dalyvauja daugiau kaip 4000 sportininkų iš 176 valstybių, jie rungiasi 22 sporto šakų varžybose. Iš viso bus išdalinti 528 medalių komplektai. Žaidynėse dalyvaujančioje Lietuvos delegacijoje – lengvaatlečiai, plaukikas, dziudo imtynininkas ir golbolo komanda. Vyriausiajam Lietuvos atletui – 49 metai, jauniausias – plaukikas septyniolikmetis...

Paskutinę olimpinių žaidynių dieną – dar kelios pažintys su dar keliomis olimpinėmis Lietuvos viltimis. Pasaulio dviračių treko čempionei ir planetos rekordininkei 33-ejų Simonai Krupeckaitei tai ketvirtosios olimpinės žaidynės. Ji sako, kad Olimpinėse žaidynėse tikslas yra ne tik nugalėti varžoves, bet ir nugalėti save. Apie Simonos pasiruošimą Rio pasakoja Vita Ličytė. Tuo metu kai kiti sportini...

Antrasis radijo dokumentikos pasakojimų ciklo apie Lietuvos olimpiečius savaitgaliais. Pirmajame pasakojime pažintis su irkluotojomis pasaulio ir Europos čempionėmis Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė. Su retomis išimtimis jos treniruojasi 7 dienas per savaitę ir taip jau pastaruosius ketverius metus. Apie irkluotojų pasiruošimą Rio pasakoja Vita Ličytė. Lengvaatletė Vaida Žūsinaitė sekmadien...

Demografai sako, kad nesam įsisąmoninę dar vienos problemos: Lietuvoje vyrų ir moterų skaičius dramatiškai skiriasi, o akivaizdžiausiai tai matyti iš kaimuose gyvenančių „moterų našlių armijų“. Tačiau lygiaverčių partnerių sunkiai randančios pasakoja ir jaunos, išsilavinusios, gražios ir sėkmingos moterys miestuose. Kas lemia, kad šeima Lietuvoje dažnai ir – tiesiog vieniša moteris? Kokių iššūkių...