Radijo dokumentika

Vilkaviškis, prieš karą buvęs vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar - bene lietuviškiausias šalyje. Nors sutinkama, kad Vilkaviškio žydų istorija mažai tyrinėta, iki Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto žydų vaidmuo miestelyje buvo svarus - pavyzdžiui, žydai sudarė beveik pusę Vilkaviškio tarybos. Tačiau beveik visi miestelio žydai per Holokaustą nužudyti. Šiandien nedidelė...

Pietryčių Azijoje esantis Mianmaras daugelio dėmesį atkreipė, kai prieš metus šalies parlamento rinkimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Ši pergalė daugeliui vakarų lyderių suteikė vilčių, kad Mianmaras pagaliau išsivaduos iš ilgus dešimtmečius šalį kausčiusios karinės chuntos įtakos ir pagaliau pradės eiti demokratijos keliu....

Neries ir Nemuno santakoje XVII a. Radvilų įkurta privati Vilijampolės Slabada – laisva nuo baudžiavos gyvenvietė – iš pradžių buvo nedidelė ir dokumentuose vadinta kaimu, bet jau XVIII a. antroje pusėje amatais ir prekyba miestelis galėjo konkuruoti su kitapus upių esančiu Kaunu. XX a. sparčiai vystėsi pramonė. Čia iki II Pasaulinio karo veikė viena garsiausių Europos rabinų mokyklų – Slabados je...

„Zarasai mano širdyje užima labai šiltą vietą. Ten praleidau tikriausiai svarbiausius savo vaikystės metus“, – prisiminimais dalijasi žinomas komiksų dailininkas iš JAV Al Jaffee. Jo motiną, galima sakyti, pražudė meilė gimtajam kraštui. Biografinėje knygoje apie karikatūristą Al Jaffe daugybė jo pieštų iliustracijų, kuriose prisiminimai iš Zarasų. Iš Zarasų krašto pasitraukusių ar Holokaustą išgy...

Mianmaras, daugelio dar žinomas kaip Birma - viena skurdžiausių Azijos valstybių, tačiau kai kurie ekonomistai teigia, kad šiandien - tai greičiausiai besivystanti šalis pietryčių Azijoje. Ilgi dešimtmečiai karinės chuntos valdymo sužlugdė Mianmaro ekonomiką ir sugriovė visas viltis sukurti demokratiją. Vis dėlto, neapsikentusi tarptautinės izoliacijos, sankcijų ir visuomenės nepasitenkinimo, kari...

Šeštasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie prie Dubysos klestėjusį Čekiškės štetlą. Po Didžiojo gaisro 1887 m. Čekiškėje, miestelyje apie 40 km nuo Kauno, liko tik trys ugnies nepaliesti namai. Aplinkinių štetlų – Vilkijos, Seredžiaus, Raseinių – žydų bendruomenės skubiai rinko pagalbą ir siuntė vežimus su maistu nukentėjusioms šeimoms, kurių buvo daugiau nei pusantro š...

Kaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje, kaip šiandien miestelis atsimena savo žydus? „Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kartu su tėvais, sese ir jos dukrele pabėgom į Jakovo Chaluzino ūkį, keli kilometrai nuo Kelmės. Ten jau radome daugybę besislepiančių žydų šeimų. Po kelių dienų mums pranešė, kad Kelmė dega, tuomet savo gimtuosius namus praradau amžiams",...

Ketvirtojoje „Radijo dokumentikos“ ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalyje – Šeduvos žydų gyvenimo ir tragiškos jo pabaigos istorijos, žydų palikti pėdsakai miestelio panoramoje ir žmonių atmintyje. Šeduvoje kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių virė įvairiatautis, įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik didelė dalį štetlą, bet ir beveik visiškai i...

„Eišiškės buvo ne tik tipinis Rytų Europos miestelis – štetlas, jos buvo ir platesnio jas supusio pasaulio atspindys, jų likime kaip veidrodyje atsispindėjo įvykiai, vykę už šimtų ir net tūkstančių mylių“, – taip apie savo gimtąjį miestelį rašė Holokaustą išgyvenusi istorikė Yaffa Eliach, knygos „Kartą buvo pasaulis: Eišiškių štetlo devynių šimtų metų kronika“ autorė. „Buvo penkios žydų mokyklos....

„Anykščiai… Sugrįžęs į gimtąjį miestelį, neberadau nė vieno giminės, nė vieno vietos žydo… Kas privertė juos pakelti ranką prieš niekuo dėtus senelius, moteris, vaikus? Šis klausimas man ligi šiol kaip juodas akmuo širdy“, – taip rašytojui Rimantui Vanagui Izraelyje prieš keletą dešimtmečių pasakojo per masines žydų žudynes gyvas išlikęs Elijas Berkovičius. Elijas Berkovičius tapo vienu iš ne daug...

Didieji užsienio įvykiai neretai užgožia tai, kas vyksta prie pat mūsų. Kita vertus, savo ir aplinkinių šalių pasiekimus lyginti nevengiame, tad šįkart klausiame – kaip gerai pažįstame savo kaimynus estus? Kuo esame panašūs ir kuo skiriamės, ką apie savo šalį mano patys estai?

Pradedame dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Pirmasis pasakojimas – apie Molėtų štetlą. Iki Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis Molėtų gyventojų buvo žydai. Čia klestėjo jų kultūra, amatai, prekyba, socialinis gyvenimas. Ekonominė miestelio ir jo gyventojų gerovė taip pat didžiąją dalimi priklausė nuo žydų. Tuos laikus prisimenantys molėtiškiai p...

Rio de Žaneire vykstančiose parolimpinėse žaidynėse šįmet dalyvauja daugiau kaip 4000 sportininkų iš 176 valstybių, jie rungiasi 22 sporto šakų varžybose. Iš viso bus išdalinti 528 medalių komplektai. Žaidynėse dalyvaujančioje Lietuvos delegacijoje – lengvaatlečiai, plaukikas, dziudo imtynininkas ir golbolo komanda. Vyriausiajam Lietuvos atletui – 49 metai, jauniausias – plaukikas septyniolikmetis...

Paskutinę olimpinių žaidynių dieną – dar kelios pažintys su dar keliomis olimpinėmis Lietuvos viltimis. Pasaulio dviračių treko čempionei ir planetos rekordininkei 33-ejų Simonai Krupeckaitei tai ketvirtosios olimpinės žaidynės. Ji sako, kad Olimpinėse žaidynėse tikslas yra ne tik nugalėti varžoves, bet ir nugalėti save. Apie Simonos pasiruošimą Rio pasakoja Vita Ličytė. Tuo metu kai kiti sportini...

Antrasis radijo dokumentikos pasakojimų ciklo apie Lietuvos olimpiečius savaitgaliais. Pirmajame pasakojime pažintis su irkluotojomis pasaulio ir Europos čempionėmis Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė. Su retomis išimtimis jos treniruojasi 7 dienas per savaitę ir taip jau pastaruosius ketverius metus. Apie irkluotojų pasiruošimą Rio pasakoja Vita Ličytė. Lengvaatletė Vaida Žūsinaitė sekmadien...

Demografai sako, kad nesam įsisąmoninę dar vienos problemos: Lietuvoje vyrų ir moterų skaičius dramatiškai skiriasi, o akivaizdžiausiai tai matyti iš kaimuose gyvenančių „moterų našlių armijų“. Tačiau lygiaverčių partnerių sunkiai randančios pasakoja ir jaunos, išsilavinusios, gražios ir sėkmingos moterys miestuose. Kas lemia, kad šeima Lietuvoje dažnai ir – tiesiog vieniša moteris? Kokių iššūkių...

Trečiojoje radijo dokumentikos ciklo apie šeimą dalyje – istorijos apie šeimas, kurių nariai priklauso pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Pirmoji istorija apie šeimą, kurioje be keturių savų auga dar 5 globojami vaikai. Visada didžiulę šeimą svajojusi turėti Andželika sako, kad globėjui svarbiausia turėti kantrybės, nes tik laikas gali padėti globotiniams įsilieti į naują šeimą ir įveikti baimes, k...

Pirmoji istorija apie šeimą, kuriai išsiskyrus vaikai daugiausia laiko praleido pas tėvą. Du sūnus jau suaugę ir kuria savo šeimas. Tuo metu pasakojimo herojus Virginijus dalijasi patarimais, kaip užauginti laisvus ir savimi pasitikinčius žmones. Antroji istorija apie lesbietę Ausmą. Ji teigia su priešiška visuomenės reakcija susidurianti bene kasdien. Ausma svajoja kada nors oficialiai įtvirtinti...

Lietuvos radijas pradeda dokumentinių laidų ciklą apie šeimą. Lietuvoje ir kitose šalyse vis dažniau tenka išgirsti klausimą: kas yra normali šeima? Tyrimai rodo, kad politikų ir visuomenės šeimos suvokimas labai skiriasi. Mes į tai žiūrime vis lanksčiau, o Seime siūloma pataisa siekiant šeimą susieti su vyro ir moters santuoka. Apie 80 proc. porų Lietuvoje bendrą gyvenimą pradeda nesituokę. Tačia...

Praėjus 30 metų nuo Černobylio atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus sprogimo, išlieka daugybė neatsakytų klausimų. Iki šiandien medikai nesutaria, kokį poveikį sveikatai padarė pasklidusi radiacija. Oficialiai skelbta, kad dėl katastrofos žuvo apie 50 žmonių. Tačiau įvairiais duomenimis skaičiuojama, kad avarija paveikė apie 7 milijonus gyventojų, o radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršta 17 va...

Sukanka šimtas metų nuo tada, kai airiai ginkluotu sukilimu Dubline paklojo pamatus savo valstybingumui. 1916-ųjų balandžio 24-ąją priešais Dublino centrinį paštą buvo perskaityta proklamacija, skelbianti apie Airijos atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Pirmo pasaulinio karo metais vykęs Velykų sukilimas laikomas viena svarbiausių datų Airijos istorijoje. Valstybės šimtmečio proga – LRT Radijo...

Sukanka šimtas metų nuo tada, kai airiai ginkluotu sukilimu Dubline paklojo pamatus savo valstybingumui. 1916-ųjų balandžio 24-ąją priešais Dublino centrinį paštą buvo perskaityta proklamacija, skelbianti apie Airijos atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Pirmo pasaulinio karo metais vykęs Velykų sukilimas laikomas viena svarbiausių datų Airijos istorijoje. Valstybės šimtmečio proga – LRT radijo...

Neseniai vykę mokytojų streikai sukėlė diskusijų bangą dėl mokytojo darbo principų, užimtumo, atlyginimo ir daugybės kitų dalykų. Radijo dokumentikoje – žvilgsnis į kasdienį mokytojo darbą, rutina tapusius iššūkius, tvarkaraštį ir laisvalaikį iš arti. Pasakojimas truks tiek, kiek trunka pamoka – 45 minutes. Per jas taip pat girdėsite ir svarstymų apie švietimo sistemą.

Paskutinis pasakojimas iš LRT radijo dokumentinių laidų ciklo apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Gruodžio mėnesį žurnalistai analizavo migracijos krizės priežastis ir pasakojo Italijoje ir Vokietijoje sutiktų pabėgėlių istorijas. Taip pat kalbino pabėgėlius, jau gyvenančius Lietuvoje. Patys pabėgėliai apklausose sako, kad integracijos kliūtys mūsų šalyje jiems atrodo neįveikiamos. Vaida Pilibaityt...

LRT radijas tęsia dokumentikos ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Baiminamasi, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu dar nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms. Lietuva jau šį mėnesį sulaukė pirmųjų perkeltų asmenų. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei instituci...