Radijo dokumentika

Ne visi suprato, kodėl jauna pora nusprendė iš miesto išsikelti į miško vidurį ir čia pasistatyti tokį neįprastą namą. Kristina ir Povilas sakė, kad ieško ramybės ir darnos su gamta, o jų tėvams atrodė, kad jie atras vien tik rūpesčius. Bet tiesa, kaip dažniausiai būna, pasirodė esanti kažkur per vidurį. Autorė Inga Janiulytė

Žemės centro link. Juos vadina 21-o amžiaus kolumbais. Jie atranda vietas, kuriose žmogus dar nebuvo įkėlęs kojos. Tokių vietų jie ieško po žeme. Lietuvių speleogolų arba urvų tyrinėtojų kelionė žemės centro link. Autorė Vita Ličytė

Istorinė Argentinos „Nemuno“ viešnagė Lietuvoje. Per beveik 60 kolektyvo gyvavimo metų lietuvių bendruomenės Argentijone „Nemunas“ šokėjai Lietuvoje pasirodė pirmą kartą per Dainų šventę. Autorė Vita Ličytė

Nepaprasta istorija apie vieną daugiabučių namų kiemą ir jo krepšinio aikštelę. Čia žaidžiantį jaunimą prieš kurį laiką ėmė išstumti kieme nebeišsitenkantys automobiliai. Tai rimtai supykdė kiemo senbuvę Teresą. Ji nutarė galų gale įvesti tvarką. Bet atstatyti pažeistas ribas pasirodė ne taip paprasta... Autorė Inga Janiulytė

Darbas, profesija, veikla, užsiėmimas, pašaukimas – vieni dar vaikystėje žino, kas traukia ir sekasi, o kitiems paieškos trunka ilgiau. Lietuvos profesinio rengimo mokyklų pertvarka siekiama geriau pritaikyti mokyklas darbdavių poreikiams, skatinti pameistrystę ir didinti moksleivių galimybes įsidarbinti. Profesinį orientavimą ketinama pradėti dar pradinėse klasėse. Balys (44), Žaneta (38) ir Vyta...

Daina, šeima, šventė. Pasakojimas apie dvi šeimas. Vienos atstovas į Lietuvos šimtmečio dainų šventę važiuoja iš Pasvalio, o kitos – iš Gargždų. Petras nėra praleidęs nė vienos nuo pat 1946-ųjų. O Skaidrė svajoja vėl dalyvauti, bet neprisiruošia jau tris dešimtmečius. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Vieno M. K. Čiurlionio paveikslo paslaptis. Tai istorija apie nežinia kur iš M. K. Čiurlionio paveikslo dingusius debesis. Per atsitiktinumą rasta 100 metų senumo fotografija užminė mįslę menotyrininkams, restauratoriams ir šio pasakojimo autorei, Rūtai Dambravaitei. Beieškodama tų debesų, ji pažino byrančią pastelę, vėjo gausmą grikiuose, gelstantį popierių ir tai, kas pasiklydę kažkur tarp meno...

Vikis ir patefonas. Gero garso paieškos ir žmogus, kuris padeda jį atrasti. Vitos Ličytės pasakojimas.

Trys nutikimai Sąjūdžio išvakarėse. „Mes laiko veltui neleidom – paėmėm tuos plakatus, nuplėšėm visus, nunešėm į tualetą, padegėm... ir sugrūdom juos bedegančius į klozetą“, – prisimena Žilvinas Noruišis. „Laikraščiuose rašo viena, gyvenime yra visiškai kas kita. Per televiziją rodo vienus dalykus, gyvenime visiškai kas kita... ir tu visur matai melą. Kiekvienam vaikui tai buvo akivaizdu“, – apie...

Ką reiškia būti mama kalėjime? „Baisiausia, kai prie tvorų bėga vaikai. Sako: „Einam ten“, o negali ten eiti. Kyla klausimas kodėl, o tu negali jam paaiškinti. Būna sako: „Einam namo“, apsirengia pats. Sakau, kad negalim“. Autorė Indrė Urbaitė.

Nuo seno šiuose kraštuose tikėta, kad magiškos žodžių formulės ir ritualai gydo kai kurias ligas ir negalavimus. Šiais laikais žmonės dažniau sako, kad tai „bobučių pasakos“. Tačiau fotografas Siarhiejus Leskiecas šią tradiciją mato – ir rodo – kiek kitoje šviesoje. Per tai jis pamažu atranda bendrą kalbą su pasauliu, esančiu už uždaros jo šalies ribų. Ingos Janiulytės pasakojimas, garso režisierė...

Arsenas iš giedro dangaus. II-oji dalis Pirmojoje dalyje pasakojome, kaip pernai, 2017 m. vasarą, Raseinių rajono gyventojai sužinojo apie sveikatai pavojingą medžiagą savo vandenyje. Ražaitėlių ir Šienlaukio gyvenvietėse leidžiama arseno koncentracija tada normą viršijo tris ir keturis kartus. Visos institucijos tikino, kad sureagavo greitai ir problemą išsprendė. Nors taršos priežasties vietos a...

Arsenas iš giedro dangaus. I-oji dalis. Žmonės pasakoja, kad arsenas Raseinių rajono geriamame vandenyje pernai atsirado netikėtai, kaip perkūnas iš giedro dangaus. „Sakydavo, kad vanduo idealus čia pas mus, Ražaitėliuose,“ – prisimena šio nedidelio kaimo senbuvis Česlovas. Pernai atlikus išsamius tyrimus, arseno koncentracija vandenvietėje leistiną normą čia viršijo apie tris kartus. Panašiai ste...

Tai profesija, kuriai reikia ne tik fizinės ištvermės. Norint išdirbti bent daugiau kaip dešimtmetį, psichologinė ištvermė gali būti ne ką mažiau svarbi. Ne vienerių metų patirtį sukaupęs šios profesijos atstovas gerai žino ne tik darbo ypatumus, bet gali papasakoti ir apie pokyčius visuomenėje.

Prieš daugiau kaip šimtą metų viename Vilniaus parke pastatytas penkių gatvelių kvartalas, tuomet įkūnijęs Vakaruose populiarią miesto-sodo utopiją. Šio kvartalo – Rasų kolonijos – žmonės liudija, kad gero gyvenimo mieste vizijas galima ir sutrypti, ir išlaikyti ar prikelti naujais pavidalais.

Šįkart – apie vaikus, kurie turėjo suaugti pernelyg greitai. Ir apie suaugusiuosius, kurie atrado, kad šis pernelyg greitai turėjęs suaugti vaikas tebėra juose. Taip pat – apie pasiryžimą stoti į akistatą su praeities vaiduokliais ir netgi mokytis... gyventi iš naujo.

Gyvybė kario akimis. Siekdami užtikrinti šalies saugumą, kariai įgyja teisę panaudoti ginklą ir atimti žmogaus gyvybę. Dažnai tai yra neišvengiama. Bet ką ši teisė arba pareiga reiškia žmonėms, kurie ją turi? Kaip jie parengiami misijoms ir kokie iš jų sugrįžta ne tik fiziškai, bet ir emociškai? Autorė Sigita Vegytė.

Apie tai, kas saugo prisiminimus. Iš kartos į kartą perduoto recepto, fortepijono ir meilės laiškų istorijos.

Kartais bendravimas su vaikystės ar paauglystės draugais nutrūksta, bet prisiminimai apie kartu patirtus nuotykius lydi visą gyvenimą. Pokalbis su trimis žmonėmis apie ypatingą ryšį su bičiuliais – sutiktais darželyje, mokykloje arba... sapne.

Ciklas „Lietuva po 100 metų“. Paskutinėje ciklo dalyje bandome įsivaizduoti mūsų miestus. Pasak klimatologo Justino Kilpio, lietingą praėjusių metų vasarą Lietuvoje galima laikyti gana tikslia 2118-ųjų vasaros orų prognoze. Urbanistė-architektė Justina Muliuolytė tikisi, kad miestų centre automobiliai nebeskęs, nes šis jiems bus paprasčiausiai uždarytas. Ji nori projektuoti miestus, patogius gyven...

Ciklas „Lietuva po 100 metų“. Trečiojoje ciklo dalyje klausiame: jeigu laiko mašina nusikeltume į Lietuvą po šimto metų ar susikalbėtume su ten gyvenančiais žmonėmis? Technologijos ir globalizacija – pavojus kalbai, o gal pagalba išlikti?

Ciklas „Lietuva po 100 metų“. Antrojoje dalyje - apie demografinius pokyčius. Šiandien emigracija - vienas daugiausiai nerimo keliančių Lietuvos ateities klausimų. Pagal optimistinę Jungtinių Tautų prognozę, Lietuvoje 2100-aisiais gyvens 3 mln. žmonių, pagal pesimistinę – 1,1 mln. „Jei žvelgtume į šiandieną, kur kalbame, pavyzdžiui, apie žmonių emigraciją iš vienos šalies į kitą, tai mums neturėtų...

Ciklas „Lietuva po 100 metų“. Pirmoji keturių dalių ciklo laida. Jūroje plūduriuojantys miestai, mintimis valdomi daiktai, tobuli dirbtinio intelekto sprendimai ir amžinos atostogos stebint, kaip visus darbus atlieka robotai - kalbėdami apie ateitį, žmonės dažniausiai kalba apie technologijas, kurios galėtų palengvinti gyvenimą ir padaryti jį įdomesnį. Kas lems, kokia Lietuva bus po šimto metų, te...

Lygiai prieš dvejus metus žygeivis Mantas vidury šaltos žiemos vienas išsiruošė į žygį pėsčiomis aplinkui Lietuvą, palei sieną. Planuoti maždaug 1000 kilometrų buvo visai kitokie, nei jis manė kelio pradžioje.

Tarp mūsų gyvena šimtai žmonių, beveik kasdien galvojančių apie nepažįstamąjį, kurio niekada nesutiks, bet visada jam ar jai liks dėkingi. Tas mintis nešiotis nelengva, nes jos kartu ir šviesios, ir liūdnos. Šitas pasakojimas – apie keturis tokius žmones, vieną dieną prieš dešimt metų dovanų gavusius... naują gyvenimą.