Pažinimai

Kembridžo universitete baigusi neuromokslų magistrą, Liucija Vaicenavičiūtė-Liucė save pristato ne tik kaip mokslininkę, bet ir atlikėją. Patyrusi sunkią avariją ir išgyvenusi, ji jautė dėkingumą už gyvenimą – tai ją nuvedė net iki scenos, kur jos balso klausėsi pats popiežius Pranciškus. Šiandien ji ne tik tyrinėja smegenis, bando suprasti, koks yra žmogus, bet ir nuoširdžiai džiaugiasi, kaip mok...

Neretai mes idealizuojame ir romantizuojame vienuolynus, įsivaizduodami, kad ten gyvenantys žmonės turi apsčiai laiko maldai, tylai, susikaupimui ir lėtam gyvenimui. Tačiau realybėje viskas yra kitaip. Vienuolis dominikonas ir kunigas Mindaugas Slapšinskas sako, kad prieš šitas šv. Velykas šalia visų vienuoliškų pareigų yra ir nuobodžios, kasdieniškos bažnyčios remonto ir statybų temos. Tai leidži...

Į teatrą jis atėjo iš paties teatro, nes jo mama buvo garsi aktorė Virginija Kelmelytė. Ir nors ėmėsi studijuoti filosofiją, vis tiek teatras jį pašaukė. Režisierius Antanas Obcarskas, kadaise mokęsis pas teatro legendą Eimuntą Nekrošių, šiandien stato tokius spektaklius, į kuriuos bilietai išgraibstomi akimirksniu. Jis sako, kad teatras likimų nesprendžia – jis leidžia žiūrovui pailsėti nuo gyven...

Jos sodrų ir ryškų balso tembrą pažįsta visa Lietuva. Save ji vadina uraganu ir neslepia, kad drąsą ir troškimą patirti gyvenimą pilnomis rieškutėmis jai įskiepijo tėvai menininkai, sukūrę vaikystę lyg iš Felinio filmų. Sako, kad jai sunku save rasti buityje, ji nemėgsta kepti kotletų, tačiau kasdienybę dažnai paverčia nenutrūkstamu žaidimu ir nuotykiu. Šiltas ir jaukus pokalbis su kompozitore, da...

Ji sako, kad jos profesija – akušerė ir pribuvėja – yra pašaukimas. Ji yra be galo arti besilaukiančios ir gimdančios moters, ne tik profesionaliai išmananti savo darbą, bet ir užtikrinanti gerą emocinę tos didingos akimirkos būseną. Akušerė ir dula Agnė Škudienė atvira – jos misija yra mylėti moterį, priimti ją be teisimo, be noro pakeisti, koreguoti, mokyti, bet su pagarba ir švelnumu suteikti j...

Kartais išbandymais vadiname tai, kas tolo gražu dar netikrina mūsų jėgų. Vienas iš „Vyrų kalvės“ akademijos įkūrėjų, atsargos karininkas Edvinas Rupšys sako, kad labiausiai save ištiri ne tada, kai žygyje ima kaustyti šaltis, kai ima trūkti maisto, bet tada, kai stoji į nepatogią akistatą su savimi, su savo šešėliu, vidiniais demonais, su nuoga tiesa, iš kokio molio iš tiesų esi nudrėbtas....

Dzūkė Julija Vilkaitė liaudies dainas dainuoja dar nuo tada, kai net žodžių gerai nemokėjo ištarti. Paskui užaugo, paliko Druskininkus ir atvykusi studijuoti į Vilnių tapo legendinio ansamblio „Ratilio“ nare. Sako, kad tik čia suprato savo dzūkiškų šaknų grožį ir pasididžiavimą. Galime pastebėti aktyvesnį susidomėjimą archajiškomis liaudies dainomis, vis labiau atrandame to gylį ir unikalumą. Juli...

Jos balsas jai pelnė tarptautinį pripažinimą ir didingą karjerą, ji pažįsta didžiausias pasaulio scenas ir garsiausius operos atlikėjus. Iki vieno lemtingo įvykio jos gyvenimas buvo tarsi vienas didelis palaiminimas, sėkmė ir prožektorių šviesa. Kai atrodė, kad viskas yra tarsi nuostabi idilė, jos vyrą, talentingą dirigentą ir pianistą, ištiko insultas. Dabar Katerina sako, kad jau treji metai nėr...

Bendruomeniškumas neatsiranda savaime. Tam reikia noro, pastangų ir žinoma - rankų. Goda Sosnovskienė, „Miesto laboratorijos“ bendraįkūrėja, neslepia, kad ir sunku būna, ir neramu dėl ateities, bet ir gerumo daug patiria. Kai į kavinę užsuka varganai gyvenantys senjorai išgerti kavos puodelį, Goda žino – čia yra ta vieta, kur jie bent akimirkai pasijunta oriai. Apie nenusaldintą realybę ir kasdien...

Kai buvusiam Policijos generaliniam komisarui, o dabar STT vadovui Linui Pernavui kas nors pasako, kad jam gyvenime sekasi, šis nusišypso – juk niekas nemato, kokia yra to kaina ir kiek reikėjo įdėti pastangų. Ir priduria – jei radote laimės pasagą, tai kalkit ją ne prie durų, o prie kojos ir bėkit, nes įdėtas darbas atsiperka. Be to, labiausiai augina ne tai, kas įprasta, o tai, kas yra sunkiausi...

Tai žmogus, kuris geba pasiversti ir įsikūnyti į skirtingus personažus. Jis gali būti Polis Kaningemas, Faraonas Ramzis, katinas Mickus, Upėtakis Igoris, Asiliukas, Rudnosiukas, bet vis tiek jis labiausiai yra savimi. Ir tai yra aktorius ir režisierius Dalius Skamarakas. Jis nuoširdus – matyti, kaip per kelias valandas žiūrovai pasikeičia, transformuojasi, yra nuostabi ir labai stipri patirtis. Ta...

Kartais tam, kad darytum realų pokytį, turi keisti ir savo paties gyvenimą. Kai vieni žmonės kaip įmanydami vengia atsakomybės ir sudėtingų situacijų, kiti jų ne tik nebijo, bet ir imasi jas spręsti. Taip gydytojas anesteziologas-reanimatologas Aurimas Pečkauskas tapo sveikatos apsaugos ministru. Šiandien jis jau nebedirba ministerijoje, tačiau sako, jog šita kelionė buvo verta ir prasminga. Šįkar...

Kai kurių žmonių profesijos ir pareigos yra tarsi pridengtos paslapties šydu. Tokia yra ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus Mindaugo Kairio kasdienybė. Mes, visuomenė, dažniausiai net nesusimąstome, kad yra žmonių, kurie dirba su sunkiausiai nusikaltusiais žmonėmis. Pareigūnas savo patirčių neromantizuoja. Sako, iš arti yra matęs baisiausius nusikaltimus ir jų padarinius. Tiesus ir atviras...

Gyvenimas yra trumpas. Kad ir kiek jo dienų turėtume, kad ir kiek daug patirtume, tačiau jis visuomet yra baigtinis. Vieni mirtį romantizuoja, bando prisijaukinti, kiti kaip išmanydami vengia šios temos, neigia, tarsi gyventų amžinai. Bet argi ne žinojimas, kad mūsų dienos turi pabaigos tašką, yra didžiausia motyvacija dar stipriau mylėti gyvenimą? Slaugytoja ir knygos „Mirtis ir mažiau svarbūs da...

Jis – žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ generalinis direktorius, žinantis ir sėkmės, ir pralaimėjimo skonį, trokštantis ne valdyti, bet vienyti. Sako, kad pirmas dalykas, ką daro atėjęs į darbą – padėkoja Dievui. Audrius Skučas atviras – jo gyvenimo patirtys jį moko ne tik lyderystės, bet ir nuolankumo. Apie ilgametę verslo ir baikerio kelionę, apie pamokas, išmoktas šiame kelyje, ir kodėl labiau...

Kalėdos nėra apie gausų stalą ar kalnus dovanų. Kalėdos yra apie kūdikį, gimstantį tvarte, – ten, kur tamsu, kur sakuda, kur apleista. Teisininkė ir pedagogė Akvilė Minčinkaitė savo laisvą laiką skiria rūpindamasi vienišais vaikais ligoninėse bei krizių centruose. Sako, kad nors savanoriai ir yra mokomi neprisirišti, vis dėlto būna akimirkų, kai skaudu atsisveikinti su vaikais, žinant, kad jų niek...

Jo vaikystė prabėgo aerodrome, kur dirbo jo tėtis. Vasaromis jis plaudavo lėktuvus ir svajojo tapti pilotu. Gyvenimas jį nunešė į Jungtinę Karalystę, kur jis profesionaliai kūrė dokumentinius filmus, dirbo BBC, tačiau visus tuos metus ilgėjosi Lietuvos ir aviacijos. Šiandien jis dirba pilotu ir vadovauja sraigtasparnių mokyklai. Apie tai, kaip aviacija formuoja charakterį, kiek romantikos, o kiek...

Nors gimė Tolimuosiuose Rytuose, jo tėvynė visada buvo Lietuva. Jis žino, kokia yra kario duona ir kaip nelengva po karinės misijos grįžti į realybę. Apie balansavimą tarp karo ir taikos, cinizmo ir jautrumo su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru, ginkluotės ir karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė

Yra žmonių, kurių balsas gali ne tik nuraminti, bet ir suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą. Laidos herojė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dispečerė Dalia Mireckienė sako, kad jos darbe beveik visi skambučiai yra sklidini nerimo, baimės, skausmo. Nors Dalia ir yra išmokusi reaguoti ramiai, susitelkti į kiekvieno skambinančiojo problemą, tačiau neslepia, kad būna ir etatinių skambintojų, ir t...

Vaikystėje jo mikčiojimas susilaukdavo pašaipų, todėl pradėjęs užsiiminėti vokaline perkusija (bitboksinti), jam pačiam netikėtai susilaukė pripažinimo ir pagarbos. Šiandien Domas Dieliautas šio užsiėmimo moko autistiškus paauglius. Sako, kad jiems tai pavyksta iš pirmo karto. Jaukus ir šiltas pokalbis su bitbokso čempionu Domu Dieliautu. Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos veidą, balsą, manieras pažįsta ne tik socialinių tinklų, bet ir lietuviško kino mylėtojai. Ji drąsi, pašėlusi, neieško žodžio. Tačiau šįkar aktorė ir humoristė Monika Survilaitė atvira ir nuoširdi – gyvenimas nėra vien tik juokas ir pokštai, nes kartais yra tokių periodų, kai iš tiesų reikia drąsos ir jėgų. Monika prisipažįsta, kad nors tampa labiau atpažįstama, tačiau jos viduje dabar vis dau...

Kartais buitis pasidaro tokia banali ir smulkmeniška: spaudžia batai, vaikai neklauso, reikia išplauti lėkštes. Ir toji buitis yra visuose namuose, tik vieni skundžiasi, o kiti šalia to daro didelius ir svarbius dalykus. Laidos herojė istorijos mokytoja ir gidė Erika Meškauskienė sako, kad mūsų istorija yra labai vyriška, tačiau tikras skrydis įvyksta tik tada, kai turim du sparnus, todėl ne mažia...

Šios laidos herojė kepa fantastiškus tortus, puikiai fotografuoja, rašo taip, kad žmonės skaito išsižioję, ir to visiškai pakaktų, kad mes pradėtume pokalbį. Tačiau greta šių talentų, dar ji yra vaikų ligų gydytoja ir intensyvios terapijos rezidentė. Ji pažįsta mirtį iš arti. Jos nebijo, tik kasdien kaunasi už mažuosius ligoniukus. Darbas vaikų intensyvios terapijos skyriuje ją išmokė reaguoti gre...

Viskas gamtoje gimsta ir miršta, viskas turi pradžią ir pabaigą. Kartais gyvenimas plūsteli į mus nesuvaldomu suvokimu, kad ir mes visi mirsime. Visi gražūs, sėkmingi, besišypsantys iš ekranų ir viršelių, ir visi nusivylę, kažko netekę, nepasiekę. Mirtis neaplenks nė vieno. Apie laikinumą, savo trapumo suvokimą ir gebėjimą atsisveikinti su išeinančiais – pokalbis su psichoterapeutu Dainiumi Jakuči...

Prieš porą metų jo pavardė mirgėjo visoje žiniasklaidoje, nes jis kartu su kitais kolegomis buvo dramatiškai atleistas iš Maskvos patriarchato Ortodoksų Bažnyčios kunigo pareigų. Šiandien kunigas Gintaras Jurgis Sungaila priklauso Konstantinopolio patriarchatui ir gyvenimas vėl stojosi į savo vėžes. Apie tai, kiek kainuoja drąsa, kuo išbandomas tikėjimas ir ką reiškia būti vedusiu kunigu, – laidoj...