Minties eksperimentai

„Pasigendu diskusijų, kaip ši technologija, koncentruojanti turtą ir galią, keis ryšį tarp skirtingų visuomenės grupių“ – taip apie dirbtinio intelekto ateities vystymąsi kalba Tilburgo universiteto, Pažinimo mokslų ir dirbtinio intelekto katedros doktorantė Julija Vaitonytė kartu su bendraminčiais įkūrusi „AI Forward Forum“, kuriame skirtingų sričių mokslininkai diskutuoja dirbtinio intelekto ate...

Kalbant apie garsą kaip unikalų ir nuolatinį išorinį stimulą, turbūt būtų tiksliau teigti, kad girdime savo smegenimis, o ne ausimis. Per ausis patekusios garso bangos paverčiamos elektriniu impulsu, kuris ir tampa vienu svarbiausių veiksnių garso suvokime. Kaip formuojasi gebėjimas suvokti muziką? Kodėl mėgstame ir klausome skirtingus žanrus? Kaip mūsų smegenų reakcija į garsą gali būti panaudota...

Pastaruosius 160 metų mokslininkai stebi Žemės magnetinio lauko silpnėjimo anomalijas, kai kuriose pasaulio vietose magnetinis laukas yra ypatingai susilpnėjęs. Viena garsiausių vietų - Pietų Atlanto anomalija, nuo Čilės iki Zimbabvės, kuri kelia iššūkių žema orbita skriejantiems palydovams. Praeityje magnetinis laukas yra persivertęs – šiaurė susikeitė vietomis su pietumis. Paskutinį kartą tai įv...

Turbūt kone populiariausias ir žinomiausias masinis rūšių išnykimas mūsų planetoje vyko prieš maždaug 65 mln. metų, o viena dažniausiai minimų hipotezių kalba apie 10 km skersmens meteorito, nukritusio Meksikos įlankoje, sukeltą atšalimą. Paleontologai Žemės istorijoje išskiria penkias masines katastrofas, kurių metų išnykdavo didžioji dalis egzistavusios gyvybės planetoje. Vis plačiau ir dažniau...

Visiems pažįstama situacija, kuomet ieškome pritarimo ir informacijos, kuri patvirtintų mūsų įsitikinimus, finansinius ar kitus buitinius sprendimus, ignoruojant faktus, kurie teigia visai priešingai. Žmogaus elgesio moksluose šis, vienas iš nedaugelio mūsų mąstymo būdų, vadinamas kognityviniu nuokrypiu. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog tai mūsų smegenų veiklos klaidos, tačiau taip vykst...

Kaip tavo gyvenimą pakeistų tikslus mirties laiko žinojimas? Ar šis klausimas tau kelia nerimą, o gal kaip tik išsilaisvinimą? Modernioje visuomenėje dažniausiai vengiame galvoti apie mirtį, o tuo labiau apie savo mirties galimas aplinkybes. Neturime aiškaus supratimo, kaip atrodė mūsų gyvenimo pradžia ir kaip atrodys pabaiga, tačiau skirtingose rytų ir vakarų kultūrose turime įvairų požiūrį į tai...

Šikšnosparniai sudaro penktadalį pasaulio žinduolių rūšių, tačiau dėl savo paslaptingo gyvenimo būdo yra vieni iš mažiausiai ištirtų gyvūnų pasaulyje. Jų gyvenimas žmonių sąmonėje nepelnytai siejamas su daugybe mitų ir baimių. Nors daugelis pasaulyje gyvenančių šikšnosparnių minta vabzdžiais ir vaisiais, klaidingai vis dar tikima, kad šiems naktiniams gyvūnams reikalingas žmonių kraujas. Visą savo...

„Moksliniai atradimai įvyksta, kai supranti, kad eksperimento metu gavosi kažkas keisto ir neįprasto“ – teigia mokslininkė, dr. Miglė Tomkuvienė, kartu su kolegomis prof. Sauliumi Klimašausku ir dr. Laura Manelyte, atradę naują genų reguliacijos metodą, kurį pavadino „Dizainerio nukleosoma“. Už šį atradimą mokslininkai buvo apdovanoti LRT metų apdovanojimuose, metų atradimo kategorijoje. Praėjusio...

Antropologė Kristina Šliavaitė savo svarbiausius mokslinės karjeros tyrinėjimus pradėjo Visagine, kuriame stebėjo artimą, bet tuo pačiu ir svetimą tautinės mažumos gyvenimą. Savo laiką paskyrusi mažumų antropologiniams tyrinėjimams, mokslininkė pripažįsta, jog kartais skaudu girdėti stigmatizavimą, siejamą su tautinėmis mažumomis. Kaip skirtingos tautos Lietuvoje keičia daugumos gyvenimą? Kodėl žm...

Ekonomistai, jau praėjusio amžiaus pradžioje, stebėdami žmogaus produktyvumą, prognozavo, kad 2030 metais dirbsime vos 15 valandų per savaitę, o didžiausia problema bus – ką veikti laisvalaikiu? Kodėl ši vizija dar neišsipildė? Kokie procesai turėtų įvykti, kad Lietuvoje darbo savaitė sutrumpėtų per pusę, o daugelio išsvajota ateities vizija taptų realybe? Šiuos procesus įvairiaspalviais paverčia...

Pasaulinis anglies pėdsakas žiemos švenčių laikotarpiu yra šešiais procentais didesnis nei likusiu metų laiku, o Europoje kasmet nukertama 50–60 mln. kalėdinių eglučių. Nors šiuo metu žmogaus ryšys su mišku ir medžiais nėra subalansuotas, žvelgiant istoriškai, medžių šventumas buvo stebimas įvairiose senovės religijose. Šventais laikytuose miškuose buvo uždrausta medžioti, kirsti medžius, o lietuv...

Lietuva šiais metais baigė statyti 500 km fizinį barjerą Baltarusijos pasienyje, tačiau kone garsiausia siena pasaulyje, turinti daugybę gyvenimo istorijų, yra Meksikos ir JAV siena, kurios ilgis yra daugiau nei 3000 km. Nors ilgiausios sienos vardas priklauso JAV ir Kanados pasieniui, JAV ir Meksikos sieną žmonės kertą dažniausiai pasaulyje. Lietuvė antropologė doc. Ieva Jusionytė, dirbanti JAV B...

Paskutinė pilotuojama misija į Mėnulį vyko lygiai prieš 50 metų - 1972-ųjų gruodžio mėnesį. Tai buvo Apollo 17 misija ir ji truko 12 dienų. NASA pradėjusi Artemis programa žada jau 2025 metais žmones sugrąžinti į mėnulį. O dar vėliau pirmą kartą nuskraidinti ir į Marsą. Apollo programa pastūmėjo milžinišką technologinę pažangą, kurią šiandien turime ir savo buityje. O dabartiniai tikslai keliauti...

Tam tikros rūšies vanagai Pietų Amerikoje gali apgauti savo grobį. Šie vanagai medžiodami, skrenda būryje kartu su ne tokiais plėšriais kalakutiniais grifais ir taip suklaidina savo grobį. Tai apgaulės strategija, tačiau kuo tai skiriasi nuo melo, kurį naudojama Homo sapiens? Mokslininkai neabejoja, kad žmogaus melo evoliucija buvo susijusi su kalbos išsivystumu, o kalbai sudėtingėjant, melo formo...

Jungtinių Tautų Organizacija 2017 m. subūrė įvairiatautę 15 mokslininkų grupę, kuriai buvo pavesta išnagrinėti - kaip ateityje vystysis žmonija. Tarp šių mokslininkų buvo atrinktas ir KTU profesorius Jurgis Kazimieras Staniškis. Profesorius kartu su keturiolika kitų pasaulio mokslininkų Jungtinėse Tautose kelis metus ieškojo būdų, kaip spręsti planetos problemas, ir parengė pasaulio darnaus vystym...

Pirmasis komercinis antibiotikas penicilinas rinkoje pristatytas 1941 metais, tačiau jau po metų buvo pastebėti pirmieji bakterijų atsparumo antibiotikams atvejai. Kaip su mikroorganizmais kovosime ateityje? Kas jeigu didžioji dalis bakterijų taptų atsparios antibiotikams? Kokios bakterijos gyvena branduoliniuose reaktoriuose ir ko iš jų galėsime pasimokyti? Pokalbis su mikrobiologe, Vilniaus univ...

Prieš kelis tūkstančius metų žmogaus kūnas negalėjo skaidyti pieno dėl laktozės netoleravimo, tačiau įvykusi svarbi mutacija, lėmė dar vieną prisitaikymą prie aplinkos – pienas tapo papildomu kalorijų šaltiniu, tokiose nepalankiose sąlygose, kuriose gyveno mūsų protėviai. Nors dar iki šių dienų yra žmonių, kurie pieno vartoti negali dėl laktozės netoleravimo. Pasak antropologo, Vilniaus universite...

Šiuo metu Žemėje gyvena 8 mlrd. žmonių. Išmaitinti tokį kiekį žmonių, nekenkiant aplinkai, yra tikras iššūkis. Skeptikai prognozuoja, kad sparčiai augant žmonių populiacijai, stiprėjant klimato krizei bei vykstant geopolitiniai neramumams, pasaulis pereina iš maisto gausos į stygiaus erą. Kas mums padės kovoti su bado grėsme? Kaip keisis ateities pasaulis, nesikeičiant maisto pramonei ir žmonijos...

Darbinė atmintis yra svarbi greitam samprotavimui, sprendimų priėmimui bei elgesio gairėms. Tai mūsų smegenų sistema, kuri turi ribotą apimtį ir ribotą veikimo laiką. Jei informacijos, kuri patenka į darbinę žmogaus atmintį, nesureikšminame ir kitaip neasocijuojame, ji tiesiog ištrinama. Neuromokslininkas Karolis Degutis, tyrinėjantis atmintį, teigia, jog egzistuoja ryšys tarp sugebėjimo naudotis...

Mokslininkai vis dar diskutuoja, kada žmonės pradėjo kalbėtis tarpusavyje, tačiau neabejojama tuo, kad tarpusavio komunikacija buvo privaloma, palikuoniams perduodant žinias, kurios reikalingos išlikimui. Prieš du šimtus metų du mokslininkai savo tyrinėjimuose atrado ir aprašė dvi skirtingas galvos smegenų sritis, atsakingas už žmogaus kalbą. Prancūzas Paulas Broca galvos smegenų dalį, kuri atsaki...

Mokslas sukūrė ginklus – nuo viską naikinančių branduolinių bombų iki sunkiai suvokiamų cheminių junginių, kurie stabdo kvėpavimą. O kai kurie mokslininkų pasiekimai, anksčiau aprašyti tik mokslo fantastikos scenarijuose, gali tapti realybe ir ateityje būti naudojami kaip ginklai. Fizikė Mažena Mackoit Sinkevičienė įspėja apie antimedžiagos naudojimą ateities ginklų kūrimui. Kokios mokslo sritys y...

Prognozuojama, kad dar šių metų lapkritį žmonijos populiacijos dydis pasieks 8 mlrd. Tačiau mokslininkai perspėja, kad žmonių prieaugis Žemėje sparčiai lėtėja ir manoma, kad iki šio šimtmečio pabaigos sustos. Kaip keistųsi pasaulis, jei žmonijos populiacijos prieaugis taptų neigiamas dar šiame šimtmetyje? Kokios valstybės taps didžiausiomis pagal gyventojų skaičių ir kaip tai pakeis mūsų gyvenimą?...

Ilgiausiai nemiegojęs žmogus pasaulyje yra amerikietis Randis Gardneris. Būdamas 17 metų, stebint Stanfordo miego mokslininkams, jis sugebėjo nemiegoti 11 dienų ir 25 minutes. Baigęs savo eksperimentą, Gardneris miegojo daugiau nei 14 valandų. Kas vyksta žmogaus kūne, kai jis nemiega? Laidoje „Minties eksperimentai“ Ignas Klėjus kartu su neuromokslininke Laura Bojarskaite atliko minties eksperimen...

Kas jeigu pagrindiniu žmonijos tikslu taptų nenumaldomas malonumo siekimas? Ar tai panašu į atostogas ar į aplinką, kurioje pavojingą gyventi? Filosofijoje apie tai kalba hedonizmo teorija. Ji teigia, kad malonumas yra svarbiausias dalykas, vienintelis gėris ir galutinis žmonijos tikslas. Dalis hedonistų tiki, kad malonumą galima suprasti kiekybiškai. Kiti mano, kad malonumai skiriasi savo kokybe....

Kaip pasikeistų pasaulis, jei Žemėje nebeliktų vabzdžių? Laidoje „Minties eksperimentai“ kartu su gamtininku Almantu Kulbiu atsakysime į šį, kol kas dar hipotetinį, klausimą, kokie procesai ir pasekmės prasidėtų Žemėje, jei šis scenarijus taptų realybe. Mokslininkai įspėja, kad per pastaruosius 30 metų vabzdžių Žemėje sumažėjo ketvirtadaliu. Pasak kai kurių tyrinėtojų, išnykus jiems, išnyktume ir...