Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Linksma laida apie naują lietuvišką filmą „Paradas“. Dalyvauja filmo režisierius ir scenarijaus autorius Titas Laucius. „Paradą“ nuo pat pirmos jo dienos lydi sėkmė ir daug gero juoko. Pasak režisieriaus, visos pasaulio blogybės ir nelaimės prasideda tada, kai nelieka humoro jausmo. Juoktis galima net iš grėsmingai atrodančio bažnytinio tribunolo. Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Šis pokalbis „Mažojoje studijoje“ yra pirmiausia vienas iš tų retų atvejų, kai mokytojas ne tik užaugina mokinius, bet ir toliau plėtoja jiems rūpimas idėjas jau kaip kolegos ir bendražygiai. Vienas tokių pavyzdžių – politikos ir moralės santykių apmąstymai, kuriuos į vieną knygą „Politika ir moralė. Ontologinė perspektyva“ sudėjo trys Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos moksl...

Lietuvos piligrimai noriai lanko vietas, su kuriomis susiję šventųjų vardai: leidžiasi į Asyžių pas šv. Pranciškų, į Ispaniją, pas šv. Teresę Avilietę ir šv. Kryžiaus Joną, idant prisiliestų prie tų sienų, kurios mena didžius krikščioniško tikėjimo apaštalus. Tačiau gerokai mažiau žino apie vietas savo kaimynystėje, kuriose taip pat galima išvysti garsių, „tarptautinių“ šventųjų gyvenimo pėdsakus....

Iš ciklo „Vilnius ir vilniečiai.“ Vytautas Narbutas, mokslininkas geologas ir rašytojas, Vilniuje nuo 1940-ųjų balandžio, kai jo šeima atvyko čia kurti lietuviams sugrąžintos sostinės. Atmintyje – tuometinio Vilniaus vaizdai, gatvės ir namai, kurių jau nebėra, draugų, mokytojų, kaimynų portretai. Vilnietiška „savastis“ jaudina ir įkvepia V. Narbutą iki šiol. Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Linkėdami mieliems klausytojams linksmų Šv. Velykų, kviečiame pakeliauti kartu su vienu garsiausių Katalikų Bažnyčios šventųjų – pačiu Ignacu Lojola. Regis, šio šventojo biografijų tikrai netrūksta, bet randasi vis naujos. Ignacas pristatomas kaip didis šventasis, tobulas organizatorius ar išmintingas vadovas. Didžiulės studijos išsamiai tyrinėja jo gyvenimą. Ir štai visai neseniai pasirodė lietuv...

Ar galite įsivaizduoti šių laikų gavėnią, kai nuo Pelenų trečiadienio iki pat Velykų, t.y. keturiasdešimt dienų, atėję į Mišias negalėtumėte matyti, kas vyksta presbiterijoje: nei altoriaus, nei kunigo, nei patarnaujančių, nei iškeliamos ostijos - tik didžiulę uždangą, dekoruotą biblinių siužetų vaizdais. Lyg kokiame teatre, kuriame veiksmas prasideda jau kulisuose - girdi, bet nematai. Ir vis dėl...

Nepraėjo nė vieneri metai nuo įvykių, stipriai paveikusių Ortodoksų Bažnyčią Lietuvoje: 2022-ųjų balandį penki Maskvos patriarchatui priklausę dvasininkai buvo atleisti iš pareigų, o vėliau – išvis pašalinti iš kunigystės. Tačiau 2023-ųjų vasarį–kovą įvyksta neįtikėti dalykai: Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchatas panaikina neteisėtą bausmę kunigams, priima juos savo globon, o galiausiai pat...

Lietuvos nepriklausomybės minėjimų kontekste vis dar galima pasigesti lietuvių diasporos vaidmens, kuri saugojo ir puoselėjo mūsų valstybės atminimą tuomet, kai pasaulio žemėlapyje Lietuvos jo nebuvo. Menotyrininkės dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Laura Petrauskaitė pasakoja apie tai, kokiu būdu šaltojo karo metais svarbiausiuose religinio ir politinio pasaulio centruose galėjo rastis lietuvių kopl...

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio pasirinkome straipsnį, kuriame analizuojamos sovietinės ideologijos pastangos įdarbinti populiariąją kultūrą. Atsiradus televizijai, sovietiniai ideologai iš pradžių užsimojo paversti ją Bažnyčios alternatyva, kuri padėtų atitraukti žmones nuo sekmadienio pa...

Pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais vienoje iš „Mažosios studijos“ laidų buvo kalbama apie blogio fenomeną, kurio tyrėjai, analizuodami vieną didžiausių praėjusio šimtmečio blogio apraiškų – nacionalsocialistinės Vokietijos užsimoto ir vykdyto masinio žydų naikinimo atvejį – ieškojo atsakymo taip pat ir į klausimą, kaip nutinka, kad blogis staiga ima plisti lyg užkratas, masiškai atverdamas tamsi...

Vasario 17-ąją Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchatas penkis Lietuvos ortodoksų dvasininkus sugrąžino į kunigystę ir priėmė savo globon. Šis istorinis sprendimas atvėrė kelią priimti sakramentus ir dalyvauti liturgijoje tiems ortodoksams, kurie nenori turėti nieko bendro su Rusijos invaziją Ukrainoje palaikančiu Maskvos patriarchatu. Kaip penkiems kunigams pavyko laimėti? Ir kaip stipriai pri...

Laidos svečias ir pašnekovas – Marius Burokas. Poetas ir vertėjas, o nuo 2022-ųjų vasario 24-osios – karo kronikininkas, su keliais kitais rašytojais įsitraukęs į plačią pagalbos Ukrainai akciją. Pokalbis apie tai, ko mus moko šis karas ir kodėl Ukrainos pergalė būtina visiems. Redaktorius Julius Sasnauskas

Laidos temą padiktavo tikrovė, kurioje jau tuoj bus metai, kaip gyvename, judame ir esame. Tai – karo Ukrainoje tikrovė, kurios fone vėl prasminga atrodo sugrįžti prie klausimo, ar smurtas yra neišvengiama jos dalis. Garsi XX a. filosofė ir politikos teoretikė Hannah Arendt, apmąsčiusi žiauriausias Antrojo pasaulinio karo patirtis, iš kurių radosi klasika tapę veikalai apie totalitarizmo ištakas i...

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas išleido naują knygą, kurioje apie trys šimtai vyskupo laiškų, nuotraukos, dokumentų kopijos, surinkti autentiški vyskupo tekstai, vertimai, komentarai. Leidinio sudarytojas Vaidotas Žukas ir palaimintojo beatifikacijos bylos postulatorius kun. Marius Talutis pasakoja apie netikėtumus ir atradimus, kurie atskleidžia kankinio asmenybę, jo...

Kada žmogus pradėjo filosofiškai mėginti įrodyti, kad Dievas (ar dievai) egzistuoja? Atsakyti negalime, tačiau turime seniausią žinomą išlikusį veikalą šia tema – tai Platono „Įstatymų“ X knyga, parašyta IV a. pr. Kr. viduryje. Joje žymusis graikų filosofas tęsia svarstymus apie utopinę valstybę Magnesiją ir jos galimą teisę. Didžiausias dėmesys skiriamas „nepamaldumo“ įstatymui – ir argumentams,...

Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio radijo pokalbiui pasirinta istorija nukelia į tarpukario Lietuvą ir leidžia pažvelgti į mūsų šalį joje namus atradusio jauno ūkininko iš Danijos akimis. Ta istorija nutrūko sulig 1940-ųjų rusų okupacija, o sugrįžo atgal daugiau kaip po penkių dešimtmečių, kai 1991-aisiais Lietuvai galutinai atsivėrė...

Laidos svečias – poetas Tomas Venclova. Ar tikrai klasikinė rusų literatūra užmetė maskuojamąjį tinklą ant Putino tankų? Tęsiamas pokalbis apie karo Ukrainoje pamokas, gailestingumą ir neapykantą, dešimtmečius truksiantį karo žaizdų gydymą. Poetas mato Ukrainos pergalę ir rusiškojo imperializmo sutramdymą. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“. Kun. Gabrielių Satkauską veikiausiai žino tie, kuriems teko atsidurti vienoje didžiausių Lietuvos gydymo įstaigų – Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikose ir išgirsti nerimą keliančią diagnozę. Pažinčiai užmegzti nėra išankstinių sąlygų: nereikalaujama krikšto pažymėjimo ir išpažinties, net nebūtina užeiti į ligoninės koplyčią. Gali būti užkalbin...

Pristatoma ir komentuojama anglų poeto W. H. Audeno poema „Esamuoju laiku: Kalėdų oratorija“, sukurta Antrojo pasaulinio karo metais. Visiems gerai pažįstami bibliniai personažai, kalbantys šių dienų kalba, skrieja savo orbitose aplink tylų poemos centrą – kūdikėlį Kristų. Kiekvienas jų mėgina atsakyti į klausimą: ką daryti su tuo išskirtiniu įvykiu mūsų nepanašumo, nerimo ir kūno sąlygomis? Chora...

Berniukai vyskupai – kalėdinis „princo ir elgetos“ variantas Katalikų Bažnyčioje. Pasakojama apie senąsias Kalėdų tradicijas. Kelis šimtmečius Vakarų Europos katedrose gyvavo paprotys per Kalėdų šventes į vyskupo sostą pasodinti vieną iš „klapčiukų“, mažamečių altoriaus tarnų. Buvo sugalvotas smagus ir žavingas vaistas nuo bažnytinio pasipūtimo, puikybės, kvailos garbėtroškos. Ved. Julius Sasnausk...

Tomas Venclova: „Turbūt vienas iš pačių pirmųjų atsiminimų mano gyvenime – kaip vokiečiai numušė rusų lėktuvą. Taip susideda, kad dabar jau gyvenimas eina aiškiai prie galo, bet paskutiniai atsiminimai, matyt, irgi siesis su karu.“ Poetas kalba apie karą Ukrainoje, du simetriškus režimus – Hitlerio ir Putino, propagandos suvedžiotą visuomenę, neišsipildžiusius lūkesčius, kad Rusija pasikeis, ir vi...

Iš kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ septintojo numerio radijo pokalbiui parinkta tema, rodos, panardina į pačią adventinės tamsos gelmę, nes pokalbis suksis apie mirtį. Nors iki Kalėdų šviesos laiko liko ne taip ir daug, niekaip nepavyks išvengti mirties temos, kai vos už kelių šimtų kilometrų siaučia gyvybes glemžiantis karas. Tačiau šiandieninis pokal...

Gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje, galėdami išvykti kur panorėję ir sugrįžti atgal į tėvynę, aplankę turistų ir piligrimų pamėgtas vietas, retai susimąstome, kokią reikšmę sovietų okupacijos metais mūsų valstybei turėjo dvi koplyčios, įkurtos lietuvių katalikų rūpesčiu Vašingtone ir Vatikane. Naujausiais tyrimais ir įžvalgomis dalijasi menotyrininkė, Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja dr. La...

Vaikščiojanti meilė, mūsų širdžių monsinjoras, antrasis Vaižgantas, atstumtųjų Prometėjas, aukštųjų idealų riteris, toks vienintelis... Ir dar, ir dar, ir dar. Tai vis apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską. Susidėliotų normali litanija, lyg šventajam. Kažkada atrodė persistengta, per daug nusaldinta. Ir pats kunigas, kiek galėdamas, kratėsi gėlių ir aplodismentų, o klausiamas apie savo populiarumo...

Su vertėja Marija Čepaityte, ilgamete Maskvos gyventoja, jos namų virtuvėje Čisty skersgatvyje, visai priešais patriarcho Kirilo rezidenciją, iki išnaktų, senu tarybiniu papročiu, esame sugėrę nežinia kiek arbatos, plepėję, politikavę, kūrę planus, kaip lietuvių rašytojų kūrybą versti į rusų kalbą ir t.t. Vaikštinėjome po neaprėpiamą ir nesuvokiamą Maskvą. Susitikimai su Tėvo Stanislovo mokiniais...