Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Mažoji studija. Kultūra ir religija

„Ausk Marijai rožių giją, mano siela nerami, skelbk gerumą, prakilnumą ilgesinga širdimi", - tai eilutė iš šv. Kazimiero pamėgtos giesmės Dievo Motinai. Paslaptingajai Rožei, Skaisčiausiajai Lelijai, gražiausiajai tarp gėlių šimtmečius žinomi poetai, dailininkai ir paprasti tikintieji skyrė savo maldas, kūrybą, idant jais pagerbtų Mergelę Mariją ir parodytų jai savo meilę. Apie gražiausius žiedus...

Kunigą Vyacheslavą Grynevich sutikome balandžio 13 d. Kaune, kur buvo minimas Carito atsikūrimo Lietuvoje 35-metis. Prieš penkerius metus pradėjęs vadovauti Romos katalikų bažnyčios Carito atšakai jis, kaip pats save vadina, paprastas kunigas, mėgstantis sakyti pamokslus ir klausyti išpažinčių, dabar vadovauja milžiniškiems humanitarinės pagalbos kiekiams, tačiau lankydamas karo pabėgėlius, tegali...

M. Marcinkevičiaus ligoninės palata buvo Onutės paskutiniai žemiškieji namai, kuriems jaukumo suteikė paliatyvios pagalbos skyriaus darbuotojai ir artimieji. „Svarbu nepamesti meilės“, - prieš mirtį kalbėjo Onutė. Ar visuomet meilė gyvenimui gali laimėti prieš nepakeliamą fizinį ir dvasinį skausmą? Ar įmanoma šlovinti gyvybę, kai iš kūno telikę vienos žaizdos, kai žmogus guli kelis metus komoje. O...

Šiandien „Mažojoje studijoje“ vieši šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, VDA profesorė, menotyros daktarė Giedrė Jankevičiūtė. Su šia pašnekove būtų galima įkalbėti ištisus laidų ciklus – toks platus yra jos mokslinių interesų laukas, per tyrimus užpildantis nesenos mūsų valstybės kultūros istorijos spragas, o kartu atrandantis ir daugybę iki šiol nepažintos bei netyrinėtos ka...

Laida skiriama sesers vienuolės Nijolės Sadūnaitės atminimui. Legendinė asmenybė, plačiausiai žinoma mūsų laisvės kovotoja, žmogaus teisių gynėja, antisovietinio pogrindžio dalyvė. Jos istorija galėtų priminti ir šventųjų gyvenimus, ir smagų nuotykių filmą su visais jo elementais. Daug metų niekaip neįveikta represinių struktūrų. Tarp šios vienuolės ginklų buvo krikščioniškos dorybės, drąsa, užsis...

Biblinės teologijos daktaras kun. Mozė Mitkevičius komentuoja Kristaus prisikėlimo poveikį apaštalo Pauliaus asmenybei ir sielovados stiliui I a. viduryje. Pauliaus nedomina dogminė ar ideologinė prisikėlimo pusė, bet tai, kaip šis įvykis gali toliau veikti tikinčiųjų gyvenime ir suformuoti „naują žmogų“. Puikus velykinio nusistatymo pavyzdys yra trumpiausias Pauliaus kūrinys – laiškas Filemonui,...

Skambant Jozepho Haydno kvartetui „Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“ su smuikininke Dalia Kuznecovaite kalbėjomės Didžiojo Tridienio išvakarėse, kai daugelyje krikščioniškų pasaulio šalių šis kvartetas yra griežiamas. Šią tradiciją Lietuvoje pradėjo Valstybinis Vilniaus kvartetas, idant tikintieji per muziką ir ją lydinčius mątymus prisimintų Jėzaus kančią ant kryžiaus, kan...

„Knyga, skirta ateistams, bet gausiai skaitoma tikinčiųjų“, - taip apibūdinama danų filosofo ir teologo, vieno egzistencializmo filosofijos pirmtakų Søreno Kierkegaardo knyga „Baimė ir drebėjimas“. Knyga, parašyta XIX a. viduryje ir išversta į begalę skirtingų kalbų, jau beveik 200 metų tebėra skaitoma, pasirodo vis nauji jos leidimai. Net ir Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo pasirodė jau tre...

Šiemet sukanka dvidešimt metų nuo tos akimirkos, kai buvo užantspauduotas dar Sąjūdžio laikais išreikštas Lietuvos žmonių troškimas sugrįžti į Europos tautų šeimą, nuo kurios ištisus 50 metų buvome atplėšti brutalios sovietų okupacijos. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos nare valstybe, lygiai metais anksčiau šią valią Lietuvos Respublikos piliečiai išreiškė per referendu...

Tuoktis bažnyčioje? O kam? Pasiklausius jaunosios kartos, gali pasirodyti, kad net ir civilinė santuoka seniai praradusi aktualumą. Juk galima mylėti, gyventi, susilaukti vaikų ir be jokių antspaudų kokioje nors institucijoje. Bažnyčia tiek santuokos sudarymui, tiek ir sutuoktinių gyvenimui iškelia tikrai nemažai papildomų reikalavimų ir sąlygų: krikščioniškai auklėti vaikus, nevartoti kontracepti...

Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, Židinį tenka kūrenti iš kruopščiai sutaupytų atsargų. Nors naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris kaip tik šiomis dienomis atkeliauja pas prenumeratorius ir periodinės spaudos platinimo vietas, žurnalui, jo ir kitų Lietuvos kultūrinių leidinių redakcijoms tenka, kaip toms mitologinėms būtybėms, tur...

Laidoje istorikas Arūnas Streikus pasakoja apie Vilniaus vyskupą kankinį Mečislovą Reinį, jo sunkias pastangas, atgavus Lietuvai Vilnių, priartinti vilnietiškąją Bažnyčią prie Lietuvos. Sugrįžus sovietams, jis nepasidavė valdžios siekiams varžyti tikėjimo laisvę ir paversti vyskupus savo politikos įrankiais. Buvo represuotas ir mirė Rusijos kalėjime. Kandidatas į palaimintuosius, užvesta jo šventu...

„Tai tik darbas pagal Hipokrato priesaiką ir meilės artimui tarnystė“, - tvirtina Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės Paliatyvios pagalbos skyriaus vedėjas Audrys Skliutas, psichologė Regina Morkūnienė, vyresnioji slaugos administratorė Ingrida Šukelevičienė ir socialinė darbuotoja Ilona. „Ir tai jokia paskutinė stotelė – čia verda gyvenimas“. Pokalbis apie šią nemokamą pagalbą, kurią kiekvienam pili...

Apie ką mąsto kareivis, budėdamas apkasuose šaltą naktį, o galbūt ir dieną, laukdamas kitos užduoties? Karo Ukrainoje pradžioje socialinėje žiniasklaidoje netrūko kadrų apie karių kasdienybę, kai kurie jų sugebėjo nuotoliu netgi dėstyti paskaitas universitetuose likusiems savo studentams. Šiandieninės laidos herojus Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pradėjo rašyti kūrinį, ilgainiui tapusį vienu re...

Vasario 9 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“. Lietuvos ir užsienio ekspertai dalysis patirtimi bei įžvalgomis, kaip spręsti įsisenėjusias, skaudžias seksualinio ir kitokio išnaudojimo problemas. Konferencija rengiama praėjus pusmečiui nuo viešo laiško Lietuvos vyskupams paskelbimo. Kreipimesi į ganytojus...

Prieš šimtą metų, jau visai baigiantis 1924-iesiems, Kaune pradėtas leisti „Židinys“, prisistatęs skaitytojams kaip „literatūros, mokslo, visuomenės ir akademiško gyvenimo“ žurnalas. Jo leidimą 1940-ųjų birželį sustabdė sovietų okupacija. Bet jau po ketverių metų, karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, atsiranda idėja, iš tų pačių „Židinio“ suburtų žmonių, tęsti šio žurnalo tradiciją. Pasirodo „Ai...

„Dar neatėjo laikas“, - dažnai kartoja sovietmečio tyrėjai, dienų dienas praleisdami archyvuose ir atrasdami faktus, kuriuos paviešinus, gali tekti nuo pjedestalų nukelti ne vieną garsią asmenybę. Tai pastebi ir muzikologė Jūratė Katinaitė, sulaukusi operos gerbėjų ir dalies muzikų visuomenės nepasitenkinimo, pasirodžius jos knygai apie V. Daunorą, kurioje buvo paviešinti faktai apie sovietinei no...

Naujieji metai, deja, kol kas išsiilgtos taikos nežada, grobikiška Rusijos invazija į Ukrainą netrukus pradės skaičiuoti trečiuosius metus, nuo spalio pasaulio karų žemėlapį papildė Izraelis ir Gazos ruožas. Šią tikrovę atliepia ir naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio Naujasis „Židinys-Aidai" numerio aptarimui „Mažojoje studijoje" parinktas straipsnis „Romos karo teorija“...

1951 metų Kalėdų istorija Dižono mieste, kai per viešą egzekuciją buvo viešai sudeginta Kalėdų Senio figūra, išreiškė ir dabar neretai pasigirstančius priekaištus, kad kas nors kėsinasi pavogti tikrąją Kalėdų prasmę ir kad Kalėdų Senio nėra ir jo nė nereikia. „Yra ir bus“, - teigė žymusis prancūzų antropologas Claude Lévi-Strauss‘as, kadangi mito poreikis mumyse kur kas didesnis nei mums patiems a...

Kai kurie didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, ko gero, dar atmena tuos laikus, kai per Kalėdas ir Velykas žmonės netilpdavo į bažnyčias, tekdavo grūstis prieangiuose ar net šalti šventoriuose. Ir ne tik dėl vadinamųjų kalėdinių ir velykinių katalikų, kurie teužsuka į bažnyčią porą kartų per metus, bet ir dėl to, kad sovietmečiu išdygusiuose mikrorajonuose bažnyčių tiesiog nebuvo. Sovietų valdžia...

Vilniaus universiteto Kultūrinių bendrijų studijų centro vadovas, Istorijos fakulteto doc. dr. Grigorijus Potašenko „Mažosios studijos“ klausytojams pažįstamas iš laidų apie Lietuvos sentikių Bažnyčią. Šįsyk pokalbis suksis apie sentikių bendruomenės aktualiąją istoriją, prisimenant ne tik sudėtingos praeities momentus, susijusius su Rusijos ( Maskvos patriarchato) stačiatikių Bažnyčia, bet ir apt...

Šįkart pakalbėkime apie populiariąją kultūrą. Tiksliau – filmus ir serialą, kurie tiktų visai šeimai žiūrėti advento vakarais. Kurie ne tik suteiks gerą pramogą, bet ir vieną kitą prasmingą žinutę perteiks laukiantiesiems Karaliaus gimimo. Pašnekovė – katechetė, mokytoja, dėstytoja Aušra Mizgirienė. Ved. Simonas Bendžius

Vilniaus universiteto Filologijos fakuteto doktorantė Augustė Žičkytė pasakoja apie pamokas, atėjusias per Thomo Mertono kūrybą ir jo gyvenimo pavyzdį. Gimtasis Mertono vienuolynas Kentukio valstijoje tebetraukia piligrimus, o jo dvasinis palikimas atranda vis naujų mokinių. Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Netrukus po Rusijos pradėto karo Ukrainoje Lietuvos kultūros lauke po karštų diskusijų ir ginčų buvo peržiūrėtas valstybinių kultūros įstaigų repertuaras, išbraukiant iš jo rusų dramaturgus, režisierius, muzikos pasaulyje atsisakyta garsių atlikėjų, kompozitorių, turinčių sąsajų su Putino Rusija. Kliuvo net P. Čaikovskiui. Panašaus likimo kažkada sulaukė ir vokiečių kompozitorius Richardas Vagneri...