LRT Radijo ringas

Kai kurios Europos šalys imasi kontroliuoti ar net drausti dirbtinio intelekto naudojimą. Lietuvos dėstytojai ir mokytojai jau skundžiasi, kad turi taisyti pokalbių roboto sukurtus darbus. Tačiau politikai apie tai beveik nekalba, o ekspertai dėl dirbtinio intelekto kontrolės laikosi skirtingų nuomonių. Ar reikia riboti dirbtinio intelekto naudojimą? Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto t...

Gimstamumas Lietuvoje sparčiai mažėja. Prognozuojama, kad po trisdešimties metų šalyje teliks vos 2 milijonai gyventojų. Opozicija mano, kad gerai uždirbančias moteris reikia skatinti susilaukti daugiau vaikų ir siūlo didinti vaiko priežiūros išmokų lubas. Valdantieji tokia idėja abejoja. Jie siūlo didinti tik mažiausias išmokas ir tikina, kad norą turėti vaikų lemia ne finansinės priežastys. Ar d...

Valstybės tarnybos reforma kitą savaitę vėl grįš į Seimo salę. Valdantieji žada, kad po jos valstybė taps geriausia šalies darbdave. Tačiau kritikai mano, kad panaikinus centralizuotą darbuotojų atranką ir suteikus daugiau galių vadovams, suvešės tik nepotizmas, o talentai ir toliau rinksis privatų sektorių. Ar valstybės tarnybos reforma leis pritraukti vadybos talentus? Laidoje dalyvauja Mykolo R...

Kam teikti pirmenybę miestų gatvėse? Automobiliams, dviračiams ar pėstiesiems? Prokurorai mano, kad šiame amžiname konflikte viešasis interesas reikalauja galimybės gatvėmis laisvai pravažiuoti gelbėtojams. Vilniaus valdžia tikina, kad gatvių humanizavimas tokių kliučių nesukelia. Anot mero, miestas turi būti europietiškas ir žalias, o ne dvelkti sovietine asfalto pilkuma. Sostinės pavyzdžiu gatve...

Netrukus sukaks dveji metai, kai į Lietuvą iš Baltarusijos pradėjo plūsti migrantai ir pradėta taikyti jų apgręžimo politika. Šiuo metu migrantų srautas jau sumažėjęs, ketinama nutraukti ir nepaprastosios padėties taikymą, tačiau apgręžimo praktika perkeliama į įstatymą. Toks siūlymas argumentuojamas migrantų keliamu pavojumi valstybei. Kritikai sako, kad apgręžimo praktiką laikas nutraukti, nes j...

Šią savaitę paaiškėjo, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda 1988-aisiais įstojo į Lietuvos komunistų partiją. Jei šalyje ši organizacija jau anksčiau būtų buvusi pripažinta nusikalstama, Gitanas Nausėda nebūtų galėjęs šio fakto nuo rinkėjų nuslėpti. Tačiau įstatymas iki šiol nėra priimtas. Jo kritikai sako, kad tai daryti ir per vėlu, ir nelogiška. Ar reikia Lietuvos komunistų partiją pripažin...

Politikai gaivina idėją leisti ligoninėms steigti vaistines. Pasak šalininkų, tai spręstų ir vaistų kainų, ir vaistinių trūkumo problemą regionuose. Tačiau kritikai sako, kad valstybei nederėtų užsiimti verslu, o privačių vaistinių atstovai įžvelgia konkurencijos pažeidimus. Ar reikia ligoninių valdomų vaistinių? Laidoje dalyvauja Seimo nariai Aurelijus Veryga, Jurgita Sejonienė, Lietuvos vaistini...

Pristatyta mokesčių reforma sulaukė kritikos už tai, kad gali suduoti rimtą smūgį savarankiškai dirbantiems. Prognozuojama, kad jie gali trauktis į šešėlį. Reformos autoriai sako, kad viskas daroma dėl teisingesnės mokesčių sistemos, tačiau pokyčiams nepritaria net koalicijos partneriai. Ar mokesčių reforma gali išnaikinti savarankiškai dirbančius? Laidoje dalyvauja buvęs finansų ministras Vilius...

Finansų ministerija siūlo dvejus metus bankams taikyti solidarumo mokestį. Surinktą pusę milijardo eurų Finansų ministerija siūlo atiduoti krašto apsaugai. Už šią sumą ketinama didinti karinį mobilumą. Tačiau Darbo partija mano, kad bent dalis surinktų lėšų turėtų būti skirta mažinti smarkiai išaugusias gyventojų išlaidas palūkanoms. Kam išleisti iš bankų surinktus pinigus – gynybai ar gyventojams...

Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir prezidentas“ atgaivino skandalą dėl Valstybės saugumo departamento veiklos. Seime bręsta parlamentinis tyrimas. Tačiau apžvalgininkas Marius Laurinavičius, atskleidęs Pranešėjo tapatybę, tikina, kad jo pateikta informacija neverta tikėti. Savo ruožtu knygos autoriai teigia knygoje skelbiamus faktus nuodugniai patikrinę. Ar Pranešėjas ver...

Praėjo metai, kai Rusija vykdo plataus masto puolimą Ukrainoje. Nuo pirmos karo dienos Kyjivas prašo uždengti Ukrainos dangų, tačiau diskusijos apie naikintuvų siuntimą prasidėjo tik dabar. Jonas Ohmanas ir Vytautas Landsbergis sako, kad jau laikas į Ukrainą siųsti ne tik ginklus, bet ir karius, ir siūlo burti tokią koaliciją NATO. Tačiau kritikai teigia, kad Vakarų pagalba Ukrainai ir šiaip bepre...

Vilniaus rajone 650 vaikų laukia savo eilės darželiuose lietuvių kalba. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija stebisi, kodėl savivaldybei tai nerūpi, ir steigti naujas grupes imasi pati. Vilniaus rajono valdžia sako, kad naujų grupių kūrimui trūksta valstybės finansavimo. Visgi netyla ir kalbos, kad Lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos valdomuose rajonuose ugdymui lietuvių kalba s...

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas neplanuoja boikotuoti olimpiados Paryžiuje, jei joje dalyvaus rusijos ir baltarusijos atletai. Tačiau siekiama, kad teroristinės valstybės atletams nebūtų leista dalyvauti olimpiadoje. Ekspertai sako, kad to nepakanka ir Lietuva turi griežčiau pasisakyti dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo olimpiadoje. Ar Lietuva turėtų boikotuoti olimpiadą, jei joje bus leista...

Ribojimas valstybės įmonėms vadovauti ne ilgiau nei dvi kadencijas buvo įvestas vos prieš penkerius metus. Tačiau Vyriausybė jau imasi šią tvarką keisti. Teigiama, kad reikia labiau pasitikėti įmonių valdybomis. Bet kritikai sako, kad tokiu būdu grįžtama į “bebrų” laikus ir vėl klestės amžini vadovai. Ar reikia naikinti valstybės įmonių vadovų kadencijas? Laidoje dalyvauja Seimo nariai Agnė Širins...

Lietuva pažeidė saviraiškos laisvę išimdama iš prekybos knygą vaikams, kurioje rašoma ir apie vienos lyties asmenų meilę. Taip nutarė Europos Žmogaus teisių teismas. Kultūros ministras mano, kad po šio sprendimo Lietuvoje turėtų būti taisomas įstatymas dėl nepilnamečių apsaugos. Premjerė netiki, kad diskusija Seime dėl pataisų būtų lengva. Ar nepilnamečiams kenkia informacija apie homoseksualius s...

Seime bręsta kivirčai dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų. Opozicija tvirtina, kad žmonės ir toliau neturės teisės sužinoti, ar jie buvo sekami, o valstybės vadovai galės gauti slapta įrašytų pokalbių išklotines. Valdantieji tikina, kad vadovai turi teisę žinoti viską, o štai nusikaltėliai neturėtų būti informuojami apie žvalgybos dėmesį. Ar žmogus turi teisę žinoti, kad buvo žvalgybos aki...

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas siūlo trumpinti privalomą karo tarnybą iki pusmečio, o šauktinių skaičių didinti. Tačiau ekspertai idėją kritikuoja. Pasak jų, per šešis mėnesius kokybiškai parengti karių neįmanoma. Pasiūlymą skirtingai vertina ir jaunuoliai, jau atlikę privalomą tarnybą. Vyriausybė artimiausiu metu žada svarstyti šį pasiūlymą. Ar reikėtų trumpinti privalomą karo tarny...

Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, kad pacientai nebegalės be apribojimų pasirinkti šeimos gydytojo ir turės gydytis tik pas savo rajono medikus. Be to, ketinama riboti šeimos gydytojo pacientų skaičių, išplėsti jo komandą. Dalis medikų šias naujoves sveikina ir tikisi trumpesnių eilių prie savo kabinetų, bet yra ir abejojančių, ar taip nebus sukurta dar daugiau kliūčių rinktis tą mediką, k...

Valdantieji sako, kad šiemet Lietuva tapo matoma ir girdima pasaulyje, pirma reiškė paramą Ukrainai ir ryžtingai atsuko nugarą Rusijai. Vidaus politikoje taip pat giriamasi sėkmingai dorojusis su sunkumais. Tačiau opozicija tvirtina, kad viskas ne taip. Pasak jų, vertybinė užsienio politika nepasiteisino, reformos neprasideda, o infliacija nevaldoma. Kokie iš tikrųjų buvo 2022-ieji? Laidoje dalyva...

Liberalai siūlo Gegužės 1- ąją - Tarptautinę darbo dieną - išbraukti iš švenčių ir nedarbo dienų sąrašo ir ją paskelbti tik atmintina diena. Pasak jų, ši šventė tėra sovietinė atgyvena ir vietoj jos verčiau leisti žmonėms patiems pasirinkti, kurią dieną atostogauti. Tačiau profesinių sąjungų atstovai kategoriškai nesutinka, kad Gegužės 1-osios minėti nereikia. Anot jų, tai proga nepamiršti, kokie...

Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybė iki šiol kelia diskusijas. Seimo nariai prieš savaitę susikirto, ar 2024-uosius reikia paskelbti jo vardo metais. Ginčų vėl kilo ir dėl paminklo Vilniuje – kur jis turėtų stovėti ir ar apskritai sostinėje tokio paminklo reikia. Istorikai ir politikai Antano Smetonos indėlį į Lietuvos demokratiją vertina nevienareikšmiai. Laidoje dalyvauja Prezidento vyr...

Nuo 2024 metų visos Lietuvos mokyklos privalės priimti vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Jau nuo rugsėjo įtraukiojo ugdymo modelis bus išbandomas 100-te klasių. Švietimo bendruomenė abejoja, ar tam pasiruošta: ar užteks specialistų, o pamokos vyks tvarkingai. Savų priekaištų turi ir tėvai. Ar planai integruoti negalią turinčius vaikus mokyklose pasiteisins? Laidoje dalyvauj...

Seimo nariai parengė naują Valstybinės kalbos įstatymo projektą. Jame nelieka nuostatų dėl asmenvardžių rašybos, įmonių pavadinimus leidžiama rašyti liberaliau. Be to numatyta, kad visose švietimo įstaigose mokinių mokymosi pasiekimai bus vertinami tik lietuvių kalba. Tautinių mažumų atstovai mano, kad bent pradinukams turi būti leidžiama testus laikyti gimtąja kalba. Ar reikia keisti valstybinės...

Šiuo metu organų donorais tampama pasirašius sutikimą. Tačiau Seime jau svarstoma idėja pereiti prie kitokio modelio, kai potencialiais donorais taps visi, išskyrus tuos, kurie raštu atsisakys savo organus po mirties paaukoti. Idėjos autoriai mano, kad taip bus galima paskatinti donorystę ir išgelbėti daugiau gyvybių. Tačiau kritikai tikina, kad tuomet donorystė taps prievartinė. Ar organų donorys...

Tęsiantis žiauriam Rusijos karui Ukrainoje, gimsta siūlymai, kaip dar labiau suvaržyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybes kurtis Lietuvoje. Vidaus reikalų ministerija siūlo nepaprastosios padėties metu neleisti jiems įsigyti nekilnojamojo turto, o Seimo narys Laurynas Kasčiūnas nori uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėti ginklų. Oponentai atšauna, kad tokie draudimai būtų nete...