Laikas kultūrai

„Sovietams nepavyko perlaužti religinio santykio su laidotuvėmis, nes santykis su mirtimi yra sunkiausiai keičiamas“,- sako dr. Nerija Putinaitė, kalbėdama apie naują savo knygą „Mirties politika sovietinėje Lietuvoje. Prasmės, ritualai, simboliai, jausmai“. Kaip sovietiniu laikotarpiu valdžia stengėsi išstumti religines tradicijas? Kodėl net finansiniai svertai neturėjo tokio poveikio, kokio tikė...

Airijoje gyvenančios rašytojos Jundos Vaitkės romane „Jų dievai nesusitarė“ (Rašytojų sąjungos leidykla) - pabėgėlio iš Afganistano Atefo gyvenimo istorija. Sodrus ir detalus pasakojimas nukelia į Afganistano kaimelį, kur šeima gyvena pagal senąsias šalies tradicijas. Mentalinis įspaudas išlieka ir pabėgus į Airiją. Ar įmanomas dviejų skirtingų žmonių, kultūrų, religijų sugyvenimas - kelia klausim...

„Norėjau, kad knyga užkabintų, pagilintų sodų istorijos pažinimą. Istorijos, kurioje pilna aistrų“,- sako biologė, Mo muziejaus steigėja Danguolė Butkienė, parašiusi sodų kūrimo ir puoselėjimo tūkstantmetės istorijos knygą „Sodų aistra. Subjektyvi sodų meno istorija“. Kaip buvo kuriami sodai senovės Egipte ar Mesopotamijoje, kaip radosi sodai Lietuvoje, kokius kultūros, religijos, žmogaus gyvenimo...

Vokietijoje išleista unikali knyga apie Lietuvos grafinį dizainą „Tara: Then and Now, Here and There“ (Tara: tada ir dabar, čia ir ten). Dizaino istorikė Karolina Jakaitė ir dizainerė Deimantė Jasiulevičiūtė pasakoja apie Eksperimentinio meninio konstravimo biuro, vadinto „Tara“, istoriją 1960-1980 metais. Dailininko Kęstučio Gvaldos išgelbėtas nuo sunaikinimo „Taros“ archyvas tapo tyrimų ir šios...

Korėjiečių kilmės vokiečių filosofas Byung-Chul Han knygoje „Psichopolitika“ teigia, kad šiandieninė politika veikia ne mūsų kūnus, o psichiką, ji ne grasina, o vilioja pozityvumu, žmogus išnaudojamas ne darbdavio, o išnaudoja pats save, neribota laisvė iš tikrųjų virsta nuolatiniu sekimu ir kontrole. Ką reiškia autoriaus siūloma išeitis XXI amžiaus žmogui - virsti idiotu ir viską pradėti iš naujo...

Didįjį penktadienį, kuris katalikams yra tylos, kančios, mirties diena, pasauliečiams - vienos iš gražiausių pavasario švenčių, Velykų išvakarės, susitinkame su poetu Rimvydu Stankevičiumi pasikalbėti apie tikėjimą, laiką ir poeziją. O tai reiškia ir žmogaus gyvenimo viršukalnes ir prarajas. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas Rimvydas Stankevičius, išleidęs labai atvirą, asmen...

Karo metu griūna ne tik žmonių įprastas gyvenimas. Prievartos, grėsmės akivaizdoje yra saugiau prisitaikyti, negu kovoti už savo vertybes ar principus. Kokį vaidmenį karo laiku vaidina kultūra? Kodėl ji gali tapti pavojingu ginklu ir įrankiu? Kodėl visi agresoriai, okupantai tiek daug dėmesio skiria kultūrai? Kultūros istorikė, teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė Ina Pukelytė naujoje knygoje...

Vytauto Didžiojo universiteto Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naująją universiteto rektorę, kuria tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė, pirmoji moteris rektorė. Kokį vaidmenį visuomenėje šiandien vaidina universitetas? Kokį išsilavinimą jis turi suteikti studentui? Kaip VDU ketina didinti studijų kokybę? Kaip išgyventi konkurencinėje kovoje dėl krepšelių ir stiprinti tarptautinį prestižą...

Rinkodaros srityje dirbantis Jaunius Petraitis parašė pirmąjį romaną „Tu kažką turi“ (leidykla LAPAS), kuriame pasakojama rinkodarininko Gojaus, humanitaro, namo statybos įstorija, į kurią įsitraukia gausybė personažų - sukčius rangovas Donatas, trinkelistai Klaidas su Rusliku, startuolį norinti kurti Aušra Morta, kurių istorijos susipina į ironišką, juokingą ir skaudų pasakojimą apie gyvenimo pra...

Poeto Marcelijaus Martinaičio sukurtas Kukutis – tai laisvas žmogus, keliaujantis per Lietuvą, kai nėra įsipareigojimų, ribų tarp gyvenimo ir mirties, kai kvailio lūpomis kalba skaudi išmintis. Kaip aštuntajame dešimtmetyje pavyko išleisti visiškai necenzūruotą „Kukučio baladžių“ knygą? Kas yra užkoduota šiame mitologijos ženklų pilname kūrinyje? Kaip mes šiandien suprantame pasakojimą apie parduo...

Prieš 35 metus didelė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalis buvo būtent kultūros žmonės, apie kuriuos telkėsi visuomenė. Kodėl šiais laikais kūrėjai daugiausia dalyvauja urbanistiniuose judėjimuosi ir vis dar „tarytum ruošiasi“ didesniems veiksmams? Ar menas ir jo kūrėjai gali iš anksto signalizuoti apie konfliktus ir krizes? Kodėl kūrėjų protestų dažnai nepalaiko visuomenė? Naujoje knygoje „Taryt...

„Mes galvojome, kad komunizmas jau miręs, mes galvojome, kad jo idėjos mirė. Pasirodo, kad dauguma žmonių, bent jau Rusijoje, dar sugeba gyventi tomis idėjomis, mirti dėl tų idėjų. Tai mane labiausiai sukrečia“,- sako baltarusių rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. Viešėdama Vilniaus knygų mugėje rašytoja šias mintis išsakė diskusijoje „Ar menas gali būti diplomati...

Kodėl pasaulyje stiprėja blogio ašis ir vienijasi autokratai? Ko mums reikia kare prieš autokratinę elgseną? Garsi amerikiečių žurnalistė Anne Applebaum parašė naują knygą „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“, kurią aptariame su istoriku Aurimu Švedu. Ką reiškia pralošti visą šeimos turtą, palaidoti visus savo artimuosius ir gyventi toliau? Apie vieno žymiausių Kinijos rašytojų Yu...

Kitą savaitę prasidės tradicinė, jau 25-oji Vilniaus knygų mugė. „Pirmoje mugėje vyko net leidėjų grožio konkursas, deja, man nepavyko laimėti“, - juokauja nuo pirmųjų dienų mugę organizuojanti Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė. Kokia buvo šio svarbiausio knygų pasaulio renginio pradžia, kokios tradicijos susiklostė, kokių renginių buvo atsisakyta? Kodėl knygų mugė tokia...

Tarpukario Lietuvos gyvenimas buvo gyvas, greitai besikeičiantis, žmonės turėjo daug vilčių ir patyrė daug nusivylimų. Ar šios istorijos domina šiuolaikinius Lietuvos rašytojus? Kodėl sovietmečiu idealizuotas istorinis laikotarpis nesukelia įkvėpimo dabarties kūrėjams, nes apie tą laiką išleistos vos kelios grožinės literatūros knygos? Apie pirmąją Lietuvos respubliką literatūroje kalbamės su teat...

„Nieko nebėra, kas man būtų gėda ir negali būti nieko, ką norėčiau nuo jūsų nuslėpti“,- taip Vidmantės Jasukaitytės romane sako Marija Egiptietė - patyrusi baisiausią smurtą, prievartą ir į dykumą išėjusi mirti. Pagal šį romaną teatro ir kino aktorė Eglė Jackaitė kartu su Oskaru Koršunovu pastatė spektaklį „Šventoji“. Tai ne tik istorinis pasakojimas, tai XXI amžiaus Marijos kelionė per skaudžiaus...

Romanas „Negrįžtantys“ - tik antroji Ievos Dumbrytės knyga, tačiau kaip ir pirmoji „Šaltienos bistro" sulaukia skaitytojų susidomėjimo kviesdama į mitologijos ir religijos, stebuklų ir senųjų prietarų, keistų personažų ir grubios jų kasdienybės pasaulį. „Negrįžtantys“ yra vertikali knyga. Kai nori išties kažką pasakyti (...) nueini į tokias gilumas, kad jau, atrodo, net pats visko nebesupranti“,-...

Antrasis pasaulinis karas privertė pasitraukti didelę Lietuvos inteligentijos dalį, kuri susidūrė su dideliais globalaus pasaulio iššūkiais. Platinti lietuvybę, išlaikyti identitetą buvo svarbiausi egzilyje gyvenančių kūrėjų tikslai. Kaip lietuviškumas pasireiškė architektūroje? Kaip lietuvių tautinės idėjos derėjo su modernizmo apraiškomis JAV? Kokiu būdu architektai siuntė politinę žinią plačiaj...

Sausio 6-ą dieną tradiciškai įteikiama Rašytojų sąjungos premija. 34-ąja šios premijos laureate šiais metais tapo literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, VU profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“. Kartojame 2003 metais įrašytą pokalbį, literatūrologę kalbino Jolanta Kryževičienė. Nuotrauka Regimanto Tamošaičio

Ar jūs manote, kad gražgarstės arba artišokai į Lietuvą atkeliavo tik mūsų amžiuje? Pasirodo, daugybė įdomiausių ir sveikų valgių Lietuvos virėjai gamindavo XIX amžiuje ir dar anksčiau. Kuo mažiau perdirbtas, natūralaus skonio, iš vietinių produktų - tokius receptus paprastoms gaspadinėms kūrė ir receptų knygas leido žymusis virtuvės šefas Janas Szyttleris, ruošdavęs ir puotas karaliams. Žinomi ga...

Išleista nauja teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės knyga „kartu“, pasakojanti vienos ryškiausių Lietuvos teatro dailininkių - scenografės Jūratės Paulėkaitės istoriją. Nuo dailės studijų metų teatras tapo esminiu kūrybos lauku, dailininkė sukūrė ryškiausių Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno spektaklių scenografiją. O ką ji rašė apie savo gyvenimą laiškuose draugams? Kodėl jauna menininkė svarst...

Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja VU filosofijos fakulteto dekanas dr. Jonas Dagys, kelionių vadovė, fotografė Edita Meškonienė ir architektas Audrys Karalius. Ved. Jolanta Kryževičienė

Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja gimnazijos „Pažinimo medis“ dvyliktokai, vertėjas, keliautojas dr. Vytautas Bikulčius ir LRT žurnalistė Liepa Želnienė Ved. Jolanta Kryževičienė

Ką šiandieniniame įtampos pilname pasaulyje žmogui gali duoti literatūra ir literatūros kritika? Ką matome atsigręžę į mūsų literatūros istoriją ir kaip ją vertiname? Beveik penkis dešimtmečius Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirbanti humanitarinių mokslų habilituota daktarė, literatūrologė ir literatūros kritikė Jūratė Sprindytė tyrinėja sovietinę ir šiuolaikinę lietuvių literatūrą....

Amerikiečių publicistas Charles Eisenstein knygoje „Klimatas: naujasis pasakojimas“ siūlo iš kitos pusės pažvelgti į klimato krizę ir pagalvoti, kodėl po daugelio dešimtmečių žaliųjų judėjimų kova patiria pralaimėjimą, toliau nyksta biologinės rūšys ir didėja anglies dioksido emisija. O kaip prie klimato pokyčių sprendimų prisideda menininkai? Ar jų rengiamos parodos, akcijos, sunaudojančios daugy...