Homo cultus. Žmogus ir miestas

Kaip gyventojų istorijos ir jų kūrybinės veiklos prisideda prie miestų ir miestelių tapatumo formavimo? Pasakojimai apie miestą yra neatsiejama miesto aplinkos ir jos vystymo dalis. Ši idėja, kitaip dar vadinama naratyviniu posūkiu, palaipsniui pradėjo keisti ir miestų planavimo praktiką. Apie tai, kaip surinkti miesto gyventojų istorijas, kaip jas išsaugoti ir kaip jų pagrindu permąstyti ir susti...

Miestas yra dinamiškas ir pastoviai kintantis darinys. Ši kaita dėsningai atspindi jo raidos laikotarpio sociokultūrines sąlygas ir visuomenės vertybes. Kartu su jomis kinta ne tik miesto įvaizdis, jo reikšmės, bet ir miestovaizdis. Laidoje „Žmogus ir miestas” kalbėsimės apie miestovaizdžio kismo priežastis, kuo jis yra svarbus ir kodėl jį siekiame saugoti. Laidos vedėjas architektas, VDA profesor...

Vykdant miestų plėtrai, skubotai atnaujinant viešąsias erdves, vietovių tapatumo išsaugojimo klausimas tampa aštrus. Kaip vystant miestus išsaugoti vietos dvasią? Apie mąstymo prielaidas ir nuostatas, lemiančias mūsų santykį su urbanistine aplinka, apie vietų tapatumo puoselėjimo iššūkius diskutuoja šios laidos svečiai. Laidoje dalyvauja: architektūrologė, paveldo ekspertė, ICOMOS ir ICOMOS LIETUV...

Kraštovaizdžio architektūra prasideda ten, kur baigiasi pastatas. Tai - gamtos, žmogaus ir jo sukultūrintos aplinkos harmoningo santykio paieškos veikla, kurios rezultatas priklauso nuo kūrėjo profesionalumo ir jo išpažįstamų vertybių. Apie skirtingus požiūrius, vertes ir vertybes kraštovaizdžio architektūroje toliau bus kalbama laidoje „Žmogus ir miestas”. Laidos pašnekovė - kraštovaizdžio archit...

Kaip įvairios kūrybinės priemonės gali mus paskatinti įsižiūrėti į savo kasdienę aplinką? Kaip vietos istorijos gali tapti raktu į savo miesto pažinimą? Galbūt miesto žaidimai gali paskatinti naujų maršrutų formavimąsi? Savo patirtimi kuriant miestų pažinimui skirtus žaidimus ir kūrybinius užsiėmimus šiandien dalinasi laidos „Žmogus ir miestas" svečiai: Inga Norkūnienė - Klaipėdos kultūrų komunika...

Miesto viešųjų erdvių - aikščių, parkų ir gatvių petvarkai pastaraisiais metais skiriama labai daug dėmesio. Šioje veikloje labai svarbus vaidmuo tenka kraštovaizdžio architektams - profesionalams. Dažna konfrontacija tarp savivaldybių, bendruomenių ir kraštovaizdžio architektūros specialistų dėl miesto viešųjų erdvių formavimo procesų bei kokybės galimai rodo skirtingas vertybes ir lukesčius. Tad...

Gyventojų veiklos prisideda prie miesto erdvių kūrimo ir perkūrimo. Miesto daržai - viena iš veiklų, per kurias gyventojai „prijaukina" miesto erdves, įdiegia jų naujas funkcijas, stiprina tarpusavio pagalbos tinklus, užmezga bendradarbiavimą su rajone veikiančiomis organizacijomis. Kokie ištekliai reikalingi gyventojams pradedant bendruomenines iniciatyvas? Kaip savivaldybės gali palaikyti šias g...

Laidoje pratęsime pradėtą pokalbį apie architektūros kultūrą, jos reikšmę visuomenei ir architektų bendruomenei, jos įvairovę ir kaitą per dešimtmetį tarp krizių. Joje kalbėsimės su Lietuvos architektų sąjungos pirmininke Rūta Leitanaite ir architektu, „Processoffice” partneriu ir VDA interjero katedros vadėju Roku Kilčiausku. Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis.

Lietuvos miestuose įgyvendinami želdynų sutvarkymo ir atkūrimo projektai sulaukia aštrių visuomenės reakcijų bei specialistų kritinių pastabų. Viešas svarstymas dažnu atveju tampa vieninteliu specialistų ir gyventojų susitikimo epizodu su projektų užsakovu ir projektuotojais. Šio formalaus ritualo nepakanka, siekiant kokybiško rezultato. Kaip galima tobulinti želdynų projektų rengimą, kaip galėtų...

Architektūrą ir su ja susijusią kultūrą visuomenė ir patys architektai supranta labai skirtingai, ir jei praktinė architektūros pusė niekam nekelia abejonių, tai dėl jos kultūrinės sklaidos, ribų ir turinio diskutuojama kur kas dažniau, klausiant, kas yra ir kas nebėra architektūra duotuoju laiku bei koks jos santykis su visuomene ir bendraisiais kultūros procesais? Pažymėtina, kad tokios diskusij...

Kaip užtikrinti tolydų gyventojų dalyvavimą vystant miestą ir gerinant aplinkos kokybę? Kokios tam reikalingos teisinės ir institucinės prielaidos? Kokie šiuo metu yra visuomenės pajėgumai ir kokios galimybės dalyvauti teritorijų planavimo procese? Šiuos klausimus gvildena laidos svečiai - Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, teismo ekspertas Gintautas...

Architektūra yra didis, tarpdalykinis ir socialus menas. Mūsų dienomis požiūris, kai architektūros, miesto ir jo visuomeninių erdvių kūryboje dalyvauja visuomenė, jau daug kur yra tapęs tradicišku ir yra vienas iš architektūros kokybės rodiklių, tačiau Lietuvoje tokio požiūrio dar vis mokomės. Skirtingos bendruomenės ir visuomenė architektūros socialumą kaip pamatinę dalyvavimo teisę, suvokia intu...

Architektūros, bendruomenių ir visuomenės santykiai visada yra komplikuoti. Visuomenė keičiasi pati ir keičia savo požiūrį į architektūrą, kuri buvo ir yra ilgalaikis brangus menas. Ir jei kitose socialinėse kultūrinėse salygose visuomenė ar bendruomenės architektūrą neišvengiamai turėjo priimti tokią, kokią joms pateikdavo valdžia ir architektai, tai mūsų dienomis situacija yra kitokia. Nesuklysi...

Kaip gyventojai prisijaukina miesto erdves, kaip įsitraukia į kiemų, gatvių, skverų kūrimą? Miesto antopologijoje laikomės nuostatos, kad gyventojai yra savo gyvenamosios erdvės ekspertai - jie geriausiai pažįsta savo aplinką. Tačiau aplinkos formavimas reikalauja daugybės gebėjimų, tame tarpe ir gebėjimą valdyti konfliktus, įtampas. Nuo ko pradėti norint prijaukinti savo kiemą, kaip šiuo praktini...

Šiuolaikinis miestas jau seniai nebėra atskiros profesijos ar socialinės grupės veiklos ir kūrybos rezultatas. Tai - daugialypis, labai sudėtingas ir dinamiškas sociokultūrinis ir socioekonominis darinys ir net fenomenas, kurio taip paprastai nepaaiškinsi. Todėl šiandien kalbėsime tik apie vieną iš pamatinių idėjų, galimai keičiančių požiūrį tiek į patį miestą, tiek ir architektūrą jame, kaip gali...

Kokias dialogo priemones taiko architektai ir bendruomenės, kad susikalbėtų? Ar įmanomas dialogas tarp skirtingų interesų grupių? Pokalbyje dalyvauja architektė Rasa Chmieliauskaitė ir archiotektas, leidėjas Tomas Butkus. Ved. Jekaterina Lavrinec.

Lietuvos architektų rūmų veikla - architektūros kokybės ir socialinės atsakomybės link. Kaip tą kokybę įtakoti ir veikti? Kas yra LAR ir koks šios organizacijos vaidmuo siekiant architektūros kokybės? Kas nepadaryta ir ko siekiama artimiausiu metu miesto formavimo ir architektūros kokybės veikloje? Ar yra opozicija ir kokie jos siekiai? Kodėl LAR kaip organizacija yra svarbi visuomenei? Pokalbis s...

Ar galime konstatuoti ilgalaikio konflikto situaciją tarp architektų, urbanistų ir visuomenės? Kodėl visuomenė priešinasi naujai architektūrai ir vis dažniau bei aktyviau ją vertina negatyviai? Ką mes šiandien prarandame miestuose? Pokalbis su architektais Linu Tuleikiu ir Vaidu Petruliu. Ved. Tomas Grunskis.