Homo cultus. Iš balkono

Tapytoja Aistė Kirvelytė savo kūriniuose sujungia paveikslo ir architektūros struktūras, išplečia kūrinį į parodinę erdvę ir kitas medijas – spaudą, kiną, fotografiją. Kaip ji konstruoja savo tapybinį pasaulį ir kaip gyvenimas, filmai ir kasdienybė įsiveržia į jos didelių formatų drobes kalbamės su autore. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šiuolaikinės kultūros tyrėjas, kuratorius ir rašytojas dr. Jurijus Dobriakovas tyrinėja meno ir technologijų sąveikas, medijuotą kasdienybės kultūrą, šiuolaikines mitopoetikos ir etnokultūros metamorfozes, urbanistines praktikas bei gamtos ir architektūros ryšius. 2022 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė menotyros daktaro disertacija „Naujųjų medijų meno diskurso raida Lietuvoje XX a. 10-ajame –...

Laidoje „Iš balkono“ su architekte, Lietuvos kultūros instituto direktore dr. Julija Reklaite kalbamės apie Lietuvos sezono Prancūzijoje pradžią ir užkulisius, svarbiausius tikslus ir ilgalaikę perspektyvą. Remdamasi ankstesne darbo kultūros diplomatijos srityje (kultūros atašė Italijoje) ir vadovavimo kultūros įstaigoms (Architektūros fondas, „Rupert“ meno ir edukacijos centras) patirtimi Julija...

Eglė Karpavičiūtė tapo idėjas erdvėje. Idėjos dažniausiai susijusios su tapyba, erdvė – su jos matymu ir eksponavimu. Tačiau iš tiesų procesas daug sudėtingesnis. Eglė tapo jau nutapytą vaizdą (paveikslą) parodoje, suliedama kūrinį ir jo erdvinį bei institucinį kontekstą. Ir kito autoriaus kūrinys, ir jo parodinė aplinka panardinama į tapybos materiją. Tarsi begalybės veidrodžių tunelyje atspindži...

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia Lietuvos modernizmo klasiko tapytojo Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos“, kurią kuravo menotyrininkė ir dailininko anūkė Algė Gudaitytė. Paroda yra tarsi susitikimas su lietuviškojo ekspresionizmo tapybos korifėjumi – greta paveikslų eksponuojamos ir Algimanto Kunčiaus darytos dailininko fotografijos. Didelis dėmesys skiriamas kūrybos p...

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia dr. Arūno Gelūno sukuruota paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX-XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto“. Tai savitas žvilgsnis į svarbiausias Japonijos populiariosios kultūros temas, vaizdavimo objektus, technikas ir jų kaitą. Parodos architektūra (architektai Petras Išora-Lozuraitis, Ona...

Su tarptautinio literatūros forumo „Šiaurės vasara“ organizatore Rūta Elijošaityte-Kaikare kalbamės apie dvidešimt intelektualiai bei kūrybiškai įkrautų vasarų ir naujausią forumą „Ateitis yra čia“ Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Kokie žmonės, temos ir renginiai įsiminė ir įkvėpė naujiems darbams? Kuo išsiskyrė šiemetinis susitikimas Biržuose? Ar „Šiaurės vasaros“ ateitis čia nesibaigia? Ved. menot...

VDA parodų salėse Titanikas atidaryta personalinė menininkės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Botanizirė“ (kuratorius Adam Mazur). Jos pavadinimas kilęs iš žodžio botanizirė (gr. botanē – žolė, želmenys, daržovės) – tai pailga, dažniausiai metalinė dėžutė rinkti augalams botaninių ekskursijų metu. Parodoje pristatomos instaliacijos ir organinės fotografijos naujai atskleidžia Lietuvos žydų atm...

Lina Lapelytė derina garsą ir vaizdą, laikinus performansus ir milijonus metų skaičiuojančią garso gaudymo skulptūrą. Ji kuria individualius kūrinius ir dirba su daugybe žmonių – profesionalų ir mėgėjų, vaikų ir klausos neturinčių dainininkų. Geriausiai žinomas Linos kartu su Vaiva Grainyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtas kūrinys – opera-performansas „Saulė ir jūra“, laimėjęs Venecijos šiuolaikin...

Pokalbis su literatūros tyrinėtoja, Vilniaus universiteto docente dr. Aiste Kučinskiene apie literatūros kanono formavimą mokyklų programose, Vaižganto asmenybę ir epistolikos tyrimus, vertimų teoriją ir praktiką, poeziją ir prokrestinaciją. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Rūtė Merk – Berlyne gyvenanti lietuvių tapytoja, studijavusi Vilniaus dailės ir Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijose. Jos tapyba išsiskiria laisvai susiliejančiais vaizdais iš meno istorijos ir populiariosios kultūros. Parodoje „Pažadai“ Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyti šiuolaikiškai perinterpretuoti portretai ir natiurmortai. Pasak parodos kuratorės Inesos Brašiškės, „pasitelkdama k...

Laidoje „Iš balkono“ pokalbis apie moteris roko muzikoje ir roką pašnekovių gyvenime. Kaip vertiname dainininkes ir dainininkus, kokios atlikėjos įkvepia ir kaip gimsta dainos, kalbasi muzikologė, dėstytoja, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, Kembridžo universiteto doktorantė Rasa Murauskaitė-Juškienė ir dainų autorė bei atlikėja Augustė Vedrickaitė, neseniai išleidusi albumą „Kas esi tu“. V...

Tapytoja Ieva Martinaitytė-Mediodia kuria kosminius peizažus ir instaliacijas, plėsdama tapybos ribas. Baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje pas profesorių Kęstutį Zapkų, su kolegomis įkūrė grupę „Geros blogybės“ ir dalyvavo parodose, persikėlė į Niujorką. Ten studijavo Hunter koledže kaip ir kiti kurso draugai – Aidas Bareikis, Julius Ludavičius, Žilvinas Kempinas. Ieva – viena iš meno erdvė...

Kaip prasidėjo motinystės studijos? Kokios svarbiausios tyrimų temos, tekstai ir iššūkiai? Pokalbis su Vilniaus universitete vykusios „MotherNet“ tinklo konferencijos „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ dalyvėmis profesore Andrea O’Reilly, žurnaliste ir rašytoja Lucy Jones, profesore Valerie Heffernan ir VU docente, literatūros tyrinėtoja Egle Kačkute. Ved. menot...

Šiuolaikinė menininkė Dalia Truskaitė stiklą paverčia lengvu, kaip popierius. Tačiau tai tik iliuzija, po kuria slypi gilesnė minties ir medžiagos sąveika. Jos skulptūrinės instaliacijos sukuria nematytą erdvės pojūtį, kartu bylodamos apie būties trapumą. Šių metų Tojamos tarptautinėje stiklo trienalėje (Japonija) menininkė už kūrinį „Neprisimenu“ (2023, matinis stiklas, popierius) pelnė aukso pre...

Mados dizainerė Justina Semčenkaite tyrinėja ir praktikuoja nešiojamą protestą – kai drabužis kartu yra ir pilietinė pozicija ar politinė manifestacija. Apie šiuolaikinę madą, tvarumą, meno tyrimus ir aktyvizmą pasakoja Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Justina Semčenkaitė. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje bandoma įminti mįslę: „Karčios šaknys, o vaisiai neišmatuojami. Kas?“ Architektūros tyrėja ir Vilniaus dailės akademijos docentė dr. Rasa Butvilaitė ir literatūrologė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dalia Satkauskytė dalijasi mintimis apie humanitarinių mokslų naudą ir vertinimą. Ar tikrai kiekybiniai kriterijai ir vadybiniai metodai geriausiai tarnauja Lietuvos mokslui? Ved. menotyri...

Vilniaus dailės akademijoje prasidėjo baigiamųjų darbų paroda, pasklidusi ne tik po sostinę, bet ir kitus Lietuvos miestus. „Titaniko“ parodų salėse veikia dr. Vido Poškaus kuruota paroda „Debesys“, kur galima pamatyti ir jaunos tapytojos Indrės Rybakovaitės kūrinius. Laidoje „Iš balkono“ menininkė pasakoja apie šiuolaikinės tapybos ir nejaukių erdvių santykį, kaip architektūros ir istorinių epoch...

Laidoje „Iš balkono“ svečiuojasi Sapiegų rūmuose vykstančios parodos „Užuovėja“ kuratoriai Virginija Januškevičiūtė ir Edgaras Gerasimovičius. Kodėl pasirinktas toks parodos pavadinimas? Kokius rūmų istorinius sluoksnius atveria ekspozicija? Kas slepiasi už kūrinių paviršių? Kaip kuruoja šviesa? Pokalbis apie parodą kaip paveldo išryškinimo būdą ir rūmus kaip parodą. Ved. menotyrininkė Laima Kreiv...

Laidoje „Iš balkono“ svarstoma aktuali tema – kodėl lietuvių literatūros lauke poetės vertinamos kelis kartus menkiau už poetus? Tokį požiūrį atskleidžia literatūrinės premijos ir vadovėliai. Iš 60-ies „Poezijos pavasario“ laureatų tik 10 poečių. Kuo grindžiami poezijos vertinimai ir kodėl lyties klausimas literatūroje vis dar apeinamas? Pokalbis su rašytoja, literatūros kritike dr. Virginija Kulv...

Vilma Samulionytė – forografė, studijavusi Kauno technologijų universitete ir Prahos menų akademijoje, Fotografijos katedroje. Nuo 2002 metų ji yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, o nuo 2010 metų dirbo LFC užimdama įvairias pareigas. Koks buvo kelias nuo salės darbuotojos iki LFC pirmininkės? Kas svarbu Vilmai kaip menininkei ir kaip svarbios kūrybinės sąjungos vadovei? Kaip derinama visuome...

Skulptorius Petras Mazūras sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto. Sovietų okupantai neleido skulptūros pastatyti – tačiau ji ir dabar primena atkaklų Lietuvos kelią į laisvę. Apie skulptūrų idėjas, svarbiausius kūrinius ir meno viešumoje gal...

Tapytoja Elena Antanavičiūtė 2020 m. laimėjo Jaunojo tapytojo prizą „už savitą požiūrį į kūniškumą ir lytiškumą“. Pokalbis su menininke apie jos kūrybos ištakas, inspiracijas ir svarbias parodas – buvusias ir būsimas. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Rašytoja ir vertėja Jurga Vilė baigė prancūzų filologiją Vilniaus universitete, Paryžiuje studijavo vaizduojamuosius menus, filmų archyvavimą ir restauravimą. Štai tada ji ir sugalvojo skristi į Niujorką pas Joną Meką ir dirbti jo avangardinio kino archyvuose. To laiko prisiminimai ir pokalbiai įkvėpė knygą „Meko sodas“ (sukurta kartu su Migle Anušauskaite, išleido „Aukso žuvys“, 2024). Apie moksl...

Kino kritikė, filmų programų sudarytoja, LMTA kino istorijos dėstytoja Santa Lingevičiūtė ilgus metus dirbo „Kino pavasario“ programos sudarytoja ir meno vadove, buvo žurnalo „Kinas“ redaktore. Kuo svarbios ir ko ją išmokė kino studijos Londone? Kodėl kino kritikės yra piktos, ko joms trūksta šiuolaikiniuose filmuose? Koks buvo pirmasis Santos Lingevičiūtės „Kino pavasaris“ ir kuo išskirtinis šiem...