Gyvenimo citrinos

Danielius Narauskas, vaikystėje kentęs patyčias dėl apkūnumo, atsisakė valgyti, susirgo anoreksija ir net galvojo apie savižudybę. Dabar vaikinas jau 15 metų gyvena su OCD – sutrikimu, kai nevalingai atlieka pasikartojančius veiksmus. Jei aplinkiniai klausia, kodėl jis tai daro, atsako, kad „su galva negerai“. Humoro jausmas ir realistiškas požiūris į save bei pasaulį padeda Danieliui ne tik sugyv...

Būdama jauno amžiaus, Aistė išgirdo senyviems žmonėms būdingą diagnozę – širdies nepakankamumas. Trejus metus jai gyventi padėjo dirbtinė širdis, dėl to aplink juosmenį kasdien nešiojo 3 kg įrangos ir savo kūne turėjo gyvą laidą. Kas įvyko po to, kai moterį pažadino lemtingas skambutis, kad jos laukia nauja širdis – pokalbyje. Ved. Lavija Šurnaitė

Keisti profesijas Marių vertė ne užgaidos, o gyvenimo krizės. Kai šeimą nori valgyt, o nėra ką iš šaldytuvo paimti, nebeskirstai darbų į juodus ar prestižinius – bet kuris darbas garbingas. O jų būta įvairių – nuo sveikatai ir gyvybei pavojingo avarinės būklės medžių šalinimo iki pradinių klasių mokytojo padėjėjo. Dabar Mariaus horizonte saulės elektrinių montuotojo karjera. Ved. Lavija Šurnaitė

Nuo tada, kai Deivydas atsisakė alkoholio, praėjo dešimt metų, todėl jis jau gali palyginti, kaip atrodo gyvenimas su svaigalais ir be jų. Kas privertė D. Zvonkų atsitraukti nuo linksmybių, aplaistytų alkoholiu, ir kokie gyvenimo įvykiai jam yra svarbiausi – pokalbyje. Ved. Lavija Šurnaitė

Vaida visada norėjo santykių ir šeimos „kartu iki gyvenimo pabaigos“. Bet realybėje jos istorija klojosi ne pagal tokį scenarijų. Dvejos skyrybos sukėlė daug skausmo, bet padovanojo porą sūnų. O išsiskyrimas su vyru, kurį vadina savo gyvenimo meile, ne tik atnešė milžinišką širdgėlą, bet ir jautrią verslo idėją. Vaida įkūrė kitokių laidojimo paslaugų biurą nei įprasta Lietuvoje. Šiandien Vaida siu...

MC Mesijus, G&G Sindikatas ir Liūdni slibinai – mėgiamiausios Fabian Sanchez lietuviškos grupės ir atlikėjai. Jis dievina cepelinus, bet nekenčia šaltienos ir labai stengiasi integruotis Lietuvoje. Iš visų jėgų jaukinasi lietuvių kalbą ir vadina save meilės emigrantu. Net iširus santykiams su lietuve, dėl kurios atkako iš Pietų Amerikos iki Lietuvos, liko gyventi mūsų šalyje. Kuo jį pakerėjo Lietu...

Kai kažko labai stipriai ir ilgai lauki, tikiesi, kad tai atneš tik laimę ir džiaugsmą. Tačiau realybė gali trenkti visai kitokiais jausmais ir būsenomis nei rožinėse svajonėse. Ilga ir varginanti kelionė iki pirmojo vaiko gimimo, kai pagaliau buvo ryžtasi pagalbiniam apvaisinimui, nesibaigė ties dukros gimimu. Reikėjo priimti save kaip mamą, perprasti gyvenimą su kūdikiu, išgyventi depresiją ir k...

Gyvūnų teisių gynėja ir organizacijos „Tušti narvai“ vadovė jau būdama septynerių žinojo, kad savo laiką ir jėgas skirs tiems, kurie negali nusisamdyti advokato, t.y. gyvūnams. Dar būdama paauglė pasuko emociškai nelengvos veiklos keliu, nors daugeliui bendraamžių rūpėjo „instagraminis“ gyvenimas. Gabrielė pasakoja, kokias kančias patiria gyvūnai, kad išpildytų kažkieno užgaidas pasipuokuoti. Ar n...

Žydrės jaunėlis brolis Kęstutis amžiams liko 26-erių. Neatsargus šuolis pramogaujant į ežerą baigėsi tragedija. Atsisveikinti su broliu, kuris buvo visų numylėtinis buvo neįtikėtinai sunku. Skausmas ir gedulas tęsėsi ne vienerius metus ir rodės niekad nesibaigs. Žydrė iki dabar kasdien vis daugiau brolio bruožų mato savo vaikuose. Brolio prisiminimas gyvas ir ryškus, tačiau jau išmokta gyventi su...

Tėvai pasuko savais keliais, kai Tomui buvo vos treji. Nė vienas nepanoro auginti sūnaus ir šis liko su močiute. Tėvų tuštumą pildė močiutė, teta, bet ilgesys gimdytojams, ypač tėvui niekur nedingo. Augant, Tomas suprato, kad ieškoti autoritetų ir semtis gerų dalykų galima ir iš žmonių, su kuriais nesieja biologija. Taip jo artimu žmogumi ir mentoriumi tapo žinomas vaikų rašytojas Vytautas V.Lands...

Gyvenimo pasivaikščiojimai vedė įvairiais takais. Per užgriuvusį žinomumą, kurio nelaukė ir nesitikėjo. Per gyvenimą Londone, kai teko žongliruoti tarp darbo prabangioje parduotuvėje ir tuo pačiu dalintis kaimynyste su kvaišalų vartotojais ir tuntais žiurkių. Kol atėjo suvokimas, kad gali būti laisva, o didėjančią tuštumą užpildys tik Jis. Ved. Lavija Šurnaitė

Iki kunigystės aštuoniolika metų ėjęs, dar pusę tiek praleidęs tarnystėje, dabar Vitalis Dauparas vadina save benamiu. Nepaisant susidorojimo, tiki, kad Dievas uždaręs duris, visada atveria langą – nes tikėjimo iš jo nepajėgi atimti jokia ortodoksų bažnyčios administracija. Ved. Lavija Šurnaitė

Kasdien savo darbo vietoje, mokykloje, istorijos mokytojui ir archeologui Romanui Nurievui kariauti teko su propaganda, istorijos iškraipymu, mokinių, mokytojų ir vietovės gyventojų agresija. Sovietų Sąjungos okupuotose suomių žemėse nuo Antrojo pasaulinio karo apgyvendinti rusai vis dar ilgisi sovietų laikų, džiaugiasi naujomis užgrobtomis žemėmis ir mokyklų klasėse kabina net po du Vladimiro Put...

Sunki cukrinio diabeto forma, persileidimas, apakimas, noras nusižudyti, skyrybos - visa tai pakėlusi Violeta Četyrkovskytė toliau myli gyvenimą. Kasdien renkasi tik mėgstamų spalvų drabužius, nes net ir po dešimties metų vis dar prisimena kaip jos atrodo. Aplinkinius žavi savo stiprybe ir padeda likimo draugams. Ved. Lavija Šurnaitė

Kol to nepatyrė pats, Algis net neįtarė, kad taip būna – vietoj vizijų ir kūrybinių idėjų, galvoje juoduma ir fizinis skausmas. Bet visos sausros kažkada baigiasi, o kai ateina naujos – jau žinai, kaip su jomis tvarkytis. Pokalbis apie krizes, nerimo priepuolius bei nuolatinį atsitiesimą ir dešimtis tūkstančių aukojamus eurus Ukrainai. Ved. Lavija Šurnaitė

Savo seksualinę tapatybę Jūratė suvokė būdama keturiolikos, bet gyvenimas kaime dar ilgam privertė tai slėpti. Studijos Vilniuje, išsikraustymas į JAV, praleistos valandos psichoterapeuto kabinete pagaliau leido gyventi, kaip Jūratė sako, sąžiningą gyvenimą - būti savimi ir neslėpti santykių su savo partnere. Ved. Lavija Šurnaitė

Pusė iš gausios šeimynos – šešiolikmečiai! Eglė juokiasi matydama išsiplėtusias aplinkinių akis. Bet šie skaičiai gąsdina tik svetimus. Eglei su vyru tai sąmoningas pasirinkimas ir kelias taip kurti savo gyvenimą – su kibiru bulvių per dieną, dramom, netylančiu triukšmu bei dideliu kiekiu meilės ir džiaugsmo. Ved. Lavija Šurnaitė

Kai pasaulį, o ir Lietuvą ėmė drebinti negirdėtas naujas virusas, Dovilė šalia šios baimės ir nežinomybės išgirdo onkologinės ligos diagnozę. Išgyventi vėžį bei nelengvą jo gydymą moteriai padėjo juokas ir optimizmas. Ligoninės palatoje su kita paciente kvatodavo tiek, kad slaugės ateidavo tildyti. Ištvėrė operaciją, chemoterapiją, prarado plaukus ir blakstienas, be kurių net akys per naktį sulipd...

Prieš pusmetį R. Micevičiui saulėta popietė prie marių baigėsi kojos trauma, po kurios – vienuolika operacijų. Galiausiai Rapolui teko apsispręsti - toliau tęsti metų metais trunkantį ir garantijų neduosiantį gydymą ar amputuoti koją. Tam, kad gyventų ir sportuotų, jis pasirinko atsisveikinti su koja ir išmokti gyventi su protezu. „Koja, ačiū, kad buvai, ir nuoširdus ate“, - tokie buvo paskutiniai...

Justinas pasirinko amatą, kuriuo kasdien laužo stereotipus, nes nustembančių vis netrūksta – nagų stilistas. Priauginti keliolikos centimetrų ilgio akrilinius nagus jam vieni juokai. Taip gražina ne tik klientes, bet ir pats išbando išvaizdos naujoves: ryškiaspalvius lakus ar makiažo priemones. Kartą Justinas prisiaugino 15 centimetrų nagus, su kuriais vos akies neišsidūrė, o kai pasidažęs nuėjo į...

Mantui nuo vaikystės nustatytas unikalus smegenų sutrikimas - toks atvejis Lietuvoje vienintelis, visoje Europoje vos 200. Kad kažkas su berniuku ne taip, Joana Grygutis jautė ir matė dar kūdikystėje, tačiau medikai tai neigė. Galiausiai buvo surasta nemažai gydytojų net negirdėta diagnozė. Nepaisant negalios, Mantas trykšta smalsumu, noru bendrauti, išmano viską apie automobilius ir svajoja turėt...

Skendo, nusirito nuo kalno skardžio, buvo partrenkta automobilio ir palikta gulėti gatvėje... Bet Jolanta Vilkevičiūtė likimą vis tiek vadina limonadu ir džiaugiasi, kaip pati sako, savo trijų žvaigždučių gyvenimu. Ved. Lavija Šurnaitė

Nuo pirmos dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, iki šiol įprastą gyvenimą Žaneta sąmoningai apvertė aukštyn kojom. Fotografė atsisakė įprasto kūrybinio darbo ir visas savo jėgas bei lėšas skyrė padėti Charkivo gyventojams. Drauge su kolege, Ukrainos fotografe, sukūrė organizaciją, per kurią visos reikalingos priemonės, maistas ir vaistai keliauja miestiečiams tiesiai iš rankų į rankas. Žaneta ne ti...

Kai namuose pradėjo skraidyti ir į sieną dužti uogienės stiklainiai - Asta suprato, kad daugiau toks gyvenimas nebegali tęstis. Spruko nuo smurtaujančio sutuoktinio su trimis mažametėmis pametinukėmis ant rankų. Išeiti į niekur buvo sunku, bet savo ir dukrų sveikata bei gyvybė buvo svarbiausia. Asta dirbo įvairius darbus, bet ilgai svajojo rašyti knygas. Ir štai, artėjant pensijai jos svajonė išsi...

Mūsų šalyje atsidūrę vaikai iš Ukrainos savo akimis matė tikrą karą. Kupini siaubo, bet ir neblėstančios vilties, jie tikisi jau greitai grįžti ir namie susitikti su tėčiu. Tačiau kol grįžti Ukrainon jie negali – Laurynas su didele komanda savanorių stengiasi išsaugoti jų vaikystę ir bent kiek apmalšinti patirtą skriaudą Ved. Lavija Šurnaitė