Gimtoji žemė

LRS kaimo reikalų komiteto surengtoje diskusijoje aptarta tvaraus žemės ūkio ateitis ir gamtos tvarka. Lietuvos agronomų sąjungos narys Arnas Radzevičius įsitikinęs, kad dirbtinis intelektas, skaitmenizavimas, išmaniosios technologijos padės ūkininkams išlikti, labiau sutarti su gamta ir aprūpinti žmoniją maistu. Parlamentaras Viktoras Pranckietis teigia, kad žaliojo kurso laukia esminės permainos...

Reikalavimas atkurti apie 90 000 ha pievų, sudrebinęs žemdirbių bendruomenę, atidėtas metams. Bet problema liko, nes iki šiol neaišku kokias pievas vertingiausia išsaugoti ūkiams, o kokios turi daugiausia naudos aplinkosaugai. Diskutuodami Telšių rajono ūkininkas Dainius Dargis ir Baltijos aplinkos forumo vadovas, aplinkosaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas sutaria, kad biurokratinių kliūčių sugalv...

Kėdainių raj. ūkininkas Ramūnas Špokas – nedidelio augalininkystės ūkio šeimininkas, pernai rudenį ryžosi pakeisti įprastą rapsų sėjos technologiją. Sėjo į ražieną, vagutėse ir dabar džiaugiasi savo eksperimento rezultatais. Rapsai užaugo gerai, o svarbiausia, kad reikėjo mažiau kuro ir sėklų. Šiemet ūkininkas jau neabejodamas sės rapsus į ražieną. VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujie...

Žalias kursas žemės ūkyje – daugybė reikalavimų ūkinei veiklai, siekiant neutralaus poveikio gamtai. Tikslui pasiekti būtina modernizuoti techniką, taikyti naujas inovatyvias technologijas, o tam reikia ne tik naujo požiūrio, bet ir investicijų. Žemdirbiams žalias kursas jau kainuoja, o ką reikėtų žinoti maisto produktų vartotojams? Diskutuoja žemdirbiai, augalų apsaugos specialistė, viceministras...

Joninių tradicijos siekia dar pagonybės laikus, todėl iki dabar išlikę papročiai siejami su gamta, dažnai mistiški. Ieškoma paparčio žiedo, tikima, kad rasoje nusiprausę pajaunės. Tačiau mistika, gali virsti tikrove. Joninių rytą saulėtekio metu, prieš iškrentant rasai surinktos žolelės turi daugiau gydomųjų savybių. Tuo įsitikinusi VU darbuotoja, Ukmergės rajone vaistažoles renkanti ir auginanti...

Mažo pieno ūkio savininkė ir sūrių gamintoja Jolanta Jasiūnienė iš Trakų rajono kviečia ūkininkus į sūrio gaminimo pamokas. Anot jos, mažieji pieno ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir klestėti - jei imsis gamybos. Rankomis gamintus produktus vertina ir vis daugiau miestiečių. Sūrinėje „Kalvelės ūkis“ dabar pats darbymetis. Iki Joninių auga geriausia žolė, karvutės duoda geriausią pieną, iš kurio gal...

Pesticidų naudojimas žemės ūkyje - apipintas mitais. Ir dabar gaji mintis, kad jų žemės ūkyje naudojama daug, purškiamos ir daržovės, ir pasėliai, tačiau ūkininkai pabrėžia - tai būtų prabanga. Apie tai pokalbis su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos „Croplife Lietuva“ direktore Zita Varanavičiene, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja daktare Ro...

„Ūkio darbininkai“, - taip savo borderkolių veislės šunis pristato ūkininkė Audronė Naruševičė iš Krūminių kaimo Varėnos rajone. Moteris juos veisia, dresuoja, o šie jai padeda ganyti karvių ir avių bandas. Nedideliame šeimos pieno ūkyje gaminami saldaus pieno sūriai, jogurtai, kefyras. Juos ypač pamėgo alytiškiai. Ūkis klesti, bet ateities planų nebekuria. Padidinti karvių bandą ūkis nebegali, ne...

Praėjusią savaitę startavo kvietimas teikti paraiškas norintiems įsirengti saulės elektrines. Vos per keliasdešimt minučių buvo pateikta beveik dešimt tūkstančių paraiškų. Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojo Vytauto Vrubliausko, tai rodo didelį susidomėjimą, poreikį ir gyventojų įsitraukimą į strateginius visos valstybės tikslus. Adomynės dvaras – tai tarsi vartai į t...

Akį traukiantys, laukuose mėlynuoujantys lubinai iš tiesų daro didžiulę žalą vietinėms rūšims, ilgainiui šalia jų teauga tik dilgėlės ir kiečiai, pastebi Vilniaus universiteto botanikos mokslų daktaras Mindaugas Rasimavičius. Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė sako, kad jie į Lietuvą buvo atvežti dėl dekoratyvumo, tačiau dabar už jų sėjimą, sodinimą ir kitokį platinimą -...

Seimo Ekonomikos komitetas pristatė patobulintą pieno įstatymo projektą. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė sako, kad pirmą kartą pateiktas pieno įstatymo projektas deramai gina pieno gamintojus, tačiau ar šis projektas bus patvirtintas, dar laiko klausimas. Naujausioje redakcijoje numatoma, kad kaina bus mokama pagal pieno pristatymo būdą, taip pat bus nauji apriboj...

Birželio 13-osios laidoje kviesime jus klausytis diskusijos apie tai, kas lemia, kad ūkininkai tampa pažeidėjais ir vėliau turi dalyvauti teisminiuose procesuose. Kaip išskiria Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas, rizikingiausia priemonė, kur yra fiksuojama daugiausia pažeidėjų yra jaunųjų ūkininkų paramos priemonė. NMA duomenimis, visoje Europoje fiktyvių ūkin...

Ilgametes paukščių auginimo tradicijas Vidas Baliukonis perėmė iš savo šeimos. Iš pradžių auginęs balandžius, dabar jau ilgiau nei 10-metį Vidas specializuojasi retų veislių paukščių auginime, tokių kaip vištos, kalakutai, povai. Už retos veislės paukštį galima sumokėti ir šimtus eurų. Augintojas sako, kad Lietuvos rinka dar nesubrendusi pirkti retus paukčius, žmonės vertingų paukščių nori pigiai....

Aldona ir Algimantas Širveliai išmėgino daugybę ūkio šakų, kol visgi nusprendė likti ties viena sritimi – augalininkyste. Didžiulis pastiprinimas – sūnaus Augustino pastangos ir indėlis į ūkį. Kaip sako Algimantas, vien dėl sūnaus norisi modernizuoti ūkį, kad jam netektų sunkiai darbuotis. Jau 5 metus Širveliai nearia žemės ir siekia ūkininkauti tausojančiai. Stakėnų šeimoje gajus skirtingų amatų...

Dėl pavasarinių šalnų, krušos nemaža dalis uogų augintojų ir sodų šeimininkų neteko planuoto derliaus. Ūkininkai baiminasi, kad neturėdami derliaus negalės įgyvendinti investicinės paramos reikalavimų. Kalbės ūkininkai: Audrius Janulaitis, Egidijus Maršalka, Paulius Preibys. Kokios galimos pagalbos priemonės, komentuos ŽŪM viceministras Egidijus Giedraities, o kodėl dar negalima apsidrausti nuo ša...

Prieš 10 metų Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradėjo auginti angusų veislės mėsinius galvijus. Dabar jų ūkyje 115. Per tuos metus pamatė, kad neapsimoka perdirbėjams parduoti galvijus. Tad ėmėsi projekto – įkurti ūkininkų parduotuvę, kurioje parduotų ne tik savo ūkio, bet ir kitų užaugintą produkciją. O šiomis dienomis jau atidarė iš savo gyvulių mėsos ir kitų vietinių produk...

Studijavęs finansų mokslus, jaunasis Utenos r. Leliūnų kaimo ūkininkas Mindaugas Kinderis nusprendė veisti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Palaipsniui ūkis tapo ekologinis, o neseniai įsirengė sertifikuotą cechą, kuriame skerdžia galvijus, išpjausto mėsą, ją brandina ir pristato valgytojams visoje Lietuvoje. Anot ūkininko, tokių ūkių šalyje būtų daugiau, jei galvijų augintojai nesusidurtų su p...

Dar vaikystėje molėtiškis Aivaras Čečetas padėjo mamai Auksei dirbti ūkyje. Darbštus jaunuolis, vos sulaukęs 18 metų, ėmėsi savarankiškai ūkininkauti – pasirinko pieninės galvijininkystės ūkio kryptį. Dabar turi 150 galvijų, iš kurių pusė karvės, taip pat 200 hektarų žemės. Ateityje ketina statyti modernią pieno fermą su dviem melžimo robotais, o galvijų padvigubės. Varėnos rajone, Dargužiuose, įs...

Biržų rajone įsikūręs kooperatyvas „Juodoji uoga“ yra vienas iš sėkmingų pavyzdžių, jame derinamas serbentų auginimas ir perdirbimas. Tačiau apskritai šių uogų augintojų šalyje mažėja. Kas padėtų jiems išsilaikyti? Aptaria kooperatyvo vadovas Vytautas Jasinevičius ir Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius. Jaunasis ūkininkas Andrius Arlauskas dabar yra didžiausio ūkio...

Nuo šiaurės Lietuvoje vingiuojančio Tatulos upelio gavusi pavadinimą viešoji įstaiga „Tatulos programa“ jau tris dešimtmečius vienija karstinio regiono – Biržų ir Pasvalio rajonų – ekologinius ūkius. Tik bėda, kad pastaraisiais metais ekologiškai ūkininkaujančių skaičius mažėja. Tai lemia ne tik natūralios priežastys: amžius, ligos, bet didžiule dalimi – valdžios sprendimai. Pasakoja viešosios įst...

Šiemet dalis ūkių turės pateikti Tvarumo ataskaitas, kuriose atsispindės veiklos poveikis aplinkai. Žemdirbiai nuogastauja, kad kol kas nėra jokių poveikio skaičiavimo taisyklių ir nenori, kad jie būtų vertinami tik kaip teršėjai. Žemės ūkio ministerijos departamento direktorius Saulius Jasius ramina, kad tvarka rengiama ir žada atsižvelgti į ūkininkų poreikius. Tuo abejoja Žemės ūkio bendrovių as...

Telšių rajone mišrų ūkį turinčiam jaunajam ūkininkui Martynui Užkurui besibaigiantis pavasaris buvo apgaulingas. Traktoriai klimpo ten, kur paprastai būdavo sausa, šalnos sulėtino žolės augimą, tik gegužės antroje pusėje baigta sėja. Veiklą sunkino ir pagriovių priežiūra, reikalavimas tvarkinguose laukuose turėti krūmų, akmenų, medžių. Tačiau ūkininkas nedejuoja ir įsitikinęs, kad pradėtus darbus...

Metų pradžioje žemdirbių bendruomenę sudrebinęs reikalavimas atkurti pievas atidėtas metams. Kas ketvirtas šalies ūkininkas būtų turėjęs pertvarkyti savo žemėnaudą arba sulaukti sankcijų. Nors įsakymas atšauktas, bet Kelmės rajono mišraus ūkio šeimininkas Aurelijus Remeikis pasėjo 20 ha pievų, nenorėdamas dar kartą sulaukti „perkūno iš giedro dangaus“. Kokių argumentų turi jaunasis ūkininkas ir ko...

Vienintelės Lietuvoje, akredituotos, svarbios ne tik žemdirbiams Agrocheminių tyrimo laboratorijos likimą aptarė politikai. LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad laboratoriją būtina išsaugoti, nepaisant artėjančios politinio ciklo pabaigos. ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius neprieštarauja, bet teigia, kad trūksta lėšų laboratorijai išlaikyti, neatnaujinta įranga, to...

Pagrioviai prie įvairių vandens telkinių – svarbūs aplinkosaugai ir šiemet žemdirbiai juos privalo deklaruoti. Tačiau tuomet padvigubėja įbraižomų sklypelių skaičius, tiksliai juos įbraižyti neleidžia deklaravimo sistema, trukdo neatnaujinti duomenys. Todėl pateikti deklaracijas laiku – labai sudėtinga. Padėtį vertina LŪS vicepirmininkas Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas ir ŽŪM viceminist...