Gamta – visų namai

Varnių regioninio parko Gamtos mokykla kviečia mokytis kitaip – gamtoje. Čia vaikai ne sėdi su vadovėliais, o eina į mišką, stebi gyvūnų pėdsakus. Ypatinga patirtis – naktinis žygis, kai tyloje klausomasi miško garsų ir aiškinamasi, kaip gyvena vilkai. Patirtimi dalijasi parko specialistas Andrius Bajorūnas. Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys – žmogus, kuris gamtą pažįsta ne...

Daugiau nei trys šimtai žuvusių paukščių po vienu pastatu per vieną dieną – tokia, pasak ornitologės Jūratės Zarankaitės, tapo skaudi pajūrio ir pamario kasdienybė. Šimtai sparnuočių, dažniausiai nykštukai, žūsta atsitrenkdami į stiklines pastatų sienas, kuriose mato ne kliūtį, o dangaus ir medžių atspindžius. Gaudupio pelkė, įsikūrusi Žemaitijos nacionaliniame parke, kadaise buvo Platelių ežero į...

Šįkart laidoje – dvi rudeniškos temos, kurias pristato gamtos ir aplinkosaugos specialistai. Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Eduardas Budrys pasakoja apie vapsvas, širšes ir širšuolus – kur jos slepiasi prieš žiemą, kaip iš vieno lizdo gali rastis net iki šimto žiemai pasiruošusių motinų. Jis pabrėžia gamtos gyvybės jėgą – pavasarį šios motinos pabus ir pradės kurti naujas šeima...

Lietuvos miškai ir pievos jau seniai priima ne tik vietines, bet ir įvežtines augalų rūšis, pabėgusias iš sodų ar daržų. Tokie „pabėgėliai“ dažnai tampa invaziniais augalais, kurie keičia ekosistemų struktūrą. Užpelkių telmologinis draustinis – vieta, kur po praeities durpių gavybos šiandien vyksta įspūdingas pelkės atgimimas, atkuriant natūralų vandens lygį ir grąžinant nykstančias rūšis. Ved. Se...

Briedžių gausa Lietuvoje kelia vis daugiau diskusijų. Ar tikrai žinome, kiek šių stambiųjų žvėrių gyvena mūsų miškuose ir kokios populiacijos mums iš tiesų reikia, kalbame su Gamtos tyrimų centro žinduoli ekologijos laboratorijos vadovu dr. Linu Balčiausku. Pastarųjų metų sausros kelia nerimą dėl jų poveikio dirvožemiui, žemės ūkiui ir ypač pelkėms. Regioniniai skirtumai rodo, kad Lietuvoj netolyg...

Į rudens ir vasaros sandūrą pažvelgsime su botanikos žinovu Kęstučiu Obelevičiumi, klausysimės gervių balsų bei jų istorijų iš Žuvinto rezervato, o apie briedžių rują ir medžioklę pasakos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lenkijos nacionaliniuose parkuose briedžiai nėra medžiojami, ir kaip pasakoja gamtininkas Žymantas Morkvėnas, tokia praktika davė puikių rezultatų – žvėrių populiacija ten stabili, o žmonės gali juos stebėti gamtoje. Tuo metu, Lietuvos aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė pristatė naują sezoninį limitą – 4300 briedžių. Kas svarbiau – gamtos interesai ar medžiotojų lūkesčiai? O kol ginčijamės dė...

Rugpjūčio pabaigoje prasidedanti tauriųjų elnių ruja – reiškinys, apipintas paslaptimis, nes tai, ką matome mes, tėra tik maža dalis sudėtingo gamtos spektaklio. Kaip viskas prasideda ir kokius garsus slepia miško tankmė, atskleis biologas Eugenijus Tijušas. VSTT specialistė Diana Rakauskaitė pasidalins mintimis apie gamtos vertinimą, saugomas teritorijas ir unikalius festivalius, skirtus pažinti...

Šįkart keliaujame į Dzūkijos šilus ir Čepkelių raistą, kur vasaros pabaigoje sužydi viržynai – apie tai pasakos botanikė dr. Onutė Grigaitė, šį kraštą pažįstanti kaip savo delną. Ji primins, kodėl verta sustoti ir pažvelgti į pelkę kitaip – ne kaip į baugią, bet kaip ypatingą gyvybės vietą. Kalbėsime ir apie tai, kiek sunku yra sunaikinti pelkę, bet dar sunkiau – ją atkurti, kai vienąsyk prarandam...

Žuvinto ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie upių ir pelkių vandens lygį, paukščių rudens nuotaikas ir gervių bei žąsų stebėjimo sezoną. Šiauliuose didžiųjų apuokų jauniklių netektys sujaudino daugybę žmonių, o jų globėjas Petras Adeikis primena, kokie pavojingi paukščiams yra elektros stulpai. ESO atstovė Rasa Juodkienė aiškina, kaip siekiama mažinti tokių nelaimių mastą ir kokie darbai atliek...

Gamtos garsai ir paukščių sugrįžimas – šios temos susipina laidoje: jūrinių erelių populiacija Lietuvoje tokia gausi ir stipri, kad kelia grėsmės. Ar tikrai šiuos paukščius dar reikia saugoti? Juk jie minta ir retaisiais paukščiais – juodaisiais gandrais, gervėmis, net kurtiniais. Apie tai, kaip viskas prasidėjo ir kur link einame, kalbamės su visą gyvenimą plėšriesiems paukščiams paskyrusiu ornit...

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto specialistas dr. Zigmantas Gudžinskas pasakoja, kad kai kurias pikžoles galime ragauti, kodėl kai kurios jų įrašytos į Raudonąją knygą, kokios jų savybės padeda išlikti. O po to – keliaujame į Zarasų kraštą, kur gamtos mokslų daktaras Stanislovas Sinkevičius kviečia pasinerti į Antalieptės marias. Tai viena didžiausių dirbtinių vandens saugyklų Lietuvoje, b...

Zarasų pažintiniai takai – tai ne tik keliai per miškus ar pievas. Kiekvienas vingis veda pro tylų ežero krantą, o gal per šlapią samanų taką. Kaip pamatyti gamtą, kaip ją išgirsti, pajusti, net užuosti, pasakoja Gražutės reginionio parko darbuotojas, gidas Leonas Sadauskas. Šiandien - Šv. Ona! Smagu, kad vasaros šventės sutampa ir su daugeliu gamtai svarbių dalykų. Apie gamtinius vietovardžius. V...

Didžiojo apuoko jauniklės žūtis Šiauliuose atskleidžia skaudžią realybę – paukščiai masiškai žūsta ant elektros stulpų. Gamtos tyrėjas, Ekosistemų apsaugos centro atstovas Petras Adeikis primena, kad apie šią problemą įspėta jau seniai. Pokalbyje ieškome atsakymų, ką galima padaryti, kad gamta netylėtų. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gražutės regioninio parko lankytojų centro ekspozicijas gyvai pristato gidas Leonas Sadauskas. Tai vieta, kur susipina gamtos įvairovė ir Salako krašto kultūrinė atmintis. Centre galima atrasti ir unikalią Vidos Žilinskienės surinktą „Jūrų muziejaus“ kolekciją bei senų knygų lobyną. Kauno zoologijos sodas neseniai paminėjo pirmąjį veiklos po didžiosios rekonstrukcijos gimtadienį. Kaip pasakoja sod...

Stelmužės ąžuolas – seniausias Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje augančių ąžuolų, skaičiuojantis apie 2000 metų. Praeityje regėjęs baltų apeigas, Livonijos ordino didikų žygius , vietos istorijos lūžius, šiandien medis sunykęs – apniktas infekcijų ir silpnėjančios medienos. Nuo 2005 m. ąžuolo būklę stebi ir prižiūri arboristai, pasiūlęs kompleksinį priežiūros planą, apimantį šaknų apsaugą, la...

Su biologu Pranu Zubricku, kuris dešimtmečius lydi keliautojus Aukštaitijos ežerais ir upėmis, aiškinamės, kaip plaukimai atrodė prieš kelis dešimtmečius ir kuo skiriasi nuo šiandieninių žygių. Prisiminime įsimintiniausius nutikimus ir lyginame, ar anksčiau gamta buvo vertinama labiau dėl ramybės, o ne dėl socialinių tinklų įrašų. Analizuojame, kaip kinta šiuolaikinio žmogaus santykis su vandens k...

Kelionė po Ažvinčių girią su biologu Broniumi Šablevičiumi, kuris atskleidžia šios paslaptingos girios paslaptis, unikalius augalus ir gyvūnus. "Šiliniškių gūbrys" gali skambėti kaip tiesiog eilinis Lietuvos kalnelis, bet iš tiesų tai nepaprasta kelionė per Aukštaitijos nacionalinio parko širdį. O mus veda Linas Stanaitis iš Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro. Ved. Selemonas Paltanav...

Lietuvoje stebimos meškos – ar tai reiškia, kad šie žvėrys grįžta visam laikui? Biologas Pranas Zubrickas svarsto, ar keičiasi meškų elgsena, ką daryti, jei mešką sutinkate netikėtai, ar meškos Lietuvoje ne tik vaikščios, bet ir augins jauniklius? Juodoji žiurkė – ne pasakų pabaisa, bet labai reta ir nykstanti rūšis, apie kurią daug kas girdėję. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus teriologas...

Stripeikių bitininkystės muziejus – tai vieta, kur susitinka gamta, istorija ir žmogaus meilė bitėms. Lankytojai kviečiami ne tik žiūrėti, bet ir ragauti, liesti, stebėti. Edukacijos, išskirtiniai eksponatai ir pasakojimai apie bičių pasaulio paslaptis traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Apie visa tai – pokalbis su muziejaus vadove Danute Indrašiene Kodėl laukiniai gyvūnai ateina į žmonių ap...

Klimatologė Audronė Galvonaitė sako, jei įkaito iki 30 laipsnių, tai nereiškia, kad Lietuva tapo tropikų šalimi. Šalna gegužę nusiaubė ūkininkų laukus ir sodus, pakando mėlynes. Sodininkai guodžiasi: derliaus šiemet gali ir nebūti. Bet ar tikrai gamta tokia negailestinga? O gal ji tiesiog gyvena pagal savo taisykles? Ar Lietuvoje įmanoma sėkmingai auginti riešutmedžius, kai pavasaris vis dažniau p...

Kino operatorius Vytas Jankauskas daugiaukščio balkone įkurdino inkilą, kurį pavasarį pirmieji užima varnėnai – smalsūs, pratę prie žmogaus draugijos paukščiai, kurie čiulba, stebi aplinką ir net leisdžiasi lesinami. Pasibaigus jų sezonui, į inkilą greitai įsisuka čiurliai – skrajūnai, kuriuos sunku net nufotografuoti, nes vos priartėjus jie jau lekia danguje. Kaip lankytojai mato Aukštaitijos nac...

Kaip valdomi gaisrai padeda išsaugoti nykstančias rūšis ir atkurti ekosistemas, pasakoja mokslininkai. Ką iš tikrųjų reiškia „valdomi deginimai“ ir kam jie naudingi? Profesorius Gediminas Brazaitis atsako į aktualius klausimus apie ugnį ir gamtos atkūrimą. Kaip tvarkytis su valymo įrenginių dumblu Lietuvoje? Apie sprendimus, kuriuos siūlo aplinkosaugos projektai, kalbamės su Akvile Jagučanskyte, N...

Baudos ar sąmoningumas? Apie vis gilėjančią problemą – šiukšles miškuose – kalbamės su ekologu Andriejumi Gaidamavičiumi. Jis sako tiesiai: žmonės nutolo nuo gamtos. Kodėl net atokiose vietose randame senų padangų, plastiko kalnų ir buitinių atliekų? Ar griežtesnės baudos padėtų, o gal viskas prasideda nuo mūsų pačių sąmoningumo? Ir ar dar galime tikėtis, kad kada nors į mišką eisime tik gėrėtis,...

Žuvinto biosferos rezervate bunda gamta – pelkėse skamba paukščių giesmės, o laukymėse pasirodo pirmieji briedžiai. Jau girdime kukuojančią gegutę, o tarp medžių sušvinta ir pirmosios volungės – tikras pavasario ženklas. Laidoje kalbėsime apie pelkių reikšmę visai ekosistemai. Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis, kuris pasidalins savo pastebėjimais iš gamtos prieglobsčio Ved. Sel...